Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti bankrutuojančios Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ administratoriaus prašymą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Nagrinėjamoje Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ bankroto byloje yra kilęs klausimas dėl Kauno miesto savivaldybės kaip šios įmonės steigėjos atsakomybės už savivaldybės įmonės skolas. Bankrutavusios įmonės administratorius prašymą dėl įmonės kreditorių 2 452 505,72 Lt dydžio finansinių reikalavimų tenkinimo iš savivaldybės biudžeto grindžia LR CPK 674 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, nes savivaldybės įmonė patikėjimo teise valdo savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, į kurį negalima nukreipti išieškojimo. Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 16 d. nutartimi atmetė šį bankrutavusios Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ administratoriaus prašymą, nes, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo pateikta administracinio akto, kuriuo Kauno miesto savivaldybė perdavė savo turtą Kauno savivaldybės įmonei „Namų priežiūra“ valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise, padarė išvadą, kad Kauno miesto savivaldybės turtas šiai savivaldybės įmonei buvo perduotas tik administruoti. Apelianto bankrutavusios Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ atskirojo skundo pagrindą, ginčijant šios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, sudaro apelianto argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl ko buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad Kauno savivaldybės įmonė „Namų priežiūra“ neįgijo patikėjimo teisių į jai perduotą Kauno miesto savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Dėl išieškojimo vykdymo pagal savivaldybės įmonės skolas tvarkos

Remiantis bendrąja juridinių asmenų atsakomybę pagal savo prievoles reglamentuojančia norma, įtvirtinta LR CK 2.50 straipsnio 1 dalyje, juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės teise ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Ši nuostata taikoma ir viešiesiems juridiniams asmenims. Toks teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prielaida, jog viešasis juridinis asmuo civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja paritetiniais pagrindais su kitais asmenimis, dėl ko iš tų santykių kylančių įsipareigojimų nevykdymas ar civilinės atsakomybės apribojimas, remiantis vien tuo, jog viešasis asmuo turi specialų teisnumą, yra negalimas. Taigi savivaldybės įmonė už savo skolas atsako bendrais pagrindais šiai įmonei patikėjimo teise priklausančiu turtu, į kurį galima nukreipti išieškojimą.

Remiantis LR CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Savivaldybės, kaip savivaldybės įmonės dalyvio (steigėjo), atsakomybės pagal savivaldybės įmonės prievoles atsiradimo pagrindas ir ribos yra įtvirtinti LR CPK 674 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu savivaldybės įmonė neturi turto, iš kurio galima išieškoti, išieškotojų reikalavimai tenkinami iš savivaldybės biudžeto, bet ne daugiau, negu yra savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, vertė. Taigi šioje normoje yra įtvirtinta bendrosios taisyklės, jog juridinio asmens dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išimtis. Savivaldybės, kaip savivaldybės įmonės savininko ir dalyvio (steigėjo), atsakomybės už savivaldybės įmonės skolas atsiradimą sąlygoja tai, jog savivaldybės įmonė neturi turto, iš kurio galima išieškoti, tačiau patikėjimo teise valdo savivaldybei priklausantį turtą. Tokiu atveju savivaldybei, kaip turto savininkei, taikoma subsidiarioji atsakomybė, kuri yra ribojama savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto verte. Subsidiarioji atsakomybė – tai papildoma atsakomybė, o asmuo, kuris atsako subsidiariai – subsidiarus (papildomas) skolininkas. Subsidiariąją atsakomybę galima taikyti, kai pagrindinis skolininkas neįvykdo savo prievolės ir tik tada, kada kreditorius negauna savo reikalavimo pilnutinio patenkinimo iš pagrindinio skolininko. Pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, prievoliniai santykiai pasikeičia. Esant tokiam juridiniam faktui, prievolinių santykių dalyviai – kreditorius ir subsidiarusis skolininkas įgyja tarpusavio subjektines teises ir pareigas, t.y. kreditorius įgyja subjektinę teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų subsidiarusis skolininkas, o pastarasis – subjektinę pareigą šią prievolę įvykdyti. Tokiu būdu, subsidiarusis skolininkas įgyja prievolę kreditoriui. Pažymėtina, jog savivaldybės atsakomybė buvo numatyta ir 1964 m. LR CPK. Vadovaujantis šio kodekso 456 straipsnio 2 dalimi, savivaldybės kaip subsidiaraus skolininko atsakomybė už savivaldybės įmonės skolas apskritai nebuvo ribojama, t.y. savivaldybės įmonei neturint turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, visi išieškotojų reikalavimai buvo tenkinami iš savivaldybės biudžeto. Įsigaliojus 2002 m. LR CPK, savivaldybės atsakomybė už savivaldybės įmonės skolas buvo apribota savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, verte. Vadovaujantis LR CPK 674 straipsnio 2 dalimi, reikalavimų tenkinimo iš savivaldybės biudžeto klausimą išieškotojo prašymu išsprendžia teismas priimdamas nutartį.

Sprendžiant savivaldybės įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo iš savivaldybės biudžeto klausimą, teisinę reikšmę turi šių aplinkybių nustatymas: koks savivaldybės įmonės valdomo turto teisinis statusas; ar savivaldybės įmonė valdo savivaldybei priklausantį turtą patikėjimo teise; ar savivaldybės įmonė turi patikėjimo teise valdomo turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą; kokia yra savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, vertė.

Dėl savivaldybės įmonės valdomo turto teisinio statuso

Savivaldybės įmonė – tai iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ir kuri jai perduotą ar jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise (LR Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 str. 2 d., LR Įmonių įstatymo 11 str.). Savivaldybės įmonės samprata ir teisinis statusas savo esme išliko nepakitęs nuo 1995 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo 1994 m. gruodžio 21 d. LR Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas Nr. I-722.

Savivaldybės įmonės turto patikėjimo teisė – tai savivaldybės įmonės teisė valdyti, naudoti savivaldybių jai perduotą ar įmonės įgytą turtą ir juo disponuoti. Savivaldybei priklausančio turto valdymas turto patikėjimo teise reiškia, kad savivaldybės įmonė gali naudotis, valdyti ir disponuoti savivaldybės jai perduotu ar įgytu turtu tik tokiu mastu, tvarka bei sąlygomis, kaip yra numatyta šios įmonių rūšies veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose bei poįstatyminiuose aktuose, taip pat konkrečios įmonės įstatuose (LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 str., LR CK 4.106 str.). Savivaldybės, kaip savivaldybės įmonės savininkės, perduotas ar įmonės įgytas turtas priklauso savivaldybei. Savivaldybės įmonės turto perdavimas patikėjimo teisėmis atitinkamai savivaldybės įstaigai, įmonei ar organizacijai yra vienas iš svarbiausių savivaldybės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Būtent savivaldybės interesai sudaro pagrindinį turto patikėjimo teisės subjekto veiklos turinį, pagrindinį jo tikslą. Todėl savivaldybės įmonių turto valdymo, naudojimo bei disponavimo teisės yra griežtai tikslinės paskirties, kadangi jos yra suteiktos tam tikrai veiklai vystyti. Savivaldybių įmonių veiklą reglamentuojantys įstatymai suteikia plačius įgaliojimus kontroliuoti savivaldybių įmones jų steigėjams.

Savivaldybės įmonės patikėjimo teisės į savivaldybei priklausantį turtą atsiradimą sąlygoja pagrindų, pagal kuriuos ginčo turtas yra patekęs savivaldybės įmonės dispozicijon, kaip valdomas patikėjimo teise, buvimas. 1964 m. LR CK, galiojęs iki 2001 m. birželio 30 d., numatė, kad savivaldybei kaip viešosios nuosavybės teisės subjektui priklausantį turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos, vadovaudamosios savo įstatais (nuostatais) (1964 m. LR CK 99 str. 2 d.). Remiantis 1964 m. LR CK 149 straipsnio 1 dalimi, patikėjimo teisės atsiradimo momentas buvo siejamas su daikto perdavimu turto įgijėjui pagal sutartį, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. Daikto perdavimu buvo laikomas daiktų įteikimas įgijėjui (1964 m. LR CK 150 str. 1 d.). Specialusis valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisinius santykius reguliuojantis 1998 m. gegužės 12 d. LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas Nr. VIII-729 numatė, kad savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos joms patikėjimo teise perduotą turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo pagal įstatymus ir savivaldybių tarybų sprendimus, o su savivaldybės turtą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti įgaliotais asmenimis savivaldybė pasirašo savivaldybės turto perdavimo-priėmimo aktus (12 str. 2 d.). 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus LR CK, buvo įtvirtinti turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindai: įstatymas, administracinis aktas, sutartis, testamentas ir teismo sprendimas (LR CK 4.108 str.). Tuo tarpu 2002 m. birželio 19 d. įsigaliojus LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymui Nr. IX-900, buvo numatyta, jog patikėjimo teisė į perduodamą savivaldybės turtą atsiranda nuo turto perdavimo patikėjimo teisės subjektui (patikėtiniui) ir turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo (11 str. 4 d.).

Apibendrinant savivaldybės įmonės patikėjimo teisių į savivaldybei priklausantį turtą atsiradimo teisinį reglamentavimą nuo 1994 m., kai prasidėjo valstybei priklausančių butų, kambarių, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų bendrabučiuose perdavimo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn procesas, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas patikėjimo teisių į savivaldybės turtą atsiradimą siejo su įmonės, kuriai perduotas turtas, teisiniu statusu (viešasis juridinis asmuo – savivaldybės įmonė) ir su pačiu savivaldybei priklausančio turto perdavimo savivaldybės įmonei faktu. Teisės aktai nenustatė reikalavimo, jog tam, kad atsirastų savivaldybės įmonės patikėjimo teisės į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, toks turtas įmonei turi būti perduotas būtent patikėjimo teise, nes pagal įstatymu apibrėžtą savivaldybės įmonės teisinį statusą, ji savivaldybės turto negali valdyti jokia kita, išskyrus patikėjimo teise. 1994 m. gruodžio 21 d. LR Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2004 m. sausio 6 d., 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo numatyta, kad savivaldybės įmonės kapitalas skirstomas į savivaldybės ir skolintą, o įmonės įstatiniu kapitalu laikomas LR Vyriausybės nustatyta tvarka įvertintas įmonės turimas savivaldybės kapitalas. Nepaisant savivaldybės įmonės kapitalo priklausymo savivaldybei nuosavybės teise, savivaldybės įmonė, būdama savarankišku, savo balansą turinčiu ūkio subjektu, įmonės įstatinį kapitalą sudarantį patikėjimo teise valdomą savivaldybės turtą turėjo apskaityti pagal bendruosius įmonių finansinei atskaitomybei keliamus reikalavimus.

Atsižvelgiant į savivaldybės įmonės valdomo turto teisinio statuso reglamentavimą, darytina išvada, jog savivaldybės įmonė į jos įgytą ar jai perduotą savivaldybės turtą negali įgyti jokių kitų daiktinių teisių, išskyrus teisę valdyti jai perduotą turtą patikėjimo teise, o konkretų patikėjimo teisės turinį (mastą, tvarką bei sąlygas) kiekvienu konkrečiu atveju apibrėžia tam tikros rūšies savivaldybės įmonių veiklą reglamentuojantys norminiai aktai ir įmonės įstatai (nuostatai). Savivaldybės įmonės atsakomybės pagal savo prievoles ribas apibrėžia savivaldybės įmonei perduotas ar jos įgytas patikėjimo teise valdomas turtas, į kurį pagal teisės aktus galima nukreipti išieškojimą. Savivaldybės, kaip subsidiaraus skolininko pagal savivaldybės įmonės skolas, atsakomybės ribas apibrėžia savivaldybės įmonei perduoto ar jos įgyto ir patikėjimo teise valdomo turto, iš kurio negalima išieškoti, vertė. Todėl, sprendžiant šį ginčą, byloje būtina nustatyti, kokį Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, patikėjimo teise valdė Kauno savivaldybės įmonė „Namų priežiūra“.

Dėl Kauno miesto savivaldybei priklausančio Kauno savivaldybės įmonei „Namų priežiūra“

1991 m. vasario 7 d. LR Statybos ir urbanistikos ministerija įsteigė Lietuvos Respublikos Kauno valstybinę įmonę „Namų priežiūra“, kurios tikslas – komercinės ūkinės veiklos, eksploatuojant gyvenamąjį-komunalinį fondą, vykdymas (civ. bylos Nr. 2-187-343/2005, 1 t., b.l. 197). Įmonė Kauno miesto valdybos Registro sektoriuje buvo įregistruota 1991 m. vasario 14 d. (civ. bylos Nr. 2-187-343/2005, 1 t., b.l. 91).

Vykdant LR Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 426 „Dėl statybos ir urbanistikos ministerijos reguliavimo sferai priskirtų organizacijų žinybinio butų fondo perdavimo į miestų (rajonų) valdybų balansą“, 1992 m. sausio 14 d. perdavimo-priėmimo aktu Statybos ir urbanistikos ministerija perdavė į Kauno miesto savivaldybės vietinį ūkį Kauno valstybinę įmonę „Namų priežiūra“ kartu su eksploatavimo bazėmis, transportu, materialiniais ištekliais ir šios įmonės balanse esančiais pastatais, o taip pat perdavė Kauno miesto valdybai šios įmonės steigėjo teises (civ. bylos Nr. 2-187-343/2005, 2 t., b.l. 63-64).

LR Vyriausybės 1991 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 410 „Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų bendrabučių“, valstybinės įmonės, įstaigos ir organizacijos buvo įpareigotos apskaityti visus neprivatizuotus bendrabučius, numatant galimybę juos perduoti į miestų, rajonų valdybų balansą. Šio nutarimo pagrindu Kauno miesto mero 1992 m. spalio 20 d. potvarkiu Nr. 1906 Kauno miesto savivaldybės įmonė „Namų priežiūra“ buvo įpareigota perimti bendrabučius, esančius įmonių, įstaigų, organizacijų balansuose, bei sudaryta komisija bendrabučių perėmimui (civ. bylos Nr. 2-187-343/2005, 1 t., b.l. 183). Vykdydamos minėtą LR Vyriausybės nutarimą, valstybinės įmonės, įstaigos ir organizacijos, valdančios valstybei nuosavybės teise priklausančius bendrabučius patikėjimo teise, 1993–1995 metais perdavimo-priėmimo aktais perdavė neprivatizuotus bendrabučius minėtu Kauno miesto mero potvarkiu sudarytai komisijai, o ši komisija – juos priėmė. Šių aktų pagrindu perduoti bendrabučiai buvo apskaitomi Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ balanse.

Kadangi savivaldybės įmonės turto patikėjimo teisė priklauso nuo savivaldybės kaip savininkės teisių ir yra išvestinė, Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ patikėjimo teisės atsiradimui esminę reikšmę turėjo Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisių į kambarių, butų ir gyvenamųjų patalpų bendrabučiuose fondą atsiradimas.

1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. I-713 „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, įsigaliojęs 1995 m. sausio 5 d., numatė dalies valstybės turto priskyrimą savivaldybių nuosavybėn įstatymų nustatytoms funkcijoms vykdyti ir jo perdavimo tvarką. Remiantis šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu, savivaldybių nuosavybėn priskiriami į savivaldybių balansą įeinantys socialinės paskirties objektai – neprivatizuotas savivaldybių butų fondas. 1998 m. sausio 16 d. įsigaliojusio 1997 m. gruodžio 2 d. LR Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 3 straipsnyje, nustatant savivaldybių nuosavybėn perduodamą turtą, numatyta, kad savivaldybių nuosavybėn perduodamas turtas, kurį jos valdo patikėjimo teise, o būtent – neprivatizuotos savivaldybių gyvenamosios patalpos su joms priklausančiais inžinieriniais tinklais ir įrenginiais (3 str. 3 d. 1 p.). Šis įstatyminis reglamentavimas sudarė prielaidas Kauno miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomuose valstybei priklausančiuose bendrabučiuose esančių neprivatizuotų patalpų perdavimui Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn. 1995 m. kovo 16 d., 1998 m. gruodžio 23 d. bei 2002–2004 metais sudarytais kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn, perdavimo-priėmimo aktais Vyriausybės įgaliotas asmuo perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn neprivatizuotus nekilnojamojo turto objektus – butus, kambarius, gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas bendrabučiuose, kurie buvo apskaitomi Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ balanse (civ. bylos Nr. 2-187-343/2005, 1 t., b.l. 184c-187, 191-196; 2 t., b.l. 7-11, 28, 30, 34, 37, 43, 49).

Kadangi, kaip minėta, savivaldybės įmonės jai perduotą ar įgytą turtą valdo patikėjimo teise, šį perdavimą objektyvizuojančio turto perdavimo-priėmimo akto tarp Kauno miesto savivaldybės ir Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ pasirašymas šioje byloje neturi lemiamos reikšmės patikėjimo teisės atsiradimui, nes iš kitų įrodymų galima nustatyti turto perdavimo momentą ir konkretų perduotą turtą. Ši išvada darytina, atsižvelgiant į tai, jog ex lege savivaldybės turto perdavimas savivaldybės įmonei sąlygoja būtent patikėjimo teisių šiai įmonei atsiradimą (LR Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 str. 2 d., 13 str. 1, 2 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog bendrabučių perdavimą Kauno savivaldybės įmonei „Namų priežiūra“ liudija jų apskaitymas šios įmonės balanse tuo metu, kai jie dar priklausė valstybei. LR Vyriausybės 1991 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 410 „Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų bendrabučių“ pagrindu valstybinėms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms perduodant neprivatizuotus bendrabučius į miestų, rajonų valdybų balansą, Kauno miesto mero 1992 m. spalio 20 d. potvarkiu Nr. 1906 būtent Kauno savivaldybės įmonė „Namų priežiūra“ buvo įpareigota perimti šių įmonių, įstaigų, organizacijų balansuose esančius bendrabučius. Kauno miesto valdybai iš įmonių, įstaigų ir organizacijų balansų perduotų bendrabučių buvimą Kauno miesto savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ balanse patvirtina ir 1995–2004 metais sudaryti nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn, perdavimo-priėmimo aktai, kuriuose kaip įstaiga, kurios balanse yra perduodami objektai, nurodyta savivaldybės įmonė „Namų priežiūra“ (civ. bylos Nr. 2-187-343/2005, 1 t., b.l. 184c-187, 191-196; 2 t., b.l. 7-11, 28, 30, 34, 37, 43, 49). Šią aplinkybę taip pat patvirtina Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ 1995–2003 metinių finansinių atskaitomybių dokumentai (balansai, paaiškinamieji raštai), kuriuose įmonei perduoti bendrabučiai apskaitomi kaip įmonės ilgalaikis turtas, o taip pat ilgalaikio turto inventorizacijos aprašai (civ. bylos Nr. 2-187-343/2005, 2 t., b.l. 148-192; 3 t., b.l. 40-49) bei Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ įstatinio kapitalo suformavimo iš šio nekilnojamojo turto, kurį įmonė valdė patikėjimo teise, aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad šie faktai ir teisiniai santykiai konstatuoti ir prejudicinę galią šioje byloje turinčia Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-308/2005, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2006. Be to, savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bei valstybei nuosavybės teise priklausančių ir savivaldybės patikėjimo teise valdomų patalpų buvimą Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ balanse patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-308/2005, panaikintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. rugsėjo 11 d. sprendimas Nr. T-377 „Dėl įpareigojimo įtraukti į savivaldybės apskaitą“ ir 2004 m. kovo 1 d. nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktai, kuriais Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ balanse esantys kambariai ir butai su bendrojo naudojimo patalpomis bendrabučiuose buvo neteisėtai perduoti į Kauno miesto savivaldybės apskaitą (civ. bylos Nr. 2-187-343/2005, 1 t., b.l. 12-24). Minėtu teismo sprendimu panaikinus, kaip neteisėtus, šiuos savivaldybės administracinius aktus, juose nurodytas turtas Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ ir toliau buvo valdomas patikėjimo teise.

Kadangi 1995 m. kovo 16 d., 1998 m. gruodžio 23 d. ir 2002-2004 metais sudarytų perdavimo-priėmimo aktų pagrindu Kauno miesto savivaldybei įgijus nuosavybės teises į valstybei nuosavybės teise priklausiusias neprivatizuotas patalpas bendrabučiuose, šis nekilnojamasis turtas jau iki to laiko buvo faktiškai apskaitomas Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ balanse, jo pakartotinis perdavimas šiai savivaldybės įmonei nebuvo būtinas tam, kad atsirastų jos patikėjimo teisės į šį turtą. Pats turto perdavimo fakto nustatymas suponuoja savivaldybės įmonės patikėjimo teisių atsiradimą. Savivaldybės įmonės patikėjimo teisės atsiradimo momentas sietinas su savivaldybės nuosavybės teisių į jai perduotus kambarius, butus, gyvenamąsias patalpas bendrabučiuose įgijimo momentu. Savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas ir toliau buvo apskaitomas Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ balanse, o pati Kauno miesto valdyba kaip Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ steigėja, 1995 m. kovo 29 d. patvirtindama pakeistus įstatus, III skyriaus 2 punkte numatė, jog ši įmonė eksploatuoja ir prižiūri Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butų ir kambarių bendrabučiuose fondą, kurį įmonė naudoja patikėjimo teisėmis (civ. bylos Nr. 2-187-343/2005, 1 t., b.l. 92). Tai, jog, Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 204 patvirtinus naujus Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ įstatus, jų 10 punkte kaip įmonės tikslas buvo nurodytas LR CK reglamentuoto gyvenamųjų namų, kuriuose neįsteigtos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, bendrosios nuosavybės administravimo įgyvendinimas, o taip pat daugiabučio namo, kaip sudėtingo statinio, tinkamo ir saugaus naudojimo bei priežiūros užtikrinimas, reiškia turto valdymo patikėjimo teise ribų apibrėžimą, o ne patikėjimo teisės pabaigą. Pažymėtina, jog patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti (LR CK 4.106 str. 1 d.). Patikėjimo teisė, kaip daiktinė teisė, yra platesnė ir savo turiniu apima kito asmens turto administravimą kaip veiksmų, būtinų turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, atlikimą (paprastasis administravimas), o taip pat turto gausinimą, tvarkymą taip, kad jis duotų pajamų, bei naudojimą tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui (visiškas administravimas) (LR CK 4.239 str. 1 d.). Asmuo, valdydamas turtą patikėjimo teise, kartu jį ir administruoja.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Kauno savivaldybės įmonė „Namų priežiūra“ patikėjimo teise valdė Kauno miesto savivaldybei 1995 m. kovo 16 d., 1998 m. gruodžio 23 d. ir 2004-2004 m. perdavimo-priėmimo aktais nuosavybėn perduotą valstybei priklausiusį nekilnojamąjį turtą – kambarių, butų, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų bendrabučiuose fondą, kurį Kauno apygardos teismo 2004 m. balandžio 16 d. nutarties iškelti bankroto bylą Kauno savivaldybės įmonei „Namų priežiūra“ įsiteisėjimo dieną, t.y. 2004 m. birželio 3 d., sudarė 342 butai ir kambariai bendrabučiuose su bendrojo naudojimo patalpomis.

Savivaldybės įmonės turto, iš kurio galima išieškoti, nebuvimas

Sprendžiant dėl savivaldybės įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo iš savivaldybės biudžeto lėšų, yra būtinas sąlygos, jog savivaldybės įmonė neturi nuosavybės ar patikėjimo teise valdomo turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditorių reikalavimų patenkinimą bankroto byloje, nustatymas. Kauno miesto savivaldybė savo argumentus, ginčijant šios sąlygos buvimą, grindė Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ 1 225 423,55 Lt dydžio debitoriniu įsiskolinimu. Savivaldybės manymu, nesant baigtam skolų išieškojimo iš savivaldybės įmonės skolininkų procesui, įmonė negali būti pripažįstama neturinčia turto, kadangi turto sąvoka savo prasme apima ir turtinių teisių turėjimą.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu Kauno miesto savivaldybės argumentą, jog sąvoka turtas apima materialų ir nematerialų turtą bei turtines teises. Tačiau vien ta aplinkybė, kad savivaldybės įmonė turi debitorinių įsiskolinimų, savaime neduoda pagrindo konstatuoti, kad šie debitoriniai įsiskolinimai yra realus įmonės turtas (turtinė teisė) ir kad susigrąžinus šį įsiskolinimą įmonė būtų pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais.

Iš bankrutavusios Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ administratoriaus pateiktų duomenų apie gautas pajamas ir administravimo išlaidas nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d., matyti, jog minėtu laikotarpiu įmonė gavo 636 992,44 Lt pajamų (tame tarpe – 611 088,94 Lt išieškota iš debitorių) ir turėjo 619 572,84 Lt išlaidų. Nepanaudotas gautų pajamų likutis sudaro – 17 419,60 Lt. Iš bankrutavusios savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ 2009 m. sausio 5 d. pažymos apie šiuo metu vykdomą išieškojimą, nutrauktas bylas, grąžintus vykdomuosius raštus matyti, kad šiuo metu yra vykdomas išieškojimas pagal 257 vykdomuosius raštus arba teismo įsakymus 300 469,62 Lt sumai, o teisme nagrinėjamos 35 civilinės bylos, kur pareikštų reikalavimų suma sudaro 37 365,32 Lt, bei ruošiamasi kreiptis į teismą, pareiškiant reikalavimus 67 skolininkams dėl 21 440 Lt įsiskolinimo priteisimo. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog šiuo metu yra nutrauktos 77 civilinės bylos, kur pareikštų reikalavimų suma sudarė 102 391,94 Lt, grąžinti neįvykdyti 2 vykdomieji raštai dėl 5333,16 Lt įsiskolinimo išieškojimo, o dėl teismo eigoje sudarytų 4 taikos sutarčių galima išieškoti suma yra sumažėjusi 10 256,52 Lt. Iš bankrutavusios Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ 2009 m. sausio 13 d. pažymos apie debitorinius reikalavimus, dėl kurių nevykdomas išieškojimas, matyti, jog įmonė turi 291 skolininką, kurio įsiskolinimo suma mažesnė nei 150 Lt (bendra reikalavimų suma 14 363,10 Lt), 4219 skolininkų, kurių įsiskolinimo suma mažesnė nei 10 Lt (bendra reikalavimų suma 31 312,64 Lt), ir 91 402,31 Lt reikalavimo teisę skolininkų – fizinių ir juridinių asmenų (bankrutavusių, likviduotų, pripažintų nežinia kur esančiais, mirusių, teisiškai nepagrįstų įsiskolinimų ir kt.) – atžvilgiu. Apibendrinant šiuos duomenis, darytina išvada, jog bankrutavusi Kauno savivaldybės įmonė „Namų priežiūra“ negali būti pripažinta turinčia realaus turto, grindžiamo jos turima turtine reikalavimo teise skolininkų atžvilgiu. 37 365,32 Lt dydžio savivaldybės įmonės reikalavimo teisė skolininkams yra įrodinėjama teismuose, o dėl 21 440 Lt įsiskolinimo priteisimo – dar tik ketinama kreiptis į teismą. 204 583,93 Lt dydžio savivaldybės įmonės debitorinio įsiskolinimo patenkinimas nėra objektyviai galimas dėl nutrauktų civilinių bylų, sudarytų taikos sutarčių, grąžintų neįvykdytų vykdomųjų raštų, dėl skolininkų juridinių asmenų bankroto, jų likvidavimo, skolininkų fizinių asmenų mirties. Vadovaujantis LR Finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 40 patvirtintos Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarkos 2 punkto nuostatomis, skolininko mirtis arba paskelbimas mirusiu, o taip pat tai, jog skolininkas yra likviduotas arba bankrutavęs sudaro pagrindą mokesčio mokėtojui skolas laikyti beviltiškomis. Dėl 14 363,10 Lt debitorinio įsiskolinimo 91 skolininko atžvilgiu, kurių įsiskolinimo sumos yra mažesnės nei 150 Lt, išieškojimas nėra vykdomas dėl to, kad jų išieškojimo kaštai prilygsta išieškomoms sumoms. Tas pats pasakytina ir dėl 31 312,64 Lt debitorinio įsiskolinimo 4219 skolininkų atžvilgiu, kurių įsiskolinimo sumos mažesnės nei 10 Lt. Šios grupės debitorinių įsiskolinimų išieškojimo kaštai netgi žymiai viršytų išieškomas sumas, o išieškojimo perspektyvos nėra aiškios. Taip pat pažymėtina, jog 300 469,62 Lt dydžio debitorinio įsiskolinimo, dėl kurio yra vykdomas išieškojimas pagal išduotus vykdomuosius raštus arba teismo įsakymus, akivaizdžiai neužtektų LR ĮBĮ nustatyta tvarka patvirtintiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Be to, nėra duomenų, ar šios pradėtos vykdomosios bylos bus užbaigtos vykdomųjų dokumentų įvykdymu.

Bankrutavusios Kauno savivaldybės įmonės administratoriaus pateikti įrodymai patvirtina, jog debitorinių skolų įmonei parduoti nepavyko, o parduoti jas už UAB „Balgė“ pasiūlytą kainą įmonei nebūtų ekonomiškai naudinga.

Bankroto proceso paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų, kreditorių teises ir interesus, t. y. tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei visiškai ar iš dalies likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniųbylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas” v. LAB ,,Oruva“, bylos Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. G. v. BUAB ,,Revi“, bylos Nr. 3K-7-326/2007). Teisminiu bankroto procesu taip pat siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. LAB ,,Oruva“, bylos Nr. 3K-3-653/2005).

Prioritetinė kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga bankroto procedūrose bei operatyvus bankroto procedūrų vykdymas ir užbaigimas, siekiant išvengti teisinių santykių nestabilumo ir teisinio neaiškumo, kuriuos sukelia ilgai trunkančios bankroto procedūros, sąlygoja būtinybę ieškoti atsiskaitymo su bankrutavusios įmonės kreditoriais galimybių, mažinančių bankroto procedūros administravimo sąnaudas.

Atsižvelgiant į faktines šios bylos aplinkybes, apibūdinančias bankrutavusios Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ debitorinio įsiskolinimo struktūrą, jo išieškojimo galimybes bei kaštus, o taip pat į bankroto proceso tikslus, savivaldybės debitorinis įsiskolinimas LR CPK 674 straipsnio prasme negali būti pripažintas realiu savivaldybės įmonės turtu, kuris užtikrintų bankrutavusios įmonės kreditorių dalies finansinių reikalavimų patenkinimą. Todėl savivaldybės įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas iš savivaldybės biudžeto nagrinėjamoje bankroto bylos stadijoje geriausiai užtikrintų kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, o taip pat bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, reikalavimas tęsti beviltiškų skolų išieškojimą būtų neproporcingas bankroto tikslams, nes išieškoto debitorinio įsiskolinimo ekonominė nauda mažėtų proporcingai didėjančioms administravimo išlaidoms ir išieškojimo kaštams (LR CPK 3 str. 1 d., 6 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, administravimo išlaidoms padengti iki šiol yra išleista beveik visa iš debitorių išieškota suma (619 572,84 Lt). Be to, vadovaujantis LR ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalimi, jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bankrutuojanti Kauno savivaldybės įmonė „Namų priežiūra“ Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartimi buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto (t. 7, b.l. 59-60).

Pažymėtina, jog savivaldybės įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimas iš savivaldybės biudžeto, nesant padengtam įmonės debitoriniam įsiskolinimui, nepaneigia savivaldybės teisių ir teisėtų interesų, kadangi, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius privalo grąžinti savivaldybės įmonės steigėjui (savivaldybei) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais (2001 m. kovo 20 d. LR ĮBĮ 31 str. 6 p.). Sprendimas dėl įmonės pabaigos priimamas tik po to, kai administratorius pateikia teismui likvidavimo balansą ir likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus (2001 m. kovo 20 d. LR ĮBĮ 31 str. 8 p., 32 str. 4 d.).

Dėl patikėjimo teise valdomo turto vertės

Išieškojimą iš skolininko juridinio asmens turto vykdymo proceso metu reglamentuoja išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės (LR CPK VI dalis, XLVII skyrius). Išieškojimo iš skolininko savivaldybės įmonės, kuri neturi turto, iš kurio galima išieškoti, tvarką reglamentuoja specialioji LR CPK 674 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma. Tokiu atveju išieškotojų reikalavimai tenkinami iš savivaldybės biudžeto, tačiau savivaldybės atsakomybė už savivaldybės įmonės skolas yra ribojama savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, verte.

