Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. S., jos atstovei advokatei Agnijai Frejerei ir

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovei A. I. dėl laidojimo išlaidų ir nuostolių atlyginimo bei palūkanų priteisimo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3398,57 Eur laidojimo išlaidų ir nuostolių taip pat penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos ilgametis gyvenimo draugas J. K., su kuriuo ieškovė kartu gyveno nuo 2000 metų ir kuris nebuvo oficialiai išsiskyręs su savo žmona A. I. Ieškovės teigimu, po J. K. mirties ji viena sumokėjo visas jo šarvojimo ir laidojimo išlaidas (už 2177 Eur sumą) taip pat finansiškai padėjo atsakovei sumokėdama komunalinių ir kitų mokesčių už 921,57 Eur sumą bei paskolindama 300 Eur. Anot ieškovės, šalys buvo susitarusios, kad atsakovė atsiskaitys su ieškove, kai bus sutvarkyti visi J. K. palikimo klausimai, tačiau priėmusi palikimą atsakovė (ieškovei nepaveldėjus J. K. turto) atsisako atsiskaityti su ieškove.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovės, ji su sutuoktiniu negyveno kartu nuo 2016 m., tačiau nuolatos palaikė ryšį, sutuoktinis apmokėdavo jos buities sąskaitas, sakė, kad ja bus pasirūpinta. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovė nepranešė jai apie sutuoktinio laidotuves, nors atsakovei labai svarbus artimųjų palaidojimas ir ji būtų radusi lėšų laidotuvėms. Atsakovės teigimu, kai ieškovė jai nurodė, kad J. K. santaupų neliko, atsakovė suprato, jog ieškovė jai geranoriškai padeda pinigais, apmoka skolas. Anot atsakovės, jai pervesti ieškovės 300 Eur taip pat yra ne paskola, o pagalba, teikiama iš J. K. santaupų, ieškovei gerbiant jo atminimą; šalys nesitarė dėl pinigų grąžinimo.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. K. Ieškovė savo reikalavimus reiškia atsakovei, kaip J. K. turto paveldėtojai-įpėdinei.

Civilinio kodekso 5.59 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad:

„1. Įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą.

2. Prieš sueinant nurodytam terminui arba prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi teisę iš paveldimo turto tik:

1) apmokėti palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas;

2) išlaikyti fizinius asmenis, kurie buvo palikėjo išlaikomi“.

Nurodytas Civilinio kodekso normas ieškovė šioje byloje prašo taikyti pagal teisės analogiją ir remdamasi (kartu su) teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nagrinėdamas šiuos ieškovės argumentus, teismas pabrėžia, kad įstatymo ir (ar) teisės analogijų taikymą reglamentuojančio Civilinio kodekso 1.8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas pagal analogiją taikyti specialiąsias teisės normas, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančias normas. Šiuo aspektu iš nurodytų Civilinio kodekso 5.59 straipsnio nuostatų matyti, kad straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė (kad įpėdinis neturi teisės disponuoti paveldimu turtu, kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą), o straipsnio 2 dalyje nustatomos šios bendrosios taisyklės išimtys, kada įpėdinis, dar nesuėjus straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui, turi teisę panaudoti paveldimą turtą. Taigi šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams negali būti pagal įstatymo analogiją taikomos Civilinio kodekso 5.59 straipsnio 2 dalies 1, 2 punkto nuostatos, nes tai draudžiama Civilinio kodekso 1.8 straipsnio 3 dalimi.

Ieškovės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartyje Nr. 3K-3-171/2012 buvo nagrinėjami teisiniai santykiai tik tarp įpėdinių, kurie priėmė palikimą. Kadangi šioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp ieškovės, kuri nėra įpėdinė, ir atsakovės, kuri yra įpėdinė, tai teismas neatsižvelgia į nurodytoje nutartyje kasacinio teismo suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nes kasacinio teismo nutartimi išnagrinėtos bylos ir šios nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės turi esminių skirtumų.

Spręsdamas, ar ieškovės patirtos laidojimo išlaidos gali būti priteisiamos kitais teisiniais pagrindais, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovė, organizuodama J. K. laidotuves, apie jas nepranešė atsakovei, t. y. atsakovei nebuvo žinoma apie laidotuves. Tokiais veiksmais (organizuodama J. K. laidotuves, apie jas neinformavusi įpėdinių), teismo vertinimu, ieškovė pasirinko-apsisprendė veikti savo nuožiūra ir rizika. Dėl to nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės pareigos prisidėti prie ieškovės savo valia ir savo nuožiūra patirtų laidojimo išlaidų (jų dalies) dengimo.

Spręsdamas dėl kitos ieškinio reikalavimų dalies, teismas atkreipia dėmesį į abiejų šalių nuoseklius-sutampančius paaiškinimus – tiek ieškovė, tiek atsakovė nurodė, kad dėl ieškovės pervestų atsakovei 300 Eur (2023 m. sausio 6 d. ir vasario 11 d. pavedimais į V. B. banko sąskaitą) grąžinimo šalys nesitarė. Taip pat šalys nesitarė ir dėl ieškovės po J. K. mirties sumokėtų atsakovės komunalinių ar kitų mokesčių (iš viso 921,57 Eur sumos) grąžinimo ieškovei. Atsižvelgdamas į tai, kad netgi pati ieškovė aptariamų sumų nevertino kaip paskolos atsakovei, teismas neturi pagrindo konstatuoti tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių ir atitinkamai atsakovės pareigos grąžinti ieškovei pinigus. Teismo vertinimu, tokiais veiksmais ieškovė parėmė atsakovę finansiškai, turėdama nepagrįstą subjektyvų vidinį įsitikinimą-lūkestį, susijusį su J. K. palikimu (kad dalį palikimo priims pati ieškovė ir (arba) palikimą priėmusi atsakovė iš priimto palikimo grąžins ieškovei šias lėšas), tačiau toks ieškovės asmeninis įsitikinimas-lūkestis negali teisiškai įpareigoti atsakovės, kuri, jog teigimu, aptariamas lėšas priėmė būtent kaip paramą. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjama ieškinio reikalavimų dalis nebuvo reiškiama kitais faktiniais pagrindais, pavyzdžiui, kad ieškovė atlikdama ginčo mokėjimus buvo iš esmės suklydusi ar juolab suklaidinta atsakovės, todėl šių ieškinio reikalavimų teismas nenagrinėja kitais faktiniais pagrindais, t. y. nesprendžia, ar nurodytos sumos turėtų būti ieškovei grąžinamos kaip sumokėtos per klaidą, iš esmės suklydus.

Remiantis nurodytais motyvais, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas-neįrodytas. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Priimant sprendimą, kuriuo ieškinys atmetamas, valstybei iš ieškovės priteisiama 91,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Ši suma įmokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 91,65 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.