Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-09 · Administracinė byla Nr. eI-223-621/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-09
Bylos Nr.
eI-223-621/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01480-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-223-621/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01480-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 9 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams M. N., R. A. ir advokatei V. R.,

atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui E. S.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriaus pavaduotojui A. J. ir advokato padėjėjai I. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo; trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 8 d. sprendimo (toliau – ir Sprendimas) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 3 dalį, kuria patvirtinta išvada Nr. 2 numatanti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2016 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už gautas / priimtas atliekas, surinktas iš komunalinio atliekų srauto, išrašė du atliekų tvarkymą įrodančius dokumentus neteisėtai: Nr. 1612S10002-4584-7887 už 14,385 t. (atl. k.15 01 02) ir Nr. 1615S10001-4584-7887 už 79,047 t. (atl. k. 15 01 01), tuo pažeidė Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 3 punktą, 11.6 punktą, ir Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Pareiškėja skunde nurodė, taip pat jos atstovai M. N., R. A. ir advokatė V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia viešąją atliekų tvarkymo paslaugą įvairių rūšių atliekų, antrinių žaliavų ir aplinkos tvarkymo srityse. Pareiškėja įregistruota Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre (ATVR, kodas: REOBJ0013579, https://atvr.am.lt/;jsessionid=5f342ef7507a699c290e720850a0) ir yra įrašyta į turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų atliekų tvarkytojų sąrašą. Iš patikrinimo akte ir sprendime dėstomos argumentacijos ir motyvų akivaizdu, kad atsakovas netinkamai aiškino Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 34²⁵ straipsnio 2 dalies 1 punktą. ATĮ 34²⁵ straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta atliekų rūšies sąvoka nėra tapati atliekų susidarymo srautui. ATĮ nepateikia apibrėžimo, kas yra pakuočių atliekų rūšys. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priedėlyje Apmokestinamosios pakuotės rūšys ir mokesčio tarifai yra nurodytos pakuotės rūšys: stiklinė pakuotė, plastikinė pakuotė, PET (polietileno tereftalatas) pakuotė, kombinuota pakuotė, metalinė pakuotė, popierinė ir kartoninė pakuotė, kita pakuotė. Aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 patvirtintas Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), reglamentuojantis atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymą, nenumato tvarkytojų (perdirbėjų ir/ar eksportuotojų) skirstymo pagal atliekų rūšis, susiejant jas su atliekų susidarymo šaltiniais, t. y. komunaliniu ir (ar) komerciniu srautu. Pakuočių atliekų sutvarkymo užduotis laikoma įvykdyta, jei yra sutvarkomas reikiamas kiekis atitinkamos medžiagos pakuotės atliekų, nepriklausomai nuo to, ar pakuotės atliekos buvo surinktos komunaliniame ar nekomunaliniame sraute. Taigi, jau vien dėl šios priežasties akivaizdu, kad joks pažeidimas negalėjo būti padarytas – toks patvirtinančių dokumentų išdavimo neteisėtumo pagrindas (dėl netinkamo ir (ar) netikslaus srauto nurodymo) nėra įtvirtintas nei ATĮ, nei Apraše. Pažymėjo, kad pakuočių atliekų surinkėjas, surinkęs atliekas iš komunalinio bei nekomunalinio srauto, jas laiko ir rūšiuoja atskirai. Tačiau vykdant tolimesnį apdorojimą, atliekos supresuojamos pagal atliekų rūšis į kipas ir jose susimaišo tiek komunalinio, tiek nekomunalinio srauto atliekos. Tokių atliekų perdavimo metu tik teoriškai įmanoma suskaičiuoti, kiek ir iš kokio srauto (komunalinio / nekomunalinio) atliekų yra perduodama (vadovaujantis proporcijomis ir rūšiavimo aktais) ir tą iš esmės padaryti gali tik tokias atliekas perduodantis subjektas (susiklosčiusioje situacijoje trečiasis suinteresuotas asmuo), o ne jas gaunantis subjektas (susiklosčiusioje situacijoje pareiškėjas). Teisės aktų reikalavimai nenumato pareigos ir (ar) reikalavimo perduoti tolimesniam apdorojimui kiekvieną srautą atskirai, t. y. komunalinį atskirai nuo nekomunalinio. Atliekų tvarkymo būdas (priklausomai nuo to, kokiame sraute atliekos surinktos) nesikeičia, jis yra vienodas iš abiejų srautų surinktų atliekų sutvarkymui. Juo labiau, pakrovus siuntą ir nuvežus perdirbėjui dėl antrinių žaliavų drėgnumo pasikeitimo ir kitų svorio svyravimų, svoriai koreguojami. 2017 m. balandžio 18 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-186, atlikusi trečiojo suinteresuoto asmens planinį teminį patikrinimą dėl atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų teisėtumo už 2016 metus, jokių pažeidimų, susijusių su atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymu ir išdavimu, nenustatė. Atsakovas remiasi ATĮ 34²⁵ straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nurodyta, jog neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už tas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų rūšis, už kurias išrašyti tokį dokumentą asmuo neturėjo teisės. Pareiškėja turėjo teisę išrašyti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus visoms gaminių ir (ar) pakuočių rūšims, kurioms šie dokumentai buvo išrašyti, negana to, tiek atliekoms, susidariusioms komunaliniame, tiek nekomunaliniame sraute. Sprendime nurodoma, kad nepateikti jokie įrodantys dokumentai, kad būtų galima daryti išvadą dėl klaidos buvimo. Pažymėjo, kad dokumentai yra pateikti (sutartys, tvarkos, paaiškinimai), tačiau atsakovas jų nevertina, neanalizuoja ir jais sprendimo priėmimo metu nesivadovauja. Šiaulių RAAD nesutinka su techninės klaidos sąvoka ir tuo, kad krovinio važtaraščiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytas klaidingas atliekų srautas, į kurį niekas neatkreipdavo dėmesio. Šiaulių RAAD pateiktų paaiškinimų ir dokumentų visuma pagrįstai atskleidžia tikrąją pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens valią dėl bendradarbiavimo tvarkos bei įrodančių dokumentų išrašymo (išdavimo), tačiau Šiaulių RAAD remiasi vidiniu įsitikinimu ir šią visumą neigia. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigia, kad atliekų srautai apskritai nėra skaičiuojami ir vertinami, tačiau priėmimo–perdavimo aktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas A. J. pasirašo ir patvirtina antspaudu, kad atliekos susidarė po komercinio srauto. Pažymėjo, kad toks trečiojo suinteresuoto asmens elgesys paaiškinamas techninės klaidos egzistavimu bei pateiktais papildomais rašytiniais įrodymais, tačiau atsakovas to nevertina ir tuo nesivadovauja. Po patikrinimo akto gavimo pareiškėja pateikė Šiaulių RAAD rašytines pastabas, su kuriomis pateikė atsakovui: 2013 m. sausio 2 d. Antrinių žaliavų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VA2013/01/02. Pareiškėja aiškiai nurodė, kad ne visais atvejais ir ne visoms pareiškėjai perduotoms ir sutvarkytoms atliekoms trečiasis suinteresuotas asmuo prašo išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. 2015 m. gegužės 4 d. tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens sudarytoje įrodančių dokumentų išrašymo tvarkoje Nr. 04/05/15/ATT/VK aiškiai numatyta: „3.1. Surinkėjas kreipiasi į Tvarkytoją su rašytiniu prašymu išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Prašyme turi būti nurodyta atliekos pavadinimas, atliekos kodas, atliekų kiekis tonomis ir srautas (komunalinis ar nekomunalinis). Tvarkytojas remiasi prašymo informacija kaip vieninteliu šaltiniu. 3.2. Tvarkytojas Pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus pateikia Surinkėjui per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos“. 2016 m. liepos 29 d. ir 2016 m. gruodžio 29 d. buvo pateikti prašymai pateikti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Trečiojo suinteresuoto asmens 2018 m. gegužės 8 d. atsakyme Nr. R075-18 dėl prašymo aiškiai nurodyta: „Kaip ir klausiate, paaiškiname, kad krovinį lydinčiuose dokumentuose (tai yra važtaraščiuose arba perdavimo–priėmimo aktuose) atliekų srautas (tai yra ar siunta iš komercinio, ar nekomercinio srauto) apskritai nėra skaičiuojamas ir vertinamas, kadangi kai vežame jums atliekas dar net nežinome, ar reikės užsakyti tai siuntai įrodančio dokumento išrašymą. Tiesiog per klaidą mūsų įmonės važtaraščių ir aktų blankuose (šablonuose) buvo įdėtas sakinys dėl srauto, į kurį niekas neatkreipdavo dėmesio (nes jis nebuvo aktualus). Be to, tą klaidingą sakinį įmonės buhalterė perkeldavo ir PVM sąskaitas-faktūras. Dabar pamačius, kad tokia informacija nei reikalinga, nei privaloma ir netikslinga, tą sakinį išėmėme. Net ir aiškiname rašte 3 p. įvardinome 2 krovos pavyzdžius, kad tose krovose buvo ir komunalinio, ir nekomunalinio srauto pakuočių. O dabar kai pasižiūrėjome tų krovų sąskaitas ir važtaraščius, pamatėme, kad ten įrašai tik apie komunalinį srautą ir jokių užuominų apie nekomunalinį net nėra. Tai akivaizdu, kad čia padarėme klaidą. Visus teisingus kiekius pagal atliekų srautus (tai yra, ar komunalinis, ar komercinis) įvertiname tik prieš pateikiant prašymą jums dėl įrodančių dokumentų išrašymo, nes tuo prašymu ir vadovaujamės pagal tarpusavio susitarimus. Kai pildome prašymą mes imame atliekų rūšiavimo aktus, kuriuose ir yra tikrieji kiekiai pagal srautus. Rūšiavimo aktus tikrino ir jie buvo tinkami. Patvirtiname, kad įrodantys dokumentai Nr. 1612510002-4584-7887 ir Nr. 1615S10001-4584-7887 yra išrašyti nurodant teisingą atliekų srautą. Prašome ir toliau vadovautis mūsų teikiamais prašymais dėl įrodančių dokumentų išrašymo, nes taip esame susitarę savo valia“. Pažymėjo, kad šių dokumentų atsakovas priimdamas sprendimą iš esmės nevertino ir neanalizavo. Iš kartu su rašytinėmis pastabomis pareiškėjo pateiktų dokumentų (sutarčių, tvarkų, paaiškinimų ir kt.) akivaizdžiai atsiskleidžia tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens vykusio bendradarbiavimo tvarka ir faktas, kad važtaraščiuose bei priėmimo–perdavimo aktuose nurodoma informacija apie atliekų srautus pareiškėjai vykdant savo funkcijas, iš esmės yra nereikšminga ir neaktuali (ji nevertinama ir neanalizuojama, kadangi vienintelis šaltinis, kaip sulygta 2015 m. gegužės 4 d. įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos Nr. 04/05/15/ATT/VK 3.1 punkte, yra būtent rašytinis trečiojo suinteresuoto asmens prašymas). Aprašo 3 punkte yra aiškiai numatyta, jog „Dokumentų teisėtumas ir jų duomenų teisingumas turi būti pagrįstas sąskaitomis faktūromis, PVM sąskaitomis faktūromis, važtaraščiais, priėmimo–perdavimo aktais ir kitais atitinkamais dokumentais. Patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais“, tačiau Šiaulių RAAD, priimdamas sprendimą, iš esmės kitais atitinkamais dokumentais nesivadovavo ir nenurodė jokių tai lėmusių priežasčių. Aukščiau nurodyta 2015 m. gegužės 4 d. Įrodančių dokumentų išrašymo tvarka Nr. 04/05/15/ATT/VK, 2013 m. birželio 1 d. pareiškėjo direktoriaus patvirtintų Pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo atliekų surinkėjams tvarka iš esmės numatė trečiojo suinteresuoto asmens teikiamo rašytinio prašymo pirmenybę esant bet kokiems nesutapimams tarp krovinių važtaraščių, priėmimo–perdavimo aktų bei sąskaitų. Šalys buvo ir yra aiškiai numačiusios, kad tvarkytojas (šiuo atveju pareiškėja) remiasi trečiojo suinteresuoto asmens rašytinio prašymo informacija kaip vieninteliu šaltiniu. Perduotų atliekų suderinimas, sutikslinimas ir sutikrinimas vykdomas pateikiant pareiškėjai rašytinį ir pasirašytą prašymą pateikti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus pagal konkrečius atliekų kodus, kiekius ir srautus, kadangi tai yra vienintelis dokumentas, sukeliantis pareigą pareiškėjui išduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Tačiau sprendime Šiaulių RAAD šiuo dokumentu ne tik nesivadovauja (nepaisant to, jog pareiškėjos išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai iš esmės atitinka faktinius trečiojo suinteresuoto asmens kiekius, bet apie jį net neužsimena (t. y. nenurodoma, kodėl jis atmestas ar nevertintas). Atsakovas, nevertinęs ir neanalizavęs pirminių susiklosčiusiai situacijai reikšmingų dokumentų, šalių bendradarbiavimo tvarką reglamentuojančių susitarimų, sutarčių, vidinių tvarkų, priėmė sprendimą, prieštaraujantį Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktui Nr. VR-14.7-186 (kuris yra galiojantis, įsiteisėjęs ir niekada nebuvo apskųstas).

Advokatė V. R. teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad jokiame teisės akte nėra pareigos priimant ir pasveriant kiekvieną siuntą perdirbėjo gautą iš surinkėjų nurodyti, ar tai surinkta iš vieno srauto ar iš kito srauto (komunalinio ar komercinio). Tokios pareigos nėra, jog reikia nurodyti važtaraščiuose ar kituose dokumentuose.

Atsiliepimas

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas E. S. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Atsiliepime nurodė, jog Aprašo 1 punkte nurodyta, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas nustato reikalavimus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantiems dokumentams (toliau – dokumentai), šių dokumentų išrašymo ir jų teisėtumo kontrolės tvarką. Pagal Aprašą, juo vadovautis turi 2.1. punkte – gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, įrašyti į turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą (toliau – tvarkytojų sąrašas), turintys teisę išrašyti dokumentus, kurių formos patvirtintos Aprašo prieduose. Įgiję teisę išrašyti dokumentus pagal Aprašo 7 punktą pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir (ar) eksportuotojai, įrašyti į tvarkytojų sąrašą, patvirtina pakuočių atliekų perdirbtą ir (ar) panaudotą energijai gauti kiekį pakuočių atliekų surinkėjams, įrašytiems į tvarkytojų sąrašą, išrašydami dokumentus mokestiniu laikotarpiu ar jam pasibaigus, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos, kai pakuočių atliekų tvarkymo organizavimas vykdomas kolektyviai, tvarkant komunalinių ir nekomunalinių atliekų srautuose susidariusias atliekas (pildoma Aprašo 1 priedo forma). Pažymėjo, kad į tvarkytojų sąrašą įtraukti pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir (ar) eksportuotojai įgauna teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus komunalinių atliekų sraute susidariusioms pakuočių atliekoms, nekomunalinių atliekų sraute susidariusioms pakuočių atliekoms, pagal pakuočių atliekų rūšis. Tai patvirtina ir Aprašo nuostatos, nurodančios, kad dokumentai gali būti išrašomi: 11.4. pakuočių atliekų kiekiui, kuris surinktas savivaldybių, apie kurias surinkėjas informavo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose; 11.5. pakuočių atliekų kiekiui, kurį pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką organizacijos išrinkti pakuočių atliekų surinkėjai surinko nekomunalinių atliekų sraute ir perdavė pakuočių atliekų naudotojui (perdirbėjui) ir (ar) eksportuotojui, įrašytam į tvarkytojų sąrašą. Aprašo 1 priedo forma aiškiai apibrėžia, kad pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas yra išrašomas pagal atliekų susidarymo šaltinį – komunalinių atliekų sraute susidariusioms pakuočių atliekoms ir nekomunalinių atliekų sraute susidėjusioms pakuočių atliekoms, pagal pakuočių atliekų rūšį. Aprašo 1 priede forma (1 Priede) tiksliai nurodo teisinį pagrindą, kad pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas gali būti išrašytas pakuočių atliekoms pagal rūšis, iš kurio srauto (atliekų susidarymo šaltinis) jos yra surinktos neleidžiant sukurti prielaidų, kad pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas gali būti išrašomas tik pagal atliekų rūšį nesivadovaujant atliekų susidarymo šaltiniu. Aprašo 1 priedo forma, pagal kurią yra išrašomi visi pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, konkrečiai ir aiškiai siejama su pakuočių atliekų susidarymo šaltiniu. Aprašo 11.6 punkte vartojamos sąvokos „rūšis“ apibrėžimu, t. y. Aprašo 11.6 punkte nurodyta pakuočių atliekų rūšies sąvoka nors ir nėra tapati pakuočių atliekų susidarymo srauto sąvokai, tačiau atsižvelgiant, jog nekomunalines atliekas galima surinkti iš ne komunalinio srauto, o komunalines tik iš komunalinio atliekų srauto ir už tai išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą, vadinasi išrašius pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą nekomunalinių atliekų sraute susidariusioms atliekoms, kai jos buvo surinktos iš komunalinių atliekų srauto, buvo pažeistas Aprašo 11.6 punktas, nes buvo išrašyti dokumentai būtent ne už tos rūšies pakuočių atliekas. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Aprašo 2.1. punktą, kuriame nurodyta, kad privaloma vadovautis dokumentų formos, patvirtintos Aprašo (1 Priedas), numatytais reikalavimais, t. y. išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus – komunalinių atliekų sraute susidariusioms pakuočių atliekoms ir nekomunalinių atliekų sraute susidariusioms pakuočių atliekoms pagal pakuočių atliekų rūšis. Vadovaujantis turima teise, būnant įrašytam į tvarkytojų sąrašą: 1 teisė – dokumentai gali būti išrašomi komunalinių atliekų sraute susidariusioms pakuočių atliekoms; 2 teisė – dokumentai gali būti išrašomi nekomunalinių atliekų sraute susidariusioms atliekoms (2 Priedas). Pagal Aprašo 3 punktą, dokumentų teisėtumas ir jų duomenų teisingumas turi būti pagrįstas sąskaitomis faktūromis, PVM sąskaitomis faktūromis, važtaraščiais, priėmimo–perdavimo aktais ir kitais atitinkamais dokumentais. Pagal įmonės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, važtaraščius bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo–perdavimo aktus ir pretenzijas dėl gautų atliekų kokybės nustatyta, kad per 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė / gavo iš komunalinio atliekų srauto 523,150 t. atliekų ir iš nekomunalinio atliekų srauto 819,680 t. atliekų. Pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, tvarkant komunalinių ir nekomunalinių atliekų srautuose susidariusias pakuočių atliekas, gali būti išrašomi tik už tuos pakuočių atliekų kiekius, iš kurio srauto jie yra surinkti ir sutvarkyti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14,385 t. komunalinių atliekų sraute susidariusioms atliekoms (atl. k. 15 01 02) ir 79,047 t. komunalinių atliekų sraute susidariusioms atliekoms (atl. k. 15 01 01) išrašė dokumentus Nr. 1612SI0002-4584-7887, Nr. 1615SI0001-4584-7887 nekomunalinių atliekų sraute susidariusioms atliekoms, todėl šie du pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai išrašyti neteisėtai, vadovaujantis Aprašo 3 punktu, 11.6 punktu ir Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies 1 punktu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė dokumentą Nr. 1615SI0001-4584-7887 (atl. k. 15 01 01) 79,047 t. nekomunalinių atliekų sraute susidariusioms atliekoms, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip perdirbtoms pakuočių atliekoms – Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijose. Šis pakuočių atliekų kiekis buvo išvežtas į Lenkijos Respubliką, siekiant perdirbti pakuočių atliekas. Šis faktas nustatytas, nes vadovaujantis Aprašo 11.11 punktu eksportuotam pakuočių atliekų kiekiui, apie kurio eksportą ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki kiekvienos atliekų siuntos išvežimo turi būti informuotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, iš kurio kontroliuojamos teritorijos planuojama eksportuoti atliekas, pateikiant šią informaciją: 11.11.1 punkte numatyta, jei atliekų eksportui taikomi procedūriniai reikalavimai, numatyti Reglamento 1013/2006 18 straipsnyje – Reglamento 1013/2006 VII priede nurodyto dokumento (-u), užpildyto (-ų) iki 12 langelio (imtinai), kopiją (-as) (6 Priedas). Pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 13 d. aiškinamajame rašte Nr. R 039-17 teigia, kad <...> Paruoštos perdirbimui antrinės žaliavos (didžioji jų dalis), toliau perdirbimui perduodama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po rūšiavimo, nepriklausomai, ar tai būtų iš komunalinio srauto ar nekomunalinio srauto <...>. <...> Pagal rūšiavimo aktus mes turime tikslų kiekį ir datą, kas buvo rūšiuojama ir kiek ko gavosi po rūšiavimo <...>. 2018 m. gegužės 8 d. rašte Nr. R 075-18 „Atsakymas dėl prašymo“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcentuoja, kad <...> visus teisingus kiekius pagal atliekų srautus (tai yra, ar komunalinis, ar komercinis) įvertiname tik prieš pateikiant prašymą jums dėl įrodančių dokumentų išrašymo, nes tuo prašymu ir vadovaujamės pagal tarpusavio susitarimus, kai pildome prašymą mes imame atliekų rūšiavimo aktus, kuriuose ir yra tikrieji kiekiai pagal srautus <...>. Su pateiktu aiškinimu Šiaulių RAAD nesutinka ir konstatuoja, kad pateikta aplinkybių visuma prieštarauja viena kitai, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ tame pačiame 2017 m. balandžio 13 d. aiškinamajame rašte Nr. R 039-17 nurodo, kad <...> liepos 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduoda gofro-kartono pakuotės atliekų, bendroje sumoje 18,555 t., kodu 15 01 01 atliekų. Iš rūšiavimo akto mes žinome, kad buvo gauta 4,955 t. kartono pakuotės. Tokiu būdu gauname, kad automobilyje buvo pakrauta 18,555 t.- 4,955 t = 13,600 t. nekomunalinio srauto ir 4,955 t. komunalinio srauto. Analogiškai ir liepos 26 d. iš viso buvo pakrauta 18,212 t., po rūšiavimo buvo gauta 5,556 t. – iš komunalinio srauto. 18,212 t. – 5,556 t. = 12,656 t. – nekomunalinis srautas <...>. Kaip matyti iš dviejų siuntų, kurių svoris 36,767 t. (už kurias buvo išduotas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas nekomunalinių atliekų sraute susidariusioms atliekoms), atliekų iš komunalinio atliekų srauto buvo perduota – 10,511 t. ir iš ne komunalinio – 26,256 t., o prašymą pateikti patvirtinančius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ už nekomunaliniame atliekų sraute surinktas pakuočių (15 01 01 atl. k.) atliekas. Akivaizdu, kad pateikti argumentai nepatvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdėstytų teiginių, kad <...> Pagal rūšiavimo aktus mes turime tikslų kiekį ir datą, kas buvo rūšiuojama ir kiek ko gavosi po rūšiavimo <...>. <...> Visus teisingus kiekius pagal atliekų srautus (tai yra ar komunalinis ar komercinis) įvertiname tik prieš pateikiant prašymą jums dėl įrodančių dokumentų išrašymo, nes tuo prašymu ir vadovaujamės pagal tarpusavio susitarimus. Kai pildome prašymą mes imame atliekų rūšiavimo aktus, kuriuose ir yra tikrieji kiekiai pagal srautus <...>. Pažymėjo, kad atliekų rūšiavimo aktai pateikti nebuvo, kad būtų galima konstatuoti faktą, kad visi atliekų kiekiai yra nurodomi pagal atliekų rūšiavimo aktus pateikiant prašymą, ir, kad buvo daroma techninė klaida.

Paaiškinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrodo ir pati pagrindžia, kad dokumentas išrašytas neteisėtai, nes iš aukščiau pateikto pavyzdžio iš išvežtų atliekų kiekių 36,767 t. (liepos 25 ir 26 d.) buvo 4,955 t. ir 5,556 t., iš viso 10,511 t. komunalinio srauto, o atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1615S10001-4384-7887 už 79,047 pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą prašymą išrašytas nekomunalinių atliekų sraute susidariusioms atliekoms (atl. k. 15 01 01). Atliekų išvežimai akivaizdžiai įrodo, kad prašymai pateikti ne pagal išrūšiavimo aktus. Pareiškėjai neįrodžius, kad pakuočių atliekos yra susidariusios iš nekomunalinio srauto, negali daryti jokios įtakos sprendimo pripažinimui neteisėtu ir nepagrįstu. Pačio fakto <...> tiesiog per klaidą mūsų įmonės važtaraščių ir aktų blankuose (šablonuose) buvo įdėtas sakinys dėl srauto, į kurį niekas nekreipdavo dėmesio <...> patvirtinti negali, nes tokia praktika nurodyti atliekų surinkimo šaltinius perdavimo dokumentuose taikyta ne tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir su kitais atliekų surinkėjais / atliekų tvarkytojais. Techninės klaidos buvimas formuotų ydingą praktiką pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymui. Sudarytų sąlygas nesilaikyti Aprašo 3 punkto ir pakuočių atliekų patvirtinančius dokumentus išrašyti nesivadovaujant, ar pakuočių atliekos surinktos iš komunalinio ar ne iš komunalinio atliekų srauto, pažeidžiant Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime, taip pat jos atstovai A. J. ir advokato padėjėja I. Č. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko pareiškėjos skundą. Paaiškino, kad atsiliepime išdėstė savo poziciją ir nurodė, jog Aprašas, reglamentuojantis atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymą, nenumato tvarkytojų (perdirbėjų ir/ar eksportuotojų) skirstymo pagal atliekų rūšis, susiejant jas su atliekų susidarymo šaltiniais, t. y. komunaliniu ir (ar) komerciniu srautu. Pakuočių atliekų sutvarkymo užduotis laikoma įvykdyta, jei yra sutvarkomas reikiamas kiekis atitinkamos medžiagos pakuotės atliekų, nepriklausomai nuo to, ar pakuotės atliekos buvo surinktos komunaliniame ar nekomunaliniame sraute. Pareiškėja ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo aiškiai susitarusios, kad išduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus kaip vieninteliu šaltiniu bus vadovaujamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu prašymu, taigi kitų dokumentų išduodant įrodančius dokumentus pareiškėja pagrįstai ir teisėtai nevertino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimuose aiškiai nurodė, kad krovinį lydinčiuose dokumentuose, t. y. važtaraščiuose arba perdavimo–priėmimo aktuose atliekų srautas (tai yra ar siunta iš komercinio, ar nekomercinio srauto) apskritai nėra skaičiuojamas ir vertinamas, kadangi atliekų vežimo metu dar nėra žinoma, ar reikės užsakyti tai siuntai įrodančio dokumento išrašymą. Tiesiog per klaidą UAB „(duomenys neskelbtini)“ važtaraščių ir aktų blankuose (šablonuose) buvo įdėtas sakinys dėl srauto, į kurį niekas neatkreipdavo dėmesio (nes jis nebuvo aktualus). Papildomai nurodė, kad šabloniniuose dokumentuose nurodytos informacijos netikslino ir dėl objektyvių techninių aplinkybių – dokumentų šablonai spausdinami kontoroje (adresu (duomenys neskelbtini)), o atliekų perdavimas vyksta faktinėje jų perdavimo vietoje (spausdinti naujų dokumentų nėra techninės galimybės, todėl pildomi tokie dokumentai, kokie būna išspausdinti). Dėl kokių priežasčių Šiaulių RAAD priimtame sprendime nustatė kitaip, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių RAAD, pareiškėja) 2018 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 3 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas) dalies, kuria patvirtinta išvada Nr. 2, numatanti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2016 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už gautas / priimtas atliekas, surinktas iš komunalinio atliekų srauto, išrašė du atliekų tvarkymą įrodančius dokumentus neteisėtai: Nr. 1612SI0002-4584-7887 už 14,385 t. (atl. k.15 01 02) ir Nr. 1615SI0001-4584-7887 už 79,047 t. (atl. k. 15 01 01), tuo pažeidė Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 3 punktą, 11.6 punktą, ir Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies 1 punktą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo popierinės ir kartoninės, plastikinės, plastikinės PET, stiklinės, medinės, kombinuotos, metalinės pakuotės ir kitų atliekų surinkimą, rūšiavimą, smulkinimą, presavimą, paruošimą perdirbimui, perdirbimą, atliekų importą ir eksportą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre. Atliekų tvarkymo veikla: atliekų surinkimas S1 atliekų surinkimas ne iš komunalinio srauto ir iš komunalinio srauto.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (aktuali redakcija galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.), Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359 (aktuali ginčui redakcija galiojusi nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2017 m. vasario 15 d.), Atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės (toliau – ir Apskaitos taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 (aktuali redakcija įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.).

