Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-03-28 · Administracinė byla Nr. AS-62-204-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-28
Bylos Nr.
AS-62-204-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Antanas Ablingis, Laimutis Alechnavičius, Vaida Urmonaitė
Atsakovas
Šilalės rajono savivaldybės tarybos
Pareiškėjas
A. D.
Administracinė byla Nr. AS62-204/2008Procesinio sprendimo kategorija 54 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. kovo 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimučio Alechnavičiaus ir Vaidos Urmonaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Šilalės rajono savivaldybės tarybos atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. ir 2008 m. vasario 13 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Šilalės rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. D. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 18 d. sprendimą „Dėl Šilalės rajono švietimo centro direktoriaus A. D. atleidimo iš pareigų“. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo įsakymo galiojimą. Pareiškėjo teigimu, nesustabdžius šio įsakymo galiojimo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes šio sprendimo pagrindu bus nutraukta darbo sutartis ir teks bylinėtis dėl darbo sutarties nutraukimo pagrįstumo bendrosios kompetencijos teisme.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 8 d. pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkino ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas, sustabdė Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 8 d. sprendimo „Dėl Šilalės rajono švietimo centro direktoriaus A. D. atleidimo iš pareigų“ galiojimą.

Teismas nurodė, kad ginčijamu sprendimu A. D. yra paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų, kuris bus įvykdytas pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui. Pareiškėjo skunde teigiama, kad sprendimas yra neteisėtas iš esmės, be to, jį priimant pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismo procesas dėl įvairių priežasčių gali užtrukti, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir su pareiškėju nutraukus darbo sutartį bus pradedami nauji teismo procesai, teismo sprendimas taptų beprasmis arba jo įvykdymas pasunkėtų.

Atsižvelgdamas į paminėtą, teismas nusprendė, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas ir byloje taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartimi buvo nuspręsta ištaisyti 2008 m. vasario 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ir rezoliucinę 2008 m. vasario 8 d. nutarties dalį išdėstyti taip: „patenkinti pareiškėjo A. D. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas, sustabdyti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008-01-18 sprendimo „Dėl Šilalės rajono švietimo centro direktoriaus A. D. atleidimo iš pareigų“, galiojimą“.

III.

Atskiraisiais skundais atsakovas Šilalės rajono savivaldybės taryba prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. ir 2008 m. vasario 13 d. nutartis. Skundai grindžiami šiais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 28 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba steigia savivaldybės biudžetines įstaigas, savivaldybės įmones, šeimynas, savivaldybės viešąsias įstaigas, akcines bendroves, įstatymų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl dalyvavimo jas steigiant ir dėl šių įstaigų, įmonių bei šeimynų reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo arba dalyvavimo jas reorganizuojant, pertvarkant ir likviduojant, taip pat dėl šių juridinių asmenų vadovų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų. Šilalės rajono švietimo centro direktoriaus pareigybė nėra valstybės tarnautojo pareigybė. Teisiniai santykiai tarp A. D. ir Šilalės rajono savivaldybės tarybos reglamentuoti Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Savivaldybės taryba, atleisdama pareiškėją iš pareigų, nevykdė ir nevykdo valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų. Pareiškėjo skundžiamas Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 8 d. sprendimas „Dėl Šilalės rajono švietimo centro direktoriaus A. D. atleidimo iš pareigų“ yra individualus norminis aktas, kylantis iš civilinio teisinio santykio tarp darbdavio ir darbuotojo. Šilalės rajono savivaldybės tarybos veikla, pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies l ir 2 punktus priimant sprendimą dėl A. D. atleidimo, negali būti pripažinta viešuoju administravimu.

2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs: jeigu ginčas kyla iš civilinio teisinio santykio, tai nepriklausomai nuo to, kad viena iš šio ginčo šalių yra valstybės ar savivaldybės institucija, šis ginčas turi būti laikomas civiliniu, o ne administraciniu, ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdi turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio. Pagal šį principą, jeigu valstybės ar savivaldybės aktas tėra tik vienas iš kelių juridinių faktų kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia civilinis teisinis santykis, tai ginčas dėl tokio akto turi būti sprendžiamas kartu su civiliniu ginču, t. y. ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme (Teismų praktika Nr. 14, civilinė byla Nr. 3K-7-989/2000). 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarimu Nr. 45 bendrosios kompetencijos teismams buvo išaiškinta dėl Darbo kodekso normų reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies l ir 2 punktus (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo) taikymo teismų praktikoje. Tuo taip pat patvirtinama, kad šios kategorijos bylos nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teismuose Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nepriskirta nagrinėti bylos pagal A. D. skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Specialios kompetencijos teismas negalėjo šio skundo priimti nagrinėti, todėl ir teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis patenkinti pareiškėjo A. D. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra nepagrįsta bei neteisėta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskiruosius skundus pareiškėjas prašo skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartis palikti nepakeistomis. Atsiliepime nurodo, kad atskirajame skunde nepasisakyta, kodėl atsakovas laiko teismo nutartis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nepagrįstomis ar neteisėtomis. Nepateikta argumentų, kurie nuginčytų teismo argumentaciją dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Atskirajame skunde pasisakyta apie visiškai kitą dalyką, kuris nėra susijęs su ginčijamomis teismo nutartimis, t. y. apie tai, ar ši byla priskirta administracinio teismo kompetencijai. Tačiau atsakovai neskundžia teismo 2008 m. vasario 8 d. nutarties, kuria teismas priėmė skundą ir išsprendė pasiruošimo bylai klausimus (ABTĮ 68 straipsnis), nors pagal skundo turinį, sektų išvada, kad jis turėtų skųsti būtent nutartį, kuria teismas bylą priėmė savo žinion. Atsakovas mano, kad byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, nes „teisiniai santykiai tarp A. D. ir Šilalės rajono savivaldybės tarybos reglamentuoti Lietuvos Respublikos darbo kodekso normomis“, o skundžiamas aktas „yra individualus norminis aktas, kylantis iš civilinio teisinio santykio tarp darbdavio ir darbuotojo“. Pareiškėjo teigimu, ši argumentacija nepagrįsta įstatymu ir neteisinga. Jis neturi pagrindo kreiptis į teismą dėl „civilinio teisinio santykio“, nes tokių santykių, kaip jie apibudinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1 straipsnyje tarp jų nėra. Taip pat neturi pagrindo kreiptis su ginču dėl darbo sutarties nutraukimo Darbo kodekso nustatyta tvarka, nes nėra ko ginčyti – darbo sutartis nenutraukta. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio l dalį, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai, kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes – pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimas – pagrindas nutraukti darbo sutartį. Tai pažeidžia pareiškėjo teises ir įstatymų saugomus interesus. Nurodytu pagrindu skundas dėl šio sprendimo nagrinėtinas administracinių bylų teisenos tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atsakovas atskiraisiais skundais skundžia Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. ir 2008 m. vasario 13 d. nutartis. 2008 m. vasario 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas ištaisė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą. Dėl šios priežasties teismas visų pirma turi įvertinti 2008 m. vasario 13 d. nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.

V.

Dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutarties

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 13 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 94, 105 straipsniais, nusprendė ištaisyti 2008 m. vasario 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant klaidingą skundžiamo sprendimo datą. Teismas nusprendė rezoliucinę 2008 m. vasario 8 d. nutarties dalį išdėstyti taip: „patenkinti pareiškėjo A. D. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas, sustabdyti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008-01-18 sprendimo „Dėl Šilalės rajono švietimo centro direktoriaus A. D. atleidimo iš pareigų“, galiojimą“.

ABTĮ 94 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar bylos šalių prašymu ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas nepranešus šalims, priimant nutartį. Dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.

Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. nutarties teksto (b. l. 4-5), šios nutarties rezoliucinėje dalyje buvo nurodytas ne 2008 m. sausio 18 d. Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimas, kurį skundė ir kurio galiojimą prašė sustabdyti pareiškėjas, bet 2008 m. sausio 8 d. Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimas. Taigi, kaip matyti iš paminėto, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje buvo padarytas rašymo apsirikimas nurodant klaidingą skundžiamo sprendimo datą. Šį apsirikimą Klaipėdos apygardos administracinis teismas ištaisė 2008 m. vasario 13 d. nutartimi.

Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad 2008 m. vasario 13 d. nutartis turėtų būti panaikinta, nes Klaipėdos apygardos administracinis teismas neturėjo teisės priimti pareiškėjo skundo, t. y. turėjo atsisakyti jį priimti kaip neteismingą administraciniams teismams. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo ištaisytas rašymo apsirikimas, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir nevertina, ar pagrįstai ir (arba) teisėtai buvo priimtas pareiškėjo skundas. Atskirojo skundo dėl nutarties ištaisyti rašymo apsirikimus nagrinėjimo dalykas yra ne nutarties priimti pareiškėjo skundą, bet nutarties ištaisyti rašymo apsirikimus teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Taigi pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas argumentas dėl bylos neteismingumo administraciniams teismams nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Jokių kitų pagrindų naikinti skundžiamą nutartį atsakovas nenurodė, tokių pagrindų nenustatė ir teisėjų kolegija. Tad naikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutarties nėra teisinio pagrindo.

VI.

Dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. nutarties

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartimi (atsižvelgiant į 2008 m. vasario 13 d. nutartimi ištaisytą rašymo apsirikimą) teismas nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdė Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 18 d. sprendimo „Dėl Šilalės rajono švietimo centro direktoriaus A. D. atleidimo iš pareigų“ galiojimą. Paminėtu sprendimu Šilalės rajono savivaldybės taryba nusprendė skirti A. D. , Šilalės rajono švietimo centro direktoriui, jo nedarbingumo laikotarpiui pasibaigus, drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad 2008 m. vasario 8 d. nutartis turėtų būti panaikinta, nes Klaipėdos apygardos administracinis teismas neturėjo teisės priimti pareiškėjo skundo, t. y. turėjo atsisakyti jį priimti kaip neteismingą administraciniams teismams. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir nevertina, ar pagrįstai ir (arba) teisėtai buvo priimtas pareiškėjo skundas. Atskirojo skundo dėl nutarties taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nagrinėjimo dalykas yra ne nutarties priimti pareiškėjo skundą, bet nutarties taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Taigi pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas argumentas dėl bylos neteismingumo administraciniams teismams nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

ABTĮ 136 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. ABTĮ 148 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ dvidešimt antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Taigi teismas, vadovaujantis ABTĮ 136 straipsnio 2 dalimi ir 148 straipsniu, turi teisę panaikinti skundžiamą nutartį ir atskirajame skunde nenurodytų argumentų pagrindu.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonių, kurias gali taikyti administracinis teismas, sąrašas pateiktas ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje. Teismas gali uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą arba laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis) (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS11-367/2007, AS15-622/2006). Be to, teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, paprastai turėtų atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS16-528/2007, Nr. AS6‑496/2006, Nr. AS15‑622/2006).

Pirmosios instancijos teismas sprendimą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nagrinėjamoje byloje motyvavo tuo, kad teismo procesas dėl įvairių priežasčių gali užtrukti, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir su pareiškėju nutraukus darbo sutartį bus pradedami nauji teismo procesai, teismo sprendimas taptų beprasmis arba jo įvykdymas pasunkėtų.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad vien tik ta aplinkybė, jog teismo procesas gali užtrukti, dar nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Antra, skundžiamu Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 18 d. sprendimu Šilalės rajono savivaldybės taryba nusprendė skirti A. D. , Šilalės rajono švietimo centro direktoriui, jo nedarbingumo laikotarpiui pasibaigus, drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, šis sprendimas pagal savo esmę ir pobūdį yra ne tik sprendimas taikyti drausminę nuobaudą (atleidimą iš darbo), bet kartu ir sprendimas nutraukti su pareiškėjo darbo sutartį Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu nuo sprendime nurodyto momento – pareiškėjo laikinojo nedarbingumo pabaigos. Būtent šis darbo sutarties nutraukimo pagrindas (DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas) nurodytas ir pačiame skundžiamame sprendime. Taigi skundžiamas sprendimas yra ne pagrindas nutraukti darbo sutartį, t. y. priimti dar vieną sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris galės būti skundžiamas teismui, bet būtent tas sprendimas, kurio pagrindu, pasibaigus pareiškėjo nedarbingumo laikui, darbo santykiai (darbo sutartis) tarp pareiškėjo ir atsakovo pasibaigs (nutrūks) ir be papildomo sprendimo priėmimo. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad jokie kiti teismo procesai dėl darbo sutarties su pareiškėju nutraukimo neturėtų būti pradėti, o pareiškėjo atleidimo iš darbo (darbo sutarties su juo nutraukimo) pagrįstumas ir teisėtumas turėtų būti įvertinti būtent šioje byloje, t. y. sprendžiant ginčą dėl skundžiamo 2008 m. sausio 18 d. sprendimo. Tai, be kita ko, suponuoja, kad procesas ir teismo sprendimo priėmimas šioje byloje neturėtų būti beprasmiai.

Trečia, DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, jokių aplinkybių, dėl kurių galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu paminėtų nuostatų įvykdymas, priėmus teismo sprendimą šioje byloje, pareiškėjas nenurodė. Tokių aplinkybių nenurodė ir pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas apskirtai šioje byloje nekelia nei reikalavimo grąžinti jį atgal į pareigas, nei reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už pravaikštos laiką ir prašo tik panaikinti skundžiamą sprendimą.

Ketvirta, skundžiamu sprendimu pareiškėjui skirta drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo). Sustabdžius šio sprendimo galiojimą, pareiškėjas ir toliau galėtų tęsti darbą Šilalės rajono švietimo centre. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių šioje byloje taikymas galėtų neproporcingai suvaržyti Šilalės rajono savivaldybės tarybos teisę atleisti iš pareigų savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovus (Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 28 punktas), kas galėtų suponuoti ir viešojo intereso pažeidimą.

Tad, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė reikalavimo užtikrinimo priemones. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo naikintina ir klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo išspręstinas iš esmės – pareiškėjo A. D. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilalės rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutarties atmesti ir šią nutartį palikti nepakeistą.

Šilalės rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. nutarties patenkinti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartį, kuria laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas, buvo sustabdytas Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 18 d. sprendimo „Dėl Šilalės rajono švietimo centro direktoriaus A. D. atleidimo iš pareigų“ galiojimas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. D. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių (ginčijamo sprendimo galiojimo laikino sustabdymo) taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisLaimutis AlechnavičiusVaida Urmonaitė