Išieškojimas iš skolininko turto kaip priverstinio vykdymo priemonė vykdymo procese siejama su skolininko turto areštu ir jo realizavimu (pardavimu iš varžytynių). Turto rinkos vertė – tai kriterijus, vykdymo procese apsprendžiantis turto arešto mastą ir parduodamo iš varžytynių turto kainą (LR CPK 681 str., 682 str., 718 str.). Todėl, nukreipiant išieškojimą į savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomą turtą, į kurį galima nukreipti išieškojimą vykdymo procese, siekiama kreditorių reikalavimų patenkinimo šio turto rinkos verte, priverstinai jį realizuojant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. kovo 12 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje bankroto byloje, sprendžiant dėl Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ kreditorių 2 452 505,72 Lt finansinių reikalavimų tenkinimo iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto, pažymėjo, jog išieškotojas LR CPK prasme ir kreditorius LR ĮBĮ prasme yra tas pats asmuo, kuris teismo sprendimo ar nutarties pagrindu turi teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų prievolę. Todėl bankroto byloje, remiantis LR CPK 674 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant dėl savivaldybės atsakomybės už savivaldybės įmonės skolas ribų, taikytinas savivaldybei priklausančio ir savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto rinkos vertės kriterijus. Tuo atveju, kai, likviduojant savivaldybės įmonę dėl bankroto, ši įmonė neturi turto, kurį galima būtų perduoti kreditoriams arba parduoti ir tenkinti LR ĮBĮ nustatyta tvarka patvirtintus jų reikalavimus, kreditorių reikalavimai tenkinami iš savivaldybės biudžeto patikėjimo teise valdomo turto rinkos verte. Pažymėtina, jog, kaip ir vykdymo procese, vykdant išieškojimą iš savivaldybės įmonės turto, taip ir likviduojant savivaldybės įmonę dėl bankroto, siekiama šios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimo iš patikėjimo teise valdomo turto jo rinkos verte, kadangi pagal LR CK 2.50 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintą juridinio asmens atsakomybės taisyklę juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu, o savivaldybės įmonė savivaldybei priklausantį turtą valdo patikėjimo teise. Administratorius, parduodamas savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomą turtą, turi siekti maksimalaus įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimo, o tai užtikrina šio turto pardavimas už rinkos kainą. Kadangi savivaldybės atsakomybė už savivaldybės įmonės skolas yra subsidiarioji, t.y. akcesoriška (šalutinė), esant būtinoms savivaldybės atsakomybės už savivaldybės įmonės skolas sąlygoms, savivaldybės atsakomybės ribas sąlygoja pagrindinio skolininko kaip patikėjimo teisės subjekto atsakomybė už savo prievoles patikėjimo teise valdomo turto rinkos verte, t.y. turto verte, kurią būtų galima gauti įmonės likvidavimo metu, nukreipiant išieškojimą į šį turtą, jei toks išieškojimas būtų galimas.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus Kauno miesto savivaldybės argumentus, jog, sprendžiant dėl savivaldybės atsakomybės ribų LR CPK 674 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, turi būti taikomas turto kainos, kurią savivaldybė gautų, privatizuojant savivaldybės gyvenamąsias patalpas LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nustatyta tvarka, kriterijus.

Lietuvos Respublikos ekonominė sistema yra grindžiama rinkos ekonomika, kurios pagrindą sudaro tai, jog visi ūkio subjektai civiliniuose teisiniuose veikia lygiais pagrindais. Pagal LR CK 2.50 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo, tame tarpe ir viešasis, pagal savo prievoles atsako jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Kadangi viešasis juridinis asmuo civilinėje apyvartoje dalyvauja paritetiniais pagrindais santykiuose su kitais asmenimis, dėl to iš tų santykių kylančių įsipareigojimų nevykdymas ar civilinės atsakomybės apribojimas, remiantis vien tuo, jog tas viešasis asmuo turi ribotą teisnumą, yra negalimas. Savivaldybės įmonė valdo, naudoja ir disponuoja jai perduotu, savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl gali būti atsakinga prieš trečiuosius asmenis tiek prievoliniuose, tiek deliktiniuose teisiniuose santykiuose, kai įmonės veiklos pasekmė yra trečiųjų asmenų turtiniai praradimai. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles (LR CK 2.50 str. 2 d.). LR CPK 674 straipsnio 1 dalyje numatyta šios taisyklės išimtis, taikoma valstybės ar savivaldybės įmonių atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kad išieškojimas iš šių viešųjų juridinių asmenų patikėjimo teise valdomo turto, įvertinus šio turto specifiką, ne visada yra galimas. Kadangi savivaldybės įmonės tikslas yra susijęs su viešųjų paslaugų teikimu bei kitos veiklos, siekiant tenkinti viešuosius interesus, vykdymu, jai perduotas turtas taip pat gali būti susijęs su visuomenės ar tam tikros jos dalies poreikių tenkinimu, dėl ko išieškojimo nukreipimas į šį turtą nebūtų suderinamas su šiais tikslais. Tuo atveju, kai savivaldybės įmonė neturi turto, iš kurio galima išieškoti, išieškotojų reikalavimai tenkinami iš savivaldybės biudžeto, bet ne daugiau, negu savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, vertė ( LR CPK 674 str. 1 d.). Įstatymų nustatytos atsakomybės už savivaldybės įmonės prievoles ribos sudaro pagrįstas prielaidas šių prievolinių teisinių santykių dalyviams tikėtis, jog savivaldybės įmonei neturint turto, iš kurio galima išieškoti, jų reikalavimai būtų patenkinti iš savivaldybės biudžeto savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto rinkos verte, kuri rinkos ekonomikos sąlygomis yra objektyvus kriterijus, apsprendžiantis rinkos dalyvių atsakomybės ribas. Todėl tai, jog Kauno miesto savivaldybės kaip savivaldybės įmonės dalyvio (steigėjo) atsakomybės ribas nagrinėjamu atveju apsprendžia savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto, priskirto savivaldybės socialiniam būstui, vertė, nesudaro pagrindo netaikyti patikėjimo teise valdomo turto rinkos vertės kriterijaus, nesant ginčo, jog išieškojimas iš šio turto nėra galimas. Šias išvadas patvirtina ir istorinis normos, reglamentuojančios išieškojimą iš savivaldybės įmonės, kuri neturi turto, aiškinimas. Kaip minėta, iki 2003 m. sausio 1 d. galiojęs 1964 m. LR CPK įtvirtino visiškos savivaldybės atsakomybės už savivaldybės įmonės skolas principą, jei savivaldybė įmonė neturi turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą.