2018 m. balandžio 13 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. 16040084 (toliau ­– ir Patikrinimo aktas) ir nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2016 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už gautas / priimtas atliekas, surinktas iš komunalinio atliekų srauto, išrašė du atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus neteisėtai: Nr. 1612SI0002-4584-7887 už 14,385 t. (atl. k.15 01 02) ir Nr. 1615SI0001-4584-7887 už 79,047 t. (atl. k. 15 01 01), tuo pažeidė Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 3 punktą, 11.6 punktą, ir Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Šiaulių RAAD 2018 m. birželio 8 d. skundžiamu sprendimu Nr. 3 patvirtino 2018 m. balandžio 13 d. Patikrinimo aktą Nr. 16040084 konstatuodamas, jog vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 42 punktu, 54 punktu priimamas sprendimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą 2017 m. sausio 25 d. Nr. 1612SI0002-4584-7887 (dėl dokumente nurodyto atliekų kiekio 14,385 t.), išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir neteisėtai išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą 2017 m. sausio 26 d. Nr. 1615SI0001-4584-7887 (dėl dokumente nurodyto atliekų kiekio 79,047 t.), išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti negaliojančiais.

Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. buvo įrašyta į Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų tvarkytojų sąrašą, kaip pakuotės atliekų surinkėjas iš komunalinio ir ne iš komunalinio atliekų srauto, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmęs / gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakuočių atliekas, surinktas iš komunalinio atliekų srauto, turėjo teisę išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už komunalinių atliekų sraute susidariusias pakuočių atliekas, kurios yra surinktos iš komunalinio atliekų srauto, vadovaujantis Aprašo 11.6 punktu, todėl du dokumentai Nr. 1612SI0002-4584-7887, Nr. 1615SI0001-4584-7887 nekomunalinių atliekų sraute susidariusioms atliekoms išrašyti pažeidžiant Aprašo 11.6 punktą ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies 1 punktą laikomi išrašyti neteisėtai. Pagal Aprašo 2.1. punktą, įmonė privalo vadovautis dokumentų formos, patvirtintos Aprašo, nustatytais reikalavimais, t. y. išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus – komunalinių atliekų sraute susidariusioms pakuočių atliekoms ir nekomunalinių atliekų sraute susidariusioms pakuočių atliekoms. Kiekvienas pakuočių atliekų gavimas / perdavimas iš komunalinio atliekų srauto 523,150 t. atliekų nurodomas PVM sąskaitose faktūrose, važtaraščiuose, tad dokumentų Nr. 1612SI0002-4584-7887 už 14,385 t. nekomunalinių atliekų sraute susidariusioms atliekoms (atliekos kodas 15 01 02) ir Nr. 1615SI0001-4584-7887 už 79,047 t. nekomunalinių atliekų sraute susidariusioms atliekoms (atliekos kodas 15 01 01) teisėtumas nepagrįstas, kaip to reikalaujama Aprašo 3 punktas.

Aprašas nustato reikalavimus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantiems dokumentams (toliau – dokumentai), šių dokumentų išrašymo ir jų teisėtumo kontrolės tvarką (Aprašo 1 punktas). Aprašo 2 punkte nustatyta, jog šiuo Aprašu turi vadovautis: 2.1. gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 184, nustatyta tvarka įrašyti į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, turintys teisę išrašyti dokumentus, kurių formos patvirtintos Aprašo prieduose; 2.2. gamintojų ir (ar) importuotojų licencijuotos organizacijos, kurios savo nariams ir pavedimų davėjams paskirsto dokumentus išrašydamos Aprašo priede nustatytos formos patvirtinimą apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą; 2.3. gamintojai ir (ar) importuotojai, kurie gauna dokumentus ir (ar) patvirtinimus. Aprašo 4 punkte nustatyta, jog Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos apraše vartojamas sąvokas. Aprašo 3 punkte nurodyta, kad dokumentų teisėtumas ir jų duomenų teisingumas turi būti pagrįstas sąskaitomis faktūromis, PVM sąskaitomis faktūromis, važtaraščiais, priėmimo–perdavimo aktais ir kitais atitinkamais dokumentais. Patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais. Aprašo 7 punkte nurodyta, kad pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir (ar) eksportuotojai, įrašyti į tvarkytojų sąrašą, patvirtina pakuočių atliekų perdirbtą ir (ar) panaudotą energijai gauti kiekį pakuočių atliekų surinkėjams, įrašytiems į tvarkytojų sąrašą, išrašydami dokumentus mokestiniu laikotarpiu ar jam pasibaigus, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos, kai pakuočių atliekų tvarkymo organizavimas vykdomas kolektyviai, tvarkant komunalinių ir nekomunalinių atliekų srautuose susidariusias atliekas (pildoma Aprašo 1 priedo forma). Aprašo 11.6 punkte nustatyta, jog dokumentai gali būti išrašomi tų rūšių pakuočių atliekoms, kurioms pakuočių atliekų surinkėjas, atliekų naudotojas (perdirbėjas) ir (ar) eksportuotojas turi teisę išrašyti dokumentus. Aprašo 42 punktu reglamentuota, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnyje ir Aprašo 11, 16, 20, 25, 30, 35 punktuose nurodytus reikalavimus, laikoma, kad dokumentai išrašyti neteisėtai.

ATĮ 34²⁵ straipsnyje nustatyti reikalavimai atliekų tvarkytojams, kurie išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. ATĮ 34²⁵ straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už tas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų rūšis, už kurias išrašyti tokį dokumentą asmuo neturėjo teisės.

Pareiškėja nesutinka su priimtu Šiaulių RAAD sprendimu ir nurodo, kad atsakovas netinkamai aiškino ATĮ 34²⁵ straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes šiame įstatyme nurodyta atliekų rūšies sąvoka nėra tapati atliekų susidarymo srautui. Pareiškėja pateikė visus dokumentus, t. y. sutartis, tvarkas, paaiškinimus, tačiau atsakovas jų nevertino ir jais sprendimo priėmimo metu nesivadovavo. Pareiškėjos atstovė advokatė V. R. teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad teisės aktuose nėra įtvirtintos pareigos priimant ir pasveriant kiekvieną siuntą gautą perdirbėjo iš surinkėjo nurodyti, ar ta siunta surinkta iš komunalinio srauto ar komercinio srauto.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigia, jog Aprašas, reglamentuojantis atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymą, nenumato tvarkytojų (perdirbėjų ir / ar eksportuotojų) skirstymo pagal atliekų rūšis, susiejant jas su atliekų susidarymo šaltiniais, t. y. komunaliniu ir (ar) komerciniu srautu. Pareiškėja ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo aiškiai susitarusios, kad išduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus kaip vieninteliu šaltiniu bus vadovaujamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu prašymu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimuose aiškiai nurodė, kad krovinį lydinčiuose dokumentuose, t. y. važtaraščiuose arba perdavimo–priėmimo aktuose atliekų srautas (tai yra ar siunta iš komercinio, ar nekomercinio srauto) apskritai nėra skaičiuojamas ir vertinamas, kadangi atliekų vežimo metu dar nėra žinoma, ar reikės užsakyti tai siuntai įrodančio dokumento išrašymą. Tiesiog per klaidą UAB „(duomenys neskelbtini)“ važtaraščių ir aktų blankuose (šablonuose) buvo įrašytas sakinys dėl srauto, į kurį niekas neatkreipdavo dėmesio (nes jis nebuvo aktualus).

Teisėjų kolegija, pažymi, jog, kaip jau minėta, Aprašo 3 punkte nurodyta, kad dokumentų teisėtumas ir jų duomenų teisingumas turi būti pagrįstas sąskaitomis faktūromis, PVM sąskaitomis faktūromis, važtaraščiais, priėmimo–perdavimo aktais ir kitais atitinkamais dokumentais. Patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais. ATĮ 34²⁵ straipsnio 8 dalis nustato, kad į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) privalo svėrimo įrenginiu pasverti kiekvieną vienu kartu gautą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį ir apskaitą tvarkyti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip, kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį, asmenį, iš kurio gauta tokia atliekų siunta, šios atliekų siuntos svorį, gavimo datą. Šio straipsnio 9 dalies 1 punktas nustato, kad į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai privalo svėrimo įrenginiu atskirai pasverti kiekvieną gautą ir išvežti paruoštą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų siuntą ir apskaitą tvarkyti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip, kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį, asmenį, iš kurio gauta tokia atliekų siunta, asmenį, kuriam skirta tokia atliekų siunta, šios atliekų siuntos svorį, gavimo, paruošimo išvežti datą. Šio straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai privalo svėrimo įrenginiu pasverti kiekvieną surinktų ir paruoštų naudoti (perdirbti) gaminių ir (ar) pakuočių atliekų siuntą ir apskaitą tvarkyti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip, kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį, šios atliekų siuntos svorį ir surinkimo ir (ar) paruošimo naudoti datą. Aprašo 1 priede nurodyta, kad atliekų susidarymo šaltinis yra komunalinių atliekų sraute susidariusios pakuočių atliekos ir nekomunalinių atliekų sraute susidariusios pakuočių atliekos.

Apskaitos taisyklės nustato atliekų darytojų ir atliekų tvarkytojų susidarančių ir tvarkomų atliekų apskaitos vykdymo ir atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ataskaitų teikimo tvarką. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 20 punkte nurodyta, kad atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą. Apskaitos taisyklių 15 punkte nustatyta, kokie atliekų tvarkytojai privalo vykdyti atliekų tvarkymo apskaitą; inter alia 15.4 punkte nurodyta, kad atliekų tvarkymo apskaitą privalo vykdyti įmonės, surenkančios ir (ar) vežančios atliekas. Apskaitos taisyklių 18 punkte nustatyta, kad Taisyklių 15 punkte nurodyti atliekų tvarkytojai atliekų tvarkymo apskaitą turi vykdyti raštu arba elektroniniu būdu pildydami laisvai pasirinktą atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo formą arba atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pavyzdinę formą (Taisyklių 5 priedas), kurios pildymo tvarka nustatyta Taisyklių 6 priede. Apskaitos taisyklių 5 ir 6 prieduose nurodyta, jog atliekų tvarkytojas privalo nurodyti atliekų siuntėją (šaltinį), t. y. atliekų siuntėjo kodą: juridinio asmens kodas, jei atliekos gautos iš juridinio asmens ar jo padalinio, Lietuvos Respublikos piliečio paso arba asmens tapatybės kortelės numeris, jei atliekos gautos iš fizinio asmens, vykdančio individualią veiklą; skiltis nepildoma, jei atliekos gautos iš gyventojų (5 priedo 7.5.1 punktas); atliekų siuntėjo pavadinimas / vardas, pavardė: juridinio asmens pavadinimas, jei atliekos gautos iš juridinio asmens ar jo padalinio, vardas ir pavardė, jei atliekos gautos iš fizinio asmens, vykdančio individualią veiklą; skiltis nepildoma, jei atliekos gautos iš gyventojų (5 priedo 7.5.2 punktas); atliekų siuntėjo adresą: įmonės buveinės adresas. Jei atliekos gautos iš įmonės padalinio, esančio kitu adresu nei įmonė, skiltyje „adresas“ nurodomas padalinio buveinės adresas; skiltis nepildoma, jei atliekos gautos iš gyventojų (9 priedo 7.5.3 punktas); atliekų kilmės kodas (Taisyklių 10 priedas); skiltis nepildoma, jei atliekos gautos iš kitos šalies (5 priedo 7.5.5 punktas) ir kt. Akivaizdu, jog pareiškėja yra atliekų tvarkytoja, kaip tai nurodyta Apskaitos taisyklių 2 punkte, todėl ji privalo vykdyti atliekų tvarkymo apskaitą, pagal Apskaitos taisyklių 5 ir 6 prieduose nustatytą tvarkymo tvarką ir formą.

Bylos medžiaga patvirtina, jog Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos Nr. 04/05/15/ATT/VK, sudarytos tarp pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Tvarkytojas) ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Surinkėjas), 3.1. punkte nurodyta, kad „Surinkėjas kreipiasi į Tvarkytoją su rašytiniu prašymu išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Prašyme turi būti nurodoma atliekos pavadinimas, atliekos kodas, atliekų kiekis tonomis (komunalinis ar nekomunalinis). Tvarkytojas remiasi prašymo informacija kaip vieninteliu šaltiniu“. Be to, 2014 m. birželio 1 d. sutarties „Dėl pakuočių atliekų tvarkymo“ Nr. KK/ATT/VK 20140601 3.3. punkte nurodyta, kad „Važtaraštyje Atliekų surinkėjas privalo nurodyti, kad pakuotės atliekos surinktos Lietuvoje, taip pat privalo nurodyti pakuotės rūšį, kodą, ir ar ji buvo surinkta komunaliniame (rūšiuojamajame surinkime) ar komerciniame (ne komunaliniame) sraute“. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, jog teisės aktuose nėra įtvirtintos pareigos priimant ir pasveriant kiekvieną siuntą perdirbėjo gautą iš surinkėjo nurodyti, ar ta siunta surinkta iš komunalinio srauto ar komercinio srauto. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tai atlikti įpareigoja Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 8 ir 9 dalis bei tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sutartyje bei Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkoje.

Be to, pareiškėja nurodė, jog atsakovas netinkamai aiškino Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir mano, jog atliekų rūšies sąvoka nėra tapati atliekų susidarymo srautui. Atsakydama į šį pareiškėjos argumentą, teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1257-662/2015, kurioje išaiškintas Aprašo 11.6 punkte vartojamos sąvokos „rūšis“ apibrėžimas, t. y. Aprašo 11.6 punkte nurodyta pakuočių atliekų rūšies sąvoka nors ir nėra tapati pakuočių atliekų susidarymo srauto sąvokai, tačiau nustačius, jog nekomunalines atliekas galima surinkti iš esmės tik iš nekomunalinio srauto, vadinasi, išrašius dokumentą už buityje susidariusias atliekas (komunalinės rūšies atliekas), buvo pažeistas Aprašo 11.6 punktas, nes buvo išrašytas dokumentas būtent ne už tos rūšies atliekas.

Liudytoja D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad tikrinant atliekas dėl įrodančių dokumentų vadovaujasi Aprašo 3 punktu, dokumentų teisėtumas ir jų duomenų teisingumas turi būti pagrįstas sąskaitomis faktūromis, PVM sąskaitomis faktūromis, važtaraščiais, priėmimo–perdavimo aktais ir kitais atitinkamais dokumentais. Atliekų surinkėjas ar tvarkytojas turi būti įrašytas į tvarkytojų sąrašą, t. y. gali tvarkyti komunalinių atliekų srautą ir nekomunalinių atliekų srautą. Patikrinimo akte iš komunalinio atliekų srauto buvo perduota 523 t. ir iš ne komunalinio srauto – 819 t. Įvertinus visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas pažymas, visi dokumentai iš aštuonių atitiko pirminius dokumentus, išskyrus du dokumentus, tai už plastiką ir popierių. Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2017-01-25 ir 2017-01-25 pridavė komunalinio ir nekomunalinio srauto atliekas. Pagal pateiktus dokumentus nustatė, kad komunalinio atliekų srauto dokumentas išrašytas už nekomunalinių atliekų srautą ir nebuvo pateiktas joks patvirtintas dokumentas, kad būtų galima paneigti aplinkybes, nustatytas patikrinimo akte.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nagrinėjamoje byloje įvertinusi esančius rašytinius įrodymus bei proceso šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėja neįrodė, kad plastikinės pakuotės atliekos (15 01 02) ir popierinės pakuotės atliekos (15 01 01) susidarė nekomunaliniame sraute. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentas, kad Patikrinimo aktas buvo surašytas formaliai, t. y. atsakovui netyrus ir neanalizavus atliekų susidarymo šaltinio, laikytinas nepagrįstu.

Skundas taip pat argumentuojamas ir tuo, jog surašius Patikrinimo aktą, pareiškėja pateikė visus dokumentus, t. y. sutartis, tvarkas, paaiškinimus, tačiau atsakovas jų nevertino ir jais sprendimo priėmimo metu nesivadovavo.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinant patikrinimo rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto.

Patikrinimo aktas Nr. 16040084 buvo surašytas 2018 m. balandžio 13 d., atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė 2018 m. birželio 8 d. Pareiškėja 2018 m. gegužės 11 d. rašytines pastabas atsakovui dėl Patikrinimo akto pateikė 2018 m. gegužės 11 d. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog atsakovas įvertino visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytines pastabas. Pareiškėja 2018 m. gegužės 11 d. paaiškinime iš esmės naujų aplinkybių nenurodė, dėl ko būtų atsiradęs pagrindas Šiaulių RAAD priimti priešingą sprendimą.

Taip pat pareiškėja nurodo, jog Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra patikrinimo 2017 m. balandžio 18 d. aktu Nr. VR-14.7-186, atlikusi planinį teminį patikrinimą dėl atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų teisėtumo už 2016 metus, jokių pažeidimų, susijusių su atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymu ir išdavimu, nenustatė. Teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra atliko planinį teminį patikrinimą trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to, teisės aktų nustatyta tvarka patikrinimo aktas apskųstas nebuvo, todėl tikrinti šio akto teisėtumo teismas negali.

Viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti bendruosius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus – turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei juos priimant turi būti laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų principų

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-7450/2010; 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010; 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2393/2013).

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 3 Dėl patikrinimo akto tvirtinimo iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, neapgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Žanas KubeckasArvydas MartinavičiusVirginijus Stankevičius