Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „R“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškiniu nurodyta, kad atsakovas ėmė iš ieškovės bendrovės prekes, tačiau už jas neatsiskaitė. Atsakovo ne kartą prašyta padengti įsiskolinimą, tačiau R. B. iki šiol to nepadarė. Atsakovas 2016 m. gegužės mėnesį atlikdamas darbus objekte, esančiame Radviliškyje, susiekė su ieškovės vadybininku ir tvirtindamas, kad negali atvykti pas, paprašė nuvežti medžiagas į jo objektą (šios medžiagos įrašytos sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini)). Prieš paimant ir po to atsakovas tikino, kad atvyks vėliau ir susimokės už paimtas prekes. Praėjus kelioms dienos su atsakovu susisiekta dėl to, kad jis atvyktų ir susimokėtų už paimtas prekes. Tačiau R. B. paaiškino, kad jo klientas galutinai su juo neatsiskaitė, todėl ir jis su ieškove galės atsiskaityti tik padaręs kitą objektą. Vėliau tvirtino, kad išvažiuoja dirbti į užsienį ir kai grįš, tada jau tikai atsiskaitys.

Patikslintu ieškiniu nurodoma, kad UAB „R“ padalinio vadovas A. G., sužinojęs, kad atsakovas išvyksta į užsienį, pamanė, jog skolos išsireikalauti jam nepavyks, todėl priėmė asmeninį sprendimą padengti bendrovei padarytą trūkumą, kaip jis tuo metu manė, dėl jo kaltės. Bendrovei priėmus sprendimą skolą išieškoti, A. G. atsiėmė savo pinigus įneštus už atsakovą, iš viso 270 Eur, todėl ieškinio suma išaugo nuo 2875,77 Eur iki 3145,77 Eur.

Liudytojas A. G. teismo posėdyje nurodė, kad yra UAB „R“ darbuotojas. Tiekdavo medžiagas atsakovui, kuris turėdavo tam tikrus objektus ir atlikdavo darbus. Didžioji dauguma užsakymų vyko telefonu per Pakruojo padalinį. Jo išrašytos sąskaitos yra su numeriu „(duomenys neskelbtini)“, kitos – S. V.. 2016 m. liepos 29 d. sąskaitoje surašytos prekės, kurių dalis buvo skirta objektui Šeduvoje, dalis – pačiam R. B. asmeniškai M. