Kauno apygardos teismo nutartis

2020-01-14 · Civilinė byla Nr. e2S-50-601/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-14
Bylos Nr.
e2S-50-601/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15109-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Atsakovas
S. G., R. G.
Ieškovas
V. D.
Advokatai
Ramūnas Mitkaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-50-601/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15109-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.7; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. G. patikslintą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams R. G., S. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. D. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-7741-887/2012, patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį, kuria ½ dalis santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,12 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 78 proc. baigtumo pirties, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), atiteko atsakovei S. G., nekompensuojant turto dalies atsakovui R. G.; restitucijos natūra netaikyti; 2) taikant restituciją, priteisti atsakovui R. G. iš atsakovės S. G. 23 632,99 Eur skolą ir 8 842,48 Eur palūkanas, iš viso – 32 475,47 Eur, nukreipiant visos 32 475,47 Eur sumos išieškojimą ieškovo V. D. kreditoriniam reikalavimui patenkinti, kurio išieškojimas vykdomas pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. ieškovui išduotą vykdomąjį raštą.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės S. G., gyvenančios (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto areštą, o jo nesant pakankamai, areštuoti atsakovės vardu registruotas transporto priemones taip, kad bendra taikomų laikinųjų apsaugos priemonių suma iš esmės atitiktų ieškinio sumą (32 475,47 Eur). Prašyme nurodė, kad, ieškovo žiniomis, atsakovai S. G. ir R. G. po santuokos nutraukimo ir toliau gyvena kartu gyvenamajame name, esančiame Vėsos g. 10 Kaune. Atsakovė S. G., sužinojusi apie ieškovo pateiktą ieškinį, gali imtis veiksmų paslėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims. Atkreipė dėmesį, kad analogiškus veiksmus ji ir jos sutuoktinis jau atliko santuokos nutraukimo procese, susitardami, kad visas santuokinis turtas atitenka S. G.. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovės S. G. dabartinė turtinė padėtis ieškinio patenkinimo atveju kelia akivaizdžią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, kadangi dėl netinkamų įsipareigojimų bankui, yra nutraukta kredito sutartis ir pradėtos priverstinio turto pardavimo procedūros. Dėl to yra pagrindas išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovas nurodė, kad, atsižvelgdamas į tai, jog S. G. turi du nepilnamečius vaikus, neprašo areštuoti atsakovės piniginių lėšų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. jo reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovės S. G., gyvenančios (duomenys neskelbtini), kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, bendroje sumoje ne daugiau kaip už 32 475,47 Eur. Teismas nustatė visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą. Nutartį pavedė vykdyti ieškovo pasirinktam antstoliui, kuris privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuria atsakovė turėtų teisę disponuoti kiekvieną mėnesį. Teismas nurodė, kad per 14 (keturiolika) dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per 14 (keturiolika) dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti. Nutartį pavedė vykdyti skubiai.

4. Teismas laikė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o reikalaujama suma, t. y. 32 475,47 Eur, fizinio asmens atžvilgiu yra didelė. Todėl, teismui nežinant atsakovės S. G. turtinės padėties, jos pozicijos dėl ieškinio bei įsipareigojimų kitiems kreditoriams, teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5. Teismas pažymėjo, kad piniginių lėšų areštas paliečia ir trečiųjų asmenų teises bei interesus, todėl ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma tik tuomet, kai negalima taikyti kitų laikinųjų apsaugos priemonių ar jų nepakanka teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Atsižvelgdamas į tai, teismas pirmiausia reikalavimo sumos apimtyje areštavo atsakovei priklausančius kilnojamuosius bei nekilnojamuosius daiktus ir turtines teises, o tik jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovei priklausančias pinigines lėšas, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atsakovė S. G. penkis kartus tikslintu atskiruoju skundu Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-24204-285/2019. Patikslintame (paskutiniame) atskirajame skunde tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš sąlygų, sudarančios pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. V. D. ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes:

1.1. kartu su ieškiniu teismui pateikta paskolos sutartis, kurios pagrindu formuluojamas reikalavimas, yra neoriginali, o pateikta kopija nėra patvirtinta advokato, todėl pateiktas dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 114 straipsnio 1 dalyje nustatytų procesinių dokumentų priedų pateikimo formai keliamų reikalavimų;

1.2. S. G. yra netinkama atsakovė ir šis procesinis statusas jai suteiktas nepagrįstai, nes ji niekada nesudarinėjo paskolos sutarties su ieškovu;

1.3. kadangi, ieškovo teigimu, paskolos sutartis buvo sudaryta 2007 m. sausio 19 d., prievolės įvykdymo terminas suėjo 2007 m. liepos 19 d., atsakovė turi pagrindą prašyti taikyti bendrąjį ieškinio senaties terminą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas V. D., atstovaujamas advokato Ramūno Mitkaus, prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

2.1. ieškovas turi 2007 m. sausio 19 d. paskolos sutarties popierinį originalą, kurį advokatas nuskenavo ir leistinu pdf formatu per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) pateikė kartu su ieškiniu. Nepaisant to, ieškovas yra pasiruošęs bet kurioje proceso stadijoje pateikti 2007 m. sausio 19 d. paskolos sutarties popierinį originalą. Kita vertus, paskolos suma yra priteista ieškovui, Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 23 d. yra išdavęs vykdomąjį raštą priteistos sumos išieškojimui;

Šalies argumentai

2.2. ieškovas, turi teisę pasirinkti kam ir kokius reikalavimus pareikšti, todėl nesuprantamas apeliantės atskirojo skundo teiginys, jog apeliantei atsakovės procesinis statusas suteiktas nepagrįstai. Juolab, kad ieškiniu ieškovas prašo panaikinti sandorį, kurio šalis yra apeliantė, o taip pat apeliantei yra pareiškęs piniginį reikalavimą;

2.3. skolos iš R. G. išieškojimas šiuo metu yra vykdymo proceso stadijoje, jos priteisimas nėra šios bylos dalykas, todėl apeliantės prašomas taikyti 10 metų ieškinio senaties terminas neturi jokio ryšio su šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą.

11. Apeliantė tvirtina, kad nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai, nes ieškovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, t. y. nurodytas netinkamas atsakovas, kartu su ieškiniu nepateiktas originalus paskolos sutarties dokumentas arba tinkamai patvirtinta šio dokumento kopija, reikalavimas pareikštas suėjus ieškinio senaties terminui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, patikrinęs teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo motyvais.

12. Pirmiausia, pažymėtina, kad reikšdamas teismui ieškinį, atsakovą (atsakovus) pagal reiškiamus ieškinio reikalavimus renkasi ir ieškinyje nurodo pats ieškovas. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį materialųjį ginčą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal jų prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014).

13. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo V. D. pareikšto ieškinio turinio matyti, kad jis prašo pripažinti negaliojančia atsakovų S. G. ir R. G. sudarytą ir Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-7741-887/2012, patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį. Be to, ieškovas teismo prašo, taikant restituciją, atsakovui R. G. iš atsakovės S. G. priteisti iš viso 32 475,47 Eur, nukreipiant visos sumos išieškojimą ieškovo V. D. kreditoriniam reikalavimui patenkinti. Taigi akivaizdu, kad ieškinyje yra reiškiami materialūs teisiniai reikalavimai, kurių patenkinimas (ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju) turėtų tiesioginę įtaką tiek R. G., tiek S. G. materialiosioms teisėms ir pareigoms. Be to, kaip minėta, apeliantė bylos nagrinėjimo metu turės teisę bylą nagrinėjančio teismo prašyti pakeisti netinkamą šalį. Todėl tai, kad, apeliantės nuomone, ji yra netinkama atsakovė ir šis procesinis statusas jai suteiktas nepagrįstai, nesudaro pagrindo šioje proceso stadijoje laikyti, kad V. D. ieškinys preliminariai yra nepagrįstas.

14. S. G., neigdama ieškinio preliminarų pagrįstumą, atskirajame skunde taip pat nurodo, kad kartu su ieškiniu teismui pateikta paskolos sutartis, kurios pagrindu formuluojamas reikalavimas, yra neoriginali, o pateikta kopija nėra patvirtinta advokato. Be to, atsakovė turi pagrindą prašyti taikyti bendrąjį ieškinio senaties terminą, nes tariama paskolos sutartis (jos sudarymo aplinkybes ginčija atsakovas R. G.) buvo sudaryta 2007 m. sausio 19 d., o šios prievolės įvykdymo terminas, ieškovo teigimu, suėjo 2007 m. liepos 19 d.

15. Šiame kontekste teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje vertinant ieškinio preliminarų pagrįstumą, iš esmės netiriami ir nevertinami ieškinio faktiniai ir teisiniai argumentai, o tik preliminariai nustatoma tikimybė, kad dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Visas ieškinio pagrįstumo aplinkybes ir teisinius argumentus teismas analizuos nagrinėdamas bylą iš esmės. Nepaisant to, pažymėtina, kad ieškinys grindžiamas ne tik 2017 m. sausio 19 d. paskolos sutartimi, bet ir teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, kurios pagrindu ieškovui 2015 m. liepos 23 d. buvo išduotas vykdomasis dokumentas. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. L2-8059-945/2014, patvirtino kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „REIKALAVIMAS LT“, kurios reikalavimo teisę vėliau perėmė V. D., ir skolininko R. G. sudarytą taikos sutartį dėl likusios 111 023,00 Lt (kas atitinka 32 154,48 Eur) skolos padengimo. Šios nutarties pagrindu 2014 m. birželio 19 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi pakeitus išieškotoją uždarąją akcinę bendrovę „REIKALAVIMAS LT“ išieškotoju V. D., 2015 m. liepos 23 d. buvo išduotas vykdomasis dokumentas V. D. dėl 23 632,99 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo visos 32 154,48 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. kovo 12 d.) iki visiško atsiskaitymo išieškojimo iš skolininko R. G. civilinėje byloje Nr. 2-8059-945/2014. Taigi byloje ieškovo reiškiami reikalavimai grindžiami ne tik paskolos sutartimi, bet ir įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (teismo patvirtinta taikos sutartimi), todėl pripažinti, kad ieškinio pagrindas yra nepagrįstas šioje proceso stadijoje nėra pagrindo.

16. Apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje, vis dėlto daro išvadą, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai (dėl įrodymų pagrįstumo ir pakankamumo teismas pasisakys išnagrinėjęs bylą iš esmės), ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas