- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-16
- Bylos Nr.
- 2A-1305-232/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- UAB „Einhell Balticum“
- Atsakovas
- UAB „Einheliukas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Einheliukas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Einhell Balticum“ ieškinį atsakovui UAB „Einheliukas“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovo UAB „Einheliukas“ priešieškinį ieškovui UAB „Einhell Balticum“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
Ieškovas UAB „Einhell Balticum“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (t.2,b.l.19) ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 15 997,03 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 480,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinį grindė tuo, jog 2008-01-02 ieškovas su atsakovu sudarė distribucijos sutartį Nr. 2008/01-01. Pagal kurios 2.22. punktą atsakovas už ieškovo pateiktas prekes privalo sumokėti per 30 dienų nuo prekių gavimo. Ieškinio teismui pateikimo dieną atsakovas už pagal sutartį pateiktas prekes yra skolingas ieškovui 14 647,88 Lt. 2009-06-04 ieškovas su atsakovu sudarė Automobilių nuomos sutartį Nr. N-01/2009, pagal kurios 4.2. punktą atsakovas nuompinigius privalo sumokėti iki kito mėnesio 10 dienos. Ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovas pagal šią sutartį yra skolingas 1 349,15 Lt nuompinigių.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Einheliukas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, kadangi ieškovas atsakovui prekes tiekė ne pagal nurodytą distribucijos sutartį, o pagal 2008-03-04 šalių pasirašytą sutartį Nr. 07/03/05-131, kurios 4.1. punkte numatyta, kad pirkėjas atsiskaito su pardavėju per 90 dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Toks atsiskaitymo terminas numatytas ir teismui pateiktose sąskaitose. Tokios sąskaitos atsakovui buvo teikiamos daugiau nei dvejus metus ir iki 2010-10-25 ieškovo rašto dėl apsirikimų PVM sąskaitose faktuose ištaisymo ir skolos sumokėjimo, kuriame ieškovas pareikalavo skolą apmokėti per 30 dienų, ginčų dėl apmokėjimo terminų nebuvo kilę. Dėl nuomos už automobilį atsakovas paaiškino, kad sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad mėnesinį nuomos mokestį nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui už kiekvieną mėnesį pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą iki kito mėnesio 10 dienos. Už rugsėjo mėn. suteiktas nuomos paslaugas ieškovas atsakovui sąskaitą išrašė 2010-10-04, vadinasi už nuomos paslaugas atsakovas turėjo sumokėti iki 2010-11-10. 2008-03-04 sutarties Nr. 07/03/5-131 8.1 punktas numato pirkėjo pareigas. Atsakovas prekes iš ieškovo įgyja tam, kad jos būtų perparduotos galutiniams vartotojams. Tuo atveju, kai prekės nėra realizuojamos, atsakovas jas grąžina ieškovui išrašydamas sąskaitas faktūras dėl grąžinamų prekių. Tokiu būdu atsakovas ieškovui grąžino prekių už 77 480,22 Lt, tačiau ieškovo apskaitoje nurodyta, kad prekių grąžinta už 74 920,07 Lt, todėl atsakovas yra grąžinęs prekių daugiau už 2 560,15 Lt. Todėl ieškovo ieškinyje nurodyta suma už įsigytas prekes turi būti mažinama 2 560,15 Lt. Suėjus mokėjimo terminams, atsakovo skola ieškovui už prekes ir nuomą iš viso galėtų būti tik 13 436,88 Lt. Be to ieškovas nevykdo savo įsipareigojimų atsakovui ir yra skolingas jam 5 538,37 Lt už paslaugas. Kadangi ieškovas kreipėsi į teismą dar nesuėjus skolos mokėjimo terminams, todėl atsakovas neturi padengti ieškovo prašomų 480,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikęs dubliką nurodė, jog atsakovo skola ieškovui susidarė už jam teiktas prekes pagal distribucijos sutartį ir atsiskaityti privalėjo per 30 dienų nuo prekių gavimo. Išrašant PVM sąskaitas faktūras atsakovui kompiuterinėje programoje per klaidą buvo nustatytas 90 dienų atsiskaitymo terminas. Ieškovas pastebėjęs šią klaidą, apie tai nedelsiant informavo atsakovą raštu, bei pareikalavo atsiskaityti per sutartyje nustatytą 30 dienų terminą. Pagal automobilio nuomos sutartį atsakovas privalo atsiskaityti už kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos, todėl už rugsėjo mėnesio automobilio nuomą atsakovas privalėjo atsiskaityti iki spalio mėn. 10 dienos. Ieškovas prekes iš atsakovo gavo pagal distribucijos sutartį, o ne pagal pirkimo-pardavimo sutartį. 2010-10-18 ieškovas sudarė komisiją, kuri priėmė ir apskaitė grąžintas atsakovo prekes už bendrą 76 428,00 sumą ir pateikė atsakovo direktoriui pasirašyti kreditines PVM sąskaitas faktūras, tačiau šis atsisakė tai padaryti. 2010-12-27 atsakovo atstovas išsiuntė ieškovui raštą su pridėtomis atsakovo išrašytomis ir neva pakartotinai teikiamomis debetinėmis PVM sąskaitomis faktūromis už bendrą 77 840,22 Lt sumą. Ieškovas jas priimti atsisakė, nes jose nurodyta dalies prekių vertė neatitiko realios vertės, bei išsiuntė atsakovui savo išrašytas kreditines PVM sąskaitas faktūras.
Atsiliepimas
Triplike į ieškinį atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovo dubliku ir atkartojo iš esmės tuos pačius atsiliepime į ieškinį nurodytus nesutikimo motyvus. Papildomai paaiškino, kad mano, jog apmokėjimo už nuomą terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Tokiu atveju, jei už rugsėjo mėnesio paslaugas sąskaita pateikiama spalio mėn., tai ji apmokėta turi būti iki lapkričio 10 dienos. Paskutinė sąskaita už automobilio nuomą yra išrašyta 2010-11-03 už spalio mėn. suteiktas paslaugas 1 349,15 Lt sumai, būtent ji ir yra neapmokėta. Nuomos sutartis ieškovo buvo nutraukta nuo 2010-12-01. Dėl prekių grąžinimo atsakovas nurodė, jog atsakovo PVM sąskaitose faktūrose nurodyta tokia prekių kaina, už kokią prekės buvo pirktos iš ieškovo. Prekės nebuvo naudojamos, todėl jų vertė išliko tokia pati. Ieškovas pateikė tik dokumentą, kuris patvirtina komisijos sudarymą, bei kreditines sąskaitas, kuriose nurodyti prekių pavadinimai ir kainos. Jokių įrodymų, pagal ką buvo nustatyta tokia vertė, byloje nėra pateikta, todėl turi būti vadovaujamasi atsakovo sąskaitose nurodyta prekių kaina.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Einheliukas“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 7 038,37 Lt skolą už suteiktas paslaugas, grąžinti atsakovui jo ieškovui sumokėtus 4 512,40 Lt, priteisti iš ieškovo 268,43 Lt palūkanų, priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1 210,00 Lt už teisinę pagalbą ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinį grindė tuo, jog pagal šalių pasirašytą minėtą distribucijos sutartį atsakovas įsipareigojo pirkti iš ieškovo prekes ir jas parduoti galutiniam vartotojui ir kitiems distributoriams bei atlikti kitus su prekių pardavimu susijusius darbus, nurodytus sutartyje. Distribucijos sutarties 3.6 punkte numatyta, kad tiekėjas įsipareigoja mokėti distributoriui atlyginimą už distributoriaus tiekiamas papildomas paslaugas. Atsakovas ieškovui teikė tarpininkavimo parduodant ieškovo prekes kitiems pirkėjams paslaugas. Pagal susitarimą kiekvieną mėnesį atsakovas apskaičiuodavo 2 procentų nuo parduotų prekių apyvartos paslaugų mokestį ir išrašydavo bei pateikdavo ieškovui PVM sąskaitas faktūras už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, kurias ieškovas remiantis sutarties 3.6. punktu, turėjo pareigą apmokėti. Už laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio iki rugsėjo mėn. suteiktas tarpininkavimo paslaugas 2010-09-17 atsakovas išrašė ir ieškovui pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kurios serija SM, Nr. 0000545, 2 733,41 Lt suma, o 2010-10-12 PVM sąskaitą faktūrą, kurios serija SM, Nr. 0000568, 2 804,96 Lt sumai. Kadangi atsiskaitymo terminas sąskaitose nebuvo nurodytas, ieškovas su atsakovu turėjo atsiskaityti atlikus prievolę, t. y. po to, kai buvo suteiktos tarpininkavimo paslaugos ir ieškovui pateiktos sąskaitos – vėliausiai kitą dieną po sąskaitų išrašymo ir pateikimo ieškovui dienos. Tačiau ieškovas sąskaitų neapmokėjo. 2011-01-03 atsakovas ieškovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurios serija SM, Nr. 0000583 už spalio mėn. suteiktas tarpininkavimo paslaugas 1 500,00 Lt sumai. Ją ieškovas turėjo apmokėti iki 2011-01-10 dienos, tačiau neapmokėjo. Atsižvelgiant į tai, ieškovas atsakovui už suteiktas tarpininkavimo paslaugas yra skolingas iš viso 7 038,37 Lt.
Tarp šalių pasirašytos Automobilių nuomos sutarties pagrindu ieškovas įsipareigojo duoti atsakovui lengvąjį automobilį Citroen C5 Exclusive, Valst. Nr. CNS 515, laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytą mėnesinį nuomos mokestį. 2010-01-26 eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovo automobilis. Už automobilio taisymą ieškovas sumokėjo 26 000,00 Lt, įskaitant ir PVM sumą. Draudimo bendrovė ieškovui atlygino 21 187,60 Lt patirtų nuostolių. Draudimo bendrovė neatlygino 300,00 Lt, kurie buvo išskaičiuoti kaip frančizė, ir 4 512,40 Lt PVM. Ieškovas 2010-03-31 išrašė išlaidų kompensavimo sąskaitą Nr. 10-01 4 812,40 Lt sumai ir pareikalavo atsakovo sumokėti draudimo bendrovės padengtą 4 812,40 Lt nuostolių dalį. Atsakovas ieškovo reikalavimą įvykdė ir sumokėjo ieškovui 300,00 Lt išskaitytą frančizę ir 4 512,40 Lt PVM. Pažymi, kad atsakovas PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią sumokėjo 26 000,00 Lt, būdamas PVM mokėtoju, įtraukė 4 512,40 Lt PVM į PVM atskaitą, todėl šia suma sumažino valstybei mokėtiną PVM. Atsižvelgiant į šį faktą, konstatuotina, kad ieškovo nuostolių suma sumažėjo 4 512,40 Lt. Dėl to atsakovas daro išvadą, kad ieškovui buvo atlyginta daugiau nuostolių nei jis realiai patyrė, t. y. ieškovas nepagrįstai praturtėjo atsakovo sąskaitą sumokėta 4 512,40 Lt suma. Remiantis CK 6.237 straipsniu ieškovas privalo grąžinti atsakovui be pagrindo įgytus 4 512,40 Lt, todėl ši suma priteistina iš ieškovo.
Ieškovas už jam suteiktas tarpininkavimo paslaugas vėluoja atsiskaityti su atsakovu nuo 2010-09-18, todėl palūkanos už prievolės nevykdymą nuo 2010-09-19 iki 2011-01-10 sudaro 92,26 Lt. CK 6.240 straipsnio 1 dalies pagrindu už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Ieškovas apie be pagrindo įgytus 4 512,40 Lt sužinojo 2010-03-31, gavęs juos iš atsakovo, todėl palūkanos laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2011-01-10 sudaro 176,17 Lt. Tokiu būdu ieškovas atsakovui skolingas 268,43 Lt palūkanų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad pagal distribucijos sutartį atsakovas ieškovui rugpjūčio - spalio mėnesiai nesuteikė jokių paslaugų, todėl neturėjo jokio pagrindo išrašyti PVM sąskaitas faktūras ir reikalauti jas apmokėti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, įrodančių, kad jis paslaugas ieškovui suteikė. Pirmą kartą ieškovas apie minėtas PVM sąskaitas faktūras sužinojo tik iš 2010-12-27 atsakovo pranešimo dėl įsipareigojimų vykdymo sustabdymo, kai jos neva pakartotinai buvo įteiktos ieškovui. PVM sąskaita faktūra už spalio mėn. neva suteiktas paslaugas ieškovui buvo pateiktas tik su 2011-01-07 paraginimu dėl skolos sumokėjimo. Gavęs šias sąskaitas ieškovas raštu atsisakė jas priimti, nes atsakovas rugpjūčio – spalio mėn. nesuteikė ieškovui jokių paslaugų. Joks susitarimas tarp šalių dėl 2 procentų nuo parduotų prekių apyvartos paslaugų mokesčio mokėjimo atsakovui niekada nebuvo sudarytas. Pagal Sutartį ieškovas atsakovui mokėdavo tik už faktiškai suteiktas paslaugas, atsižvelgiant į jų apimtį ir pobūdį. Dėl skolos pagal nuomos sutartį paaiškino, kad pagal išlaidų kompensavimo sąskaitą Nr. 10 -01, joje nurodytą sumą sudarė 300 Lt draudimo bendrovės neišmokėta frančizė ir 4 512,40 Lt savanoriškas ieškovo patirtų minimalių nuostolių dėl automobilio vertės sumažėjimo atlyginimas, nes daužtas automobilis yra mažiau vertas, nei toks pat nedaužtas automobilis. 4512,40 Lt grąžinimo atsakovas pareikalavo tik 2010-11-12 pretenzija, kurią ieškovas 2010-11-19 atmetė. Kadangi priešieškinyje išdėstyti reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, todėl ieškovas neprivalo mokėti atsakovui palūkanas.
Atsakovas dublike į ieškovo atsiliepimą į priešieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovo atsiliepimu į priešieškinį. Nurodė, kad tarpininkavimo paslaugos buvo numatytos distribucijos sutartyje (1.1, 3.6 punktai). Paslaugas teikė UAB „Einheliukas“, kuriam atstovavo direktorius S. M., kuris tarpininkavimo veiklą vykdė UAB „Einhell Balticum“ patalpose. Tai patvirtina vizitinė kortelė. Paslaugos buvo teikiamos nuo sutarties sudarymo iki 2010 m. lapkričio mėn. Tai patvirtina Distribucijos sutartis, vizitinė kortelė, išrašytos PVM sąskaitos faktūros, jų įtraukimas į apskaitą. PVM sąskaitos faktūros už rugpjūčio – spalio mėn. nebuvo siųstos, o įteiktos ieškovui asmeniškai. Dėl skolos pagal nuomos sutartį atsakovas nurodė, kad 4 512,40 Lt suma yra draudimo bendrovės nepadengtas PVM už automobilio taisymo paslaugas, o ne minimalūs nuostoliai dėl automobilio vertės sumažėjimo. Minimalūs nuostoliai dėl vertės sumažėjimo turi būti įvertinami atlikus skaičiavimus, kurie nustatytų, kiek dėl patirto įvykio sumažėjo konkretaus daikto vertė. Tai gali pagrįsti ekspertizė, specialisto išvada, kt. įrodymai.
Šalies argumentai
Ieškovas triplike į atsakovo priešieškinį nurodė, kad atsakovas ir jo vadovas S. M. jokių paslaugų ieškovo patalpose neteikė, o vizitinė kortelė to niekaip neįrodo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas ieškovui teikė paslaugas pagal Distribucijos sutartį 2010 m. rugpjūčio – spalio mėn. Dėl skolos pagal nuomos sutartį paaiškino, kad atsakovas yra verslininkas ir PVM mokėtojas, todėl neįtikinamai atrodo atsakovo argumentai, jog jis neva per klaidą ir nežinodamas sumokėjo ieškovui 4 512,40 Lt PVM, o ne atlygino ieškovo nuotolius. Nuomos sutarties 3.1 punkte numatyta, kad atsakovas įsipareigojo atlyginti ieškovui visą dėl atsakovo kaltės ar neatsargumo patirtą žalą, kurios neapmoka draudimo kompanija. Tai atsakovas ir padarė. CK 6.499 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomininkui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Ieškovas atsakovui perdavė nedaužtą automobilį, o atsakovas grąžino daužtą, todėl privalėjo atlyginti ieškovo automobilio vertės sumažėjimą.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS APLINKYBĖS IR PRIIMTO SPRENDIMO ARGUMENTAI.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. birželio 29 d. sprendimu (b.l. 159-167) ieškovo UAB „Einhell Balticum“ ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisė iš UAB Einheliukas“ 2 698,30 Lt skolą už nuomą, 13 227,09 Lt skolą už prekes ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už 15 925,39 Lt sumą nuo 2010-11-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 477,84 Lt bylinėjimosi išlaidas UAB „Einhell Balticum“ naudai. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Priešieškinio reikalavimus atmetė.
Teismas įvertinęs byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras, 2008-01-02 distribucijos sutarties nuostatas ir 2008-03-04 sutarties nuostatas padarė išvadą, jog skola ieškovui atsirado dėl prekių pirkimo pagal 2008-03-04 dienos sutartį, o ne pagal distribucijos sutarties nuostatas. Taip pat teismas konstatvo, jog atsiskaitymo terminas pagal visas sąskaitas faktūras ir pagal abi sutartis yra jau pasibaigęs, todėl ieškinio reikalavimai yra pagrįsti. Atsakovui dalį prekių grąžinus, byloje kilo ginčas dėl kainų, kurios turi būti užskaitomos gražinant prekes, kadangi prekės buvo perduotos atsakovui pagal skirtingas kainas ir skirtingas sąskaitas - faktūras, skirtingu laiku. Spręsdamas ginčą dėl grąžinant prekes taikytinų kainą, teismas padarė išvadą, jog prekės turi būti grąžinamos ta kaina, kuria jos buvo įsigytos. Todėl ieškovo prašomą priteisti sumą sumažino proporcingai prekių kainai pagal ginčo PVM sąskaitas - faktūrų prekių ir grąžintų prekių santykį. Teismas pažymėjo, jog atsakovas neįrodė, suteikęs paslaugas ieškovui, prašomai priteisti sumai, jo paaiškinimai, kokias paslaugas yra suteikęs ieškovui 7 038,37 Lt sumai yra nekonkretūs, neaišku kokiu būdu buvo nustatomos paslaugų kainos, todėl priešieškinio reikalavimo dėl 7 038,37 Lt skolos priteisimo netenkino. Teismas nurodė, jog atsakovas reikalavimą dėl 4 512,40 Lt priteisimo iš ieškovo reiškia ne tuo pagrindu, atsakovas turėtų ginčyti įskaitymą ir prašyti priteisti skolą, atsiradusią dėl įvykdyto įskaitymo nesumokėtų pinigų, atsakovas neginčija ieškovo atlikto įskaitymo, todėl 4 512,40 Lt suma, teismo nuomone nėra be pagrindo įgytas turtas, remdamasis nurodytais motyvais teismas priešieškinį šioje dalyje dėl 4 512,40 Lt priteisimo taip pat atmetė.
III.APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.
Apeliantas UAB „Einheliukas“ apeliaciniu skundu (III t. b.l. 15-19) prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 06 29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo UAB „Einheliukas“ priešieškinį tenkinti ir iš ieškovo UAB „Einhell Balticum“ atsakovo naudai priteisti 7 038,37 Lt skolą už suteiktas paslaugas, grąžinti nepagrįstai įgytą 4 512,40 Lt sumą, priteisti iš ieškovo 268,43 Lt palūkanas bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o ieškovo UAB „Einhell Balticum“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė galiojančio LR CPK 137 str. 2 d. 1 p. įtvirtintą pareigą sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, patikrinti, ar šis ieškinys iš viso gali būti nagrinėjamas teisme, nes šiuo atveju ieškinį ieškovas turėjo teisę pateikti tik dėl tų reikalavimų, kuriems įgyvendinti jau privalėjo būti suėjęs prievolės įgyvendinimo terminas. Praktiškai pagal visas sąskaitas-faktūras ieškovo pareiškimo pateikimo dienai nebuvo suėję minėtų sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminai. Atsakovo teigimu ieškovo direktorius G. B., palaikydamas ieškinį šioje civilinėje byloje yra suinteresuotas ne siekti pažeistų teisių ar pagrįstų teisėtų jo vadovaujamos bendrovės interesų gynybos, tačiau siekia neteisėtais būdais suvesti sąskaitas su atsakovu, iš anksto išgalvotais ir inscenizuotais veiksmais bei dokumentais siekiant pasipelnyti tame tarpe ir finansiškai. Pažymėjo, jog teismas ignoravo LR CPK 186 str. 4 d. nustatytą pareigą patikrinti prieš tai prisiekusių ieškovą atstovavusių asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus ir juos įvertinti sugretinus kartu su kita bylos medžiaga. Ieškovas pagrįsdamas ieškinį nepateikė teismui nei bendrovės prekių įsigijimą nuosavybėn patvirtinančių sąskaitų- faktūrų, nei krovinio važtaraščių ar kitų dokumentų. Todėl visiškai nepagrįstai teismas sprendimą grindė spėjimais ir prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą remdamasis tik tuo, jog ieškovas nesutiko su šiuo reikalavimu, jam nemotyvuotai nurodant, jog atsakovas papildomų paslaugų pagal Distribucijos sutartį ieškovui nesuteikė. Kaip tik priešingai, byloje pateiktos konkrečios 2010 09 17 PVM sąskaita-faktūra serija SM Nr. 0000545 2733,41 Lt sumai, 2010 10 12 PVM sąskaita- faktūra serija SM Nr. 0000568 2804,96 Lt sumai, o taip pat 2011 01 03 PVM sąskaita-faktūra serija SM Nr. 0000583 1500,00 Lt sumai akivaizdžiai įrodo papildomų paslaugų teikimo faktą. Visiškai nepagrįstai pirmos instancijos teismas atmetė ir kitą atsakovo priešieškinio dalį, kuria atsakovas prašė grąžinti 4512,40 Lt sumokėtus ieškovui pagal 2009 06 04 automobilio nuomos sutartį. Pažymėjo, jog ieškovas 4512,40 Lt sumą priešpriešinių reikalavimų pagrindu įsiskaitė sau visiškai nepagrįstai ir neteisėtai, todėl 4512,40 Lt sumą ieškovas įgijo be jokio teisinio pagrindo, tyčia, negalėjęs ir neturėjęs jos gauti.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Einhell Balticum“ atsiliepimu prašė atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, nepažeidė procesinių teisės normų. Nurodė, jog apeliaciniame skunde atsakovas remiasi tik savo samprotavimais, nenurodo jokių svarbių sprendimo panaikinimo motyvų, sprendimą vertina tendencingai ir vienpusiškai, visiškai nesiremdamas byloje esančiais įrodymais. Apeliaciniame skunde atsakovo nurodytos LAT nutartys nėra taikytinos šios bylos atveju. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi naujais įrodymais, nenurodė, kodėl šių naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir kodėl jie nebuvo pateikti į bylą jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO NUSTATYTOS APLINKYBĖS IR ARGUMENTAI.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir pateiktos įbylą distribucijos (paskirstymo) sutarties (toliau ginčo sutartis) Nr. 2008 /01-0 kopijos (t.1,b.l. 8-10) turinio, šalis siejo distribucijos civiliniai teisiniai santykiai. Sutarties turinys atitinka CK 6.796 straipsnyje suformuluotą neišimtinės distribucijos (paskirstymo) sutarties sampratą. Minėta terminuota sutartimi atsakovas (distributorius) įsipareigojo iki 2009 12 31 savo vardu ir lėšomis pirkti iš ieškovo (tiekėjo) – prekes (paslaugas) ir parduoti jas galutiniam vartotojui ar kitiems (tiekėjas) įsipareigojo parduoti prekes (paslaugas) atsakovui (distributoriui) bei atlikti kitus su prekių (paslaugų) paskirstymu susijusius darbus (sutarties punktai 1.1. , 1.3.,5.1.). Pagal ginčo sutarties 2.11 punktą atsakovas (distributorius) įsipareigojo sumokėti kiekvienos užsakytos prekių partijos kainą tiekėjui per 30 kalendorinių dienų terminą nuo prekių gavimo iš Gamintojo dienos, o laiku nesumokėjęs prekių kainos įsipareigojo mokėti 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (sutartie 2.11, 2.12 punktai). Sutarties 5.5. punktas numatė, kad jeigu pasibaigus sutarties galiojimo terminui, šalys ir toliau ją vykdo, tai sutartis pripažįstama atnaujinta tomis pačiomis sąlygomis, tam pačiam terminui. Kadangi ginčas byloje yra kilęs dėl šalių tarpusavio atsiskaitymų, vykusių 2010 metų rudenį laikytina, kad ginčo sutartis buvo sudaryta metams ir galėjo būti pratęsta dar metams. Tačiau šalys taip pat yra pasirašę sutartį Nr. 07/03/ 05-131 (t.1,b.l 48,49) nesibaigus šalių pasirašytos distribucijos sutarties galiojimo laikui šalys 2008 03 04 sudarė naują sutartį, kurioje šalys įvardijamos: ieškovas pardavėju, atsakovas pirkėju susitarta, iš esmės buvo dėl to paties dalyko kaip ir ankstesnėje distribucijos sutartyje, dėl ieškovo prekių perpardavimo. Vienok, šioje sutartyje labiau detalizuoti šalių veiksmai vykdant sutartį, taip pat nurodytas ilgesnis nei distribucijos sutartyje atsiskaitymo laikas už perkamas prekes. Šalys taip pat 2009 06 14 buvo sudariusios automobilių nuomos sutartį Nr./ N-01/2009 (T.1,b.l.3-5), (toliau ginčo nuomos sutartis), pagal kurią ieškovas (nuomotojas) nuomojo atsakovui (nuomininkui) lengvąjį automobilį CITROEN C5 EXCLUSIVE valst. Nr. CNS 515. Pažymėtina, kad ieškovas (nuomotojas) nuomos sutartimi (2.1. punktas) įsipareigojo perduoti techniškai tvarkingą ir tinkamą naudoti automobilį ir dokumentus būtinus naudoti jį pagal paskirtį, savo sąskaitą atlikti automobilio remontą, apdrausti jį automobilių transporto priemonių draudimu (casco) ir civilinės atsakomybės draudimu, užtikrinti, kad automobilis būtų tinkamas naudoti visą sutarties galiojimo laiką. Savo ruožtu atsakovas (nuomininkas įsipareigojo (sutarties 2.2. punktas) naudoti automobilį pagal paskirtį, savo sąskaita atlikti automobilio techninį aptarnavimą ir einamąjį remontą, apmokėti išlaidas kurui, tepalams, filtrams, valytuvams, padangoms, plovimui, valymui. Atsakovas (nuomininkas taip pat įsipareigojo dėl neatsargumo praradęs ar sugadinęs automobilį, atlyginti ieškovui visą žalą, kurios neatlygina draudikas (3.1. punktas), mokėti 1 115 Lt plius PVM, mėnesinį nuomos mokestį (4.1. punktas, priedas prie nuomos sutarties t.1,b.l.70 ), už kiekvieną mėnesį, pagal išrašytą sąskaitą faktūrą iki kito mėnesio 10 dienos (4.2. punktas), o laiku nesumokėjęs 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (3.2. punktas). Sutarties galiojimo laikas nuo 2009 06 04 iki 2012 05 31 (5.4. punktas).
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo jog ieškovo kreipimosi į teismą metu nebuvo suėję trijų mėnesių atsiskaitymo už prekes terminai, todėl jo manymu ieškovas nebuvo įgijęs reikalavimo teisės į atsakovą ir teismas turėjo nepriimti jo ieškinio remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu kai ginčas nenagrinėtinas teisme, civilinio proceso tvarka. Be to, atsakovo nuomone ieškovas pažeidė CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus, kad prie procesinio dokumento jį pateikiantis asmuo privalo pridėti įrodymus. Kolegija pasisako jog šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti sprendimo, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas savo reikalavimus grindė būtent distribucijos sutartimi, o ieškovas pateikdamas prieštaravimus rėmėsi pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytais atsiskaitymo terminais, taigi ar buvo suėję atsiskaitymo už prekes terminai pareiškimo dėl įsakymo priėmimo ir ieškinio padavimo metu buvo ginčo dalykas, dėl kurio teismas gali pasisakyti tik išsprendęs bylą iš esmės. Be to sprendimo priėmimo metu visi atsiskaitymo terminai buvo suėję.
Tačiau kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, nustatydamas ieškovui gražintų prekių vertę. Kaip matyti bylos eigoje tarp šalių kilo ginčas kokiomis kainomis ir už kokią sumą atsakovas yra gražinęs, o ieškovas priėmęs atgal neparduotas prekes. Ieškovas teigia priėmęs prekių viso už 76 428 Lt ir remiasi jo sudarytos komisijos pasirašytomis kreditinėmis sąskaitomis – faktūromis (t.1, b.l. 152 - 170), kurias pasirašyti atsakovas atsisakė ir remdamasis savo paties apsirašytomis debetinėmis sąskaitomis (t.1,b.l. 99 – 115) teigė jog yra gražinęs prekių didesnei sumai už - 77 480, 22 Lt. Akivaizdu jog skiriasi arba gražintų prekių kiekis arba kainos, pagal kurias gražintų prekių vertę skaičiavo šalys arba skiriasi ir kainos ir prekių skaičius. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė jog ieškovas teigia gražinęs prekių už 74 920, 07 Lt. Taip pat nurodė jog prekės turėjo būti gražintos pagal tą kainą, pagal kurią jos buvo įsigytos, o dėl to, kad buvo perkamos ir gražinamos rūšiniais požymiais apibrėžtos prekės, dėl kurių gausos neįmanoma nustatyti, kuri prekė už kurią kainą buvo pirkta ir už kurią gražinta, konstatavo jog iš atsakovo debetinių sąskaitų neaišku kokiu pagrindu jis nustatė jog gražintos prekės buvo įsigytos būtent pagal debetinėse sąskaitose nurodytas sąskaitas faktūras ir už tokią kainą, tačiau remdamasis būtent šiais duomenimis pritaikęs proporcinį kainos paklaidos apskaičiavimo būdą nustatė ginčo kainos paklaidą ir priteistiną įsiskolinimą sumažino 71 Lt sumai. Kolegija pažymi, kad imdamasis pats atlikti buhalterinius veiksmus teismas nesilaikė CPK 179 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad tais atvejais kai pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, o tam, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Byloje taip pat yra kilęs ginčas dėl to kaip vertinti 4 812, 40 Lt sumą, atsakovas teigė sumokėjęs šią sumą pagal 2010 03 31 išlaidų kompensavimo sąskaitą. Ieškovas nurodo jog tokiu būdu buvo kompensuojamas automobilio prekinės vertės nuvertėjimas dėl avarijos. Atsakovas teigia jog tokiu būdu ieškovas nepagrįstai praturtėjo 4 512,40 Lt suma (atskaičius 300 Lt draudiko franšizę), nes atsakovas padengė PVM mokestį, kurio draudikas neapmokėjo pagal automobilį remontavusios įmonės sąskaitą ir kurį sumokėjęs pagal minėtą sąskaitą ieškovas vėliau susigražino iš valstybės (t.1, b.l.134-138). Teismas šį reikalavimą atmetė formaliai nurodydamas, kad priešieškinio reikalavimas pareikštas ne tuo teisiniu pagrindu, kadangi minėta suma buvo ieškovo įskaityta, o įskaitymo atsakovas neginčijo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio teismo formuojamos praktikos, kad reikšdama reikalavimus šalis privalo aiškiai suformuluoti savo reikalavimo faktinį, pagrindą, tuo tarpu materialiosios teisės normų taikymas, parinkimas ginčui spręsti yra teismo diskrecija, nagrinėjant bylą iš esmės būtina aiškintis ar buvo ir kokio dydžio realus automobilio prekinės vertės nuvertėjimas ir tada spręsti ar ieškovas įgavo teisę į nuostolių atlyginimą pagal automobilio nuomos sutarties 3.1. punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Kolegijos nuomone nurodyti sprendimo trūkumai negali būti ištaisyti apeliacinėje instancijoje todėl byla gražinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 straipsnio, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kolegija
NUTARĖ:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.