Bankrutavusios Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ administratorius savivaldybės atsakomybės ribas, tenkinant bankrutavusios savivaldybės įmonės kreditorių finansinius reikalavimus iš savivaldybės biudžeto, grįsdamas patikėjimo teise valdomo turto rinkos verte, pateikė masinio turto vertinimo duomenis, t.y. statinio mokestinės (bazinės) vertės paieškos pagal unikalų numerį duomenis (5 t., 45-184, 6 t., 7 t. 1-27). Statinio mokestinė (bazinė) vertė – tai pagal LR Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą masiniu būdu arba kitais būdais įvertinto turto objekto vertė. Vadovaujantis LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, masinis turto vertinimas – toks turto vertinimo būdas, kai konkretaus turto vertė nėra nustatoma, o surinktos informacijos apie vertinamąjį turtą analizės būdu nustatomos verčių ribos, apimančios vertinamojo turto vertę. Įmonės administratoriaus pateiktais duomenimis, savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu – 8 907 637 Lt.

Byloje taip pat yra pateiktas savivaldybės patikėjimo teise valdomų patalpų vidutinės rinkos kainos apskaičiavimas, kuris grindžiamas lyginamosios vertės metodu. Iš UAB „Robinta“ 2009 m. sausio 14 d. pažymos Nr. 01/2009 matyti, jog, atlikus 2007 m. sausio – birželio mėnesių pasiūlos ir sandorių Kauno mieste analizę, vidutinė bendrabučio tipo patalpų rinko kaina Kauno miesto gyvenamuosiuose rajonuose svyravo nuo 1500 Lt iki 2000 Lt. Kadangi Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ patikėjimo teise valdomo turto plotas su bendrojo naudojimo patalpomis sudaro 8182,22 kv.m., savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto rinkos vertė, nustatyta lyginamosios vertės metodu, taip pat pripažįstama žymiai viršijančia bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog įmonės patikėjimo teise valdomo turto individualus įvertinimas ar rinkos kainos nustatymas būtų tikslingas tuo atveju, jeigu teismui ar proceso dalyviams kiltų pagrįstos abejonės, kad visų kreditorių finansinių reikalavimų suma gali viršyti to turto rinkos kainą. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybei neginčijant patikėjimo teise valdomo turto rinkos vertės ir administratoriaus nurodomai patikėjimo teise valdyto turto rinkos vertei žymiai viršijant LR ĮBĮ nustatyta tvarka patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu administratoriaus prašymą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto.

Pats LR CPK 674 straipsnio 1 dalyje suformuotas savivaldybės kaip savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto savininkės subsidiarios atsakomybės už šios įmonės skolas principas sąlygoja tai, jog, sprendžiant dėl savivaldybės atsakomybės savivaldybės įmonės kreditoriams ribų, teisinę reikšmę turi savivaldybei priklausančio ir savivaldybės įmonės valdomo turto nustatymas klausimo dėl savivaldybės įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo iš savivaldybės biudžeto sprendimo momentu. Tačiau ta aplinkybė, jog butai, esantys (duomenys neskelbtini) buvo perleisti tretiesiems asmenims, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl savivaldybės įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo iš savivaldybės biudžeto, kadangi net ir atmetus jų rinkos vertę iš savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto vertės, Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ patikėjimo teise valdomo turto vertė yra pakankama įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimo nukreipimui į savivaldybės biudžetą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 16 d. nutartimi, atmesdamas bankrutavusios Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ administratoriaus prašymą dėl kreditorių 2 452 505,72 Lt dydžio finansinių reikalavimų patenkinimo iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, sprendžiant dėl savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto, netinkamai aiškino bei taikė patikėjimo teisės atsiradimą reglamentuojančias materialines teisės normas, dėl ko neteisingai išsprendė bankroto byloje kilusį klausimą (LR CPK 176 str., 185 str., LR CK 4.108 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, tenkinant bankrutavusios Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ administratoriaus prašymą dėl įmonės kreditorių LR ĮBĮ nustatyta tvarka patvirtintų finansinių reikalavimų tenkinimo iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 2 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio antrąja dalimi, 674 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti.

Tenkinti bankrutavusios Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ administratoriaus prašymą.

Bankrutavusios Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ kreditorių 2 452 505,72 Lt (dviejų milijonų keturių šimtų penkiasdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų penkių Lt 72 ct) dydžio finansinius reikalavimus tenkinti iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto.