Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija, VDI) atstovei Karinai Palaimei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalį, 96 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J., būdamas UAB „E.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) direktorius ir atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei baustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, netinkamai vykdė savo pareigas ir leido dirbti betonuotoju nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2021 m. vasario 26 d. Ukrainos Respublikos piliečiui I. O., gimusiam (duomenys neskelbtini), neturinčiam leidimo gyventi ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti, Lietuvos Respublikoje bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie I. O. priėmimą į darbą – I. O. įdarbintas 2020 m. spalio 6 d., pranešimas pateiktas 2020 m. spalio 13 d.

M. J. šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 62 straipsnio 2, 7 dalių nuostatas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 (aktuali redakcija nuo 2021 m. kovo 1 d.) patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašo) 4, 7 punktus, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat M. J. būdamas UAB „E.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktorius darbo sutarties su darbuotoju I. O. nutraukimo dieną (2021 m. vasario 26 d.) neišmokėjo visų su darbo santykiais susijusių išmokų – išmokos išmokėtos 2021 m. kovo 4 d.

M. J. šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 146 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. J. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino, nurodė, kad su visomis administraciniame protokole nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Taip pat nurodė, kad už nelegalų įdarbinimą jau yra baustas administracine tvarka ir supranta, kad padarė pakartotinį nusižengimą. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Prašė skirti minimalią baudą ir ją išdėstyti per vienerius metus.

VDI atstovė K. Palaimė teismo posėdžio metu palaikė administraciniame protokole nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad Ukrainos Respublikos pilietis įmonėje dirbo neturėdamas nei leidimo dirbti, nei leidimo gyventi Lietuvoje. M. J. pažeidimas padarytas antrą kartą per vienerius metus. Prašė skirti nuobaudą sankcijose ribose.

Be M. J. prisipažinimo ir gailėjimosi, padarius ANK 95 straipsnio 2 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jo kaltę taip pat patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai:

Nelegalaus darbo tyrimo 2021 m. gegužės 20 d. akte Nr. NDA 1145-0001 nurodyta, kad VDI darbo inspektoriai nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. atliko patikrinimą UAB „E.“, į. k. (duomenys neskelbtini), gavus 2021 m. balandžio 23 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus raštą dėl informacijos apie galimai nelegalų darbą pateikimo. Rašte nurodyta, kad Ukrainos Respublikos pilietis I. O. dirbo UAB „E.“ nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2021 m. vasario 26 d. nors nei leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, nei nacionalinė viza darbui šioje įmonėje užsieniečiui išduota nebuvo. Patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2021 m. vasario 26 d. I. O. įmonėje buvo įdarbintas betonuotoju, tačiau dirbo gatvės remonto darbus. Įmonė nepateikė dokumentų, leidžiančių I. O. teisėtai dirbti Lietuvos Respublikoje. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka (ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos) UAB „E.“ nepateikė pranešimo apie trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą (I. O. įdarbintas 2020 m. spalio 6 d., pranešimas pateiktas 2020 m. spalio 13 d.). Todėl buvo konstatuotas nelegalaus Ukrainos Respublikos piliečio įdarbinimas UAB „E.“ ir nustatytas darbo įstatymų pažeidimas. (b. l. 3-4)

Migracijos departamento rašte nurodyta, kad UAB „E.“ yra įdarbintas Ukrainos Respublikos pilietis I. O., nors nei leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, nei nacionalinė viza darbui šioje įmonėje užsieniečiui išduota nebuvo (b. l. 5).

2020 m. spalio 5 d. tarp darbdavio UAB „E.“, atstovaujamo M. J., ir darbuotojo I. O. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), betonuotojo darbams atlikti. Sutartis įsigaliojo nuo 2020 m. spalio 6 d. (b. l. 15-16).

Integracijos su VSDFV informacinės sistemos duomenimis, I. O. UAB „E.“ dirbo nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2021 m. vasario 26 d. (b. l. 6).

VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gegužės 3 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad draudėjas UAB „E.“ apie apdraustąjį I. O. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) pateikė pranešimus:

- 1-SD pranešimą valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. spalio 6 d. pateikė 2020 m. spalio 5 d. 14.26 val.;

- 2-SD pranešimą apie valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2021 m. vasario 26 d. pateikė 2021 m. kovo 3 d. 14.40 val.;

- LDS pranešimą apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikė 2020 m. spalio 13 d. 11.39 val.

Minėtų pranešimų duomenys automatiniu būdu įrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazę (b. l. 7-16).

M. J. 2021 m. gegužės 18 d. administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad su teisės pažeidimu sutinka, gailisi, darbino darbuotoją su biometriniu pasu nežinodamas, kad reikalinga viza. (b. l. 2)

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB „E.“ vadovas nuo (duomenys neskelbtini) yra M. J.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Ši norma yra nukreipiančioji (su blanketine dispozicija) – kai netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2, 7 dalyse nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį VDI ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Taigi esminis klausimas, sprendžiant dėl M. J. atsakomybės klausimo pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį, ar M. J., įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, pažeidė norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, reikalavimus.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-133 patvirtintas „Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas), reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių nustatymo kriterijus, leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, jo galiojimo pratęsimo, atsisakymo jį išduoti arba pratęsti jo galiojimą, dublikato išdavimo tvarką bei darbdavio įsipareigojimus įdarbinus užsienietį. Aprašo 17 punkte numatyta, kad dėl leidimo dirbti išdavimo užsieniečiui, jam esant Lietuvos Respublikoje, į Užimtumo tarnybos administracijos padalinį, kurio veiklos teritorijoje buvo registruota laisva darbo vieta, gali kreiptis darbdavys arba užsienietis. To paties Aprašo 49 punkte numatyta, kad užsienietis negali dirbti pas kitą darbdavį, negu nurodyta leidime dirbti, atlikti kitų darbo funkcijų (tam tikros profesijos, kvalifikacijos, specialybės darbo arba eiti tam tikrų pareigų), išskyrus tą, kuriai išduotas leidimas dirbti. Taigi leidimo dirbti išdavimas ir yra teisėtas pagrindas užsieniečiams gyventi Lietuvoje, kurio galiojimas siejamas su konkrečia įmone turint konkretų tikslą dirbti tik joje.

Bylos duomenimis formaliai tarp darbdavio UAB „E.“, atstovaujamo M. J., ir darbuotojo iš trečiosios šalies (Ukrainos Respublikos piliečio) I. O. 2020 m. spalio 5 d. buvo sudaryta darbo sutartis. VSDFV duomenų bazės išrašo duomenimis apie I. O. įdarbinimą buvo pranešta 2020 m. spalio 13 d. Tai M. J. patvirtino tiek teismo posėdžio metu, tiek savo paaiškinime, tačiau užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimui taikomos specifinės įdarbinimo Lietuvoje taisyklės ir reikalavimai. Bylos duomenimis I. O. neturėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat nebuvo išduota ir nacionalinė viza darbui šioje įmonėje. Taigi M. J. prieš įdarbindamas šį trečiosios šalies pilietį (prieš pasirašant darbo sutartį), privalėjo pirmiausiai kreiptis į Užimtumo tarnybos administracijos padalinį, tačiau tokių duomenų, jog būtų kreipęsis, byloje nėra, priešingai yra duomenų, patvirtinančių, jog šių veiksmų neatliko ir I. O. leido dirbti UAB „E.“ neturint Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti būtent šioje įmonėje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad net formaliai sudarius darbo sutartį tarp trečiosios valstybės piliečio ir UAB „E.“, tokių UAB „E.“ vadovo veiksmų nedaro teisėtais, kadangi Ukrainos Respublikos pilietis I. O. buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą. Be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad UAB „E.“, atstovaujama direktoriaus M. J., su I. O. darbo sutartį pasirašė 2020 m. spalio 5 d. VSDFV byloje pateikta informacija patvirtina, kad I. O. valstybinio socialinio draudimo pradžia – 2020 m. spalio 5 d. šis pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateiktas 2020 m. spalio 13 d., t. y. I. O. jau dirbant UAB „E.“. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad apie I. O. įdarbinimą tinkamai laiku nebuvo informuotas VSDFV teritorinis skyrius. Tai, jog apie šio asmens įdarbinimą buvo pranešta tik 2020 m. spalio 13 d. nešalina M. J. atsakomybės. Taigi tokius darbo santykius, susiklosčiusius tarp UAB „E.“ ir I. O., teismas laiko neteisėtais, o tokį jo darbą nelegaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimu M. J. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustaytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 1 000 Eur bauda, kuris yra įsiteisėjęs 2021 m. sausio 12 d. (b. l. 49-51) ir neįvykdytas (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra; administracinių nusižengimų registro išrašas). Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje M. J. veiką (nuo 2020 m spalio 6 d. iki 2021 m. vasario 26 d.), dėl kurios padarymo, kaip minėta, 2020 m. gegužės 18 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, padarė nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui, taigi teismas konstatuoja, jog M. J. padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnyje, padarė pakartotinai ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį.

ANK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą. Taigi ši norma taip pat yra nukreipiančioji (su blanketine dispozicija) – kai netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju aktualios DK nuostatos. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

M. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad darbuotojui I. O. išmokos, susijusios su darbo santykių nutraukimu, buvo išmokėtos jau po darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo. Šias M. J. nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esanti medžiaga. Iš UAB „E.“ 2021 m. kovo 3 d. pateikto pranešimo VSDFV apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą matyti, kad UAB „E.“ 2021 m. vasario 26 d. nutraukė darbo santykius su darbuotoju I. O.. (b. l. 12) Iš UAB „E.“ 2021 m. kovo 4 d. kasos išlaidų orderio matyti, kad išmokos, susijusios su darbo santykiais, išmokėtos I. O. 2021 m. kovo 4 d., tai yra praėjus 7 dienoms po darbo santykių nutraukimo. (b. l. 31) Byloje taip pat nėra duomenų, jog UAB „E.“ su darbuotoju I. O. būtų susitarę išmokėti minėtas išmokas vėliau – po darbo sutarties nutraukimo. Taigi teismas daro išvadą, kad M. J., būdamas UAB „E.“ direktoriumi, pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

ANK 95 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų, ANK 96 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų.

Baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

M. J. padarė du administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbu ir socialinėmis teisėmis. Pagal bylos duomenis negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šį administracinį nusižengimą, M. J. viso administracinio proceso metu nurodė, kad suklydo, neteisingai interpretuodamas teisės aktų, nustatančių užsieniečių įdarbinimą, reglamentavimą. Taigi M. J. administracinis nusižengimas yra padarytas ne tyčia, o neatsargia kaltės forma. Byloje nėra duomenų, kad dėl tokio administracinio nusižengimo padarymo atsirado kokių nors itin neigiamų pasekmių. Atsižvelgtina ir į tai, kad M. J. bendradarbiavo su VDI darbuotojais patikrinimo metu, t. y. pateikė visus reikalingus dokumentus, davė paaiškinimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bandė trukdyti institucijai tinkamai ištirti administracinį nusižengimą. Taip pat atsižvelgtina ir į jo asmenybę – dirbantis, tačiau antrą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias M. J. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad M. J. skirtinos ANK 95 straipsnio 2 dalies ir ANK 96 straipsnio 2 dalies sankcijose įtvirtintos minimalios baudos. Taip pat teismo manymu, tikslinga tenkinti M. J. prašymą, ir vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 5000 Eur baudą.

M. J., pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 240 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti M. J. galutinę administracinę nuobaudą – 5000 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti M. J. paskirtos (5000 Eur) baudos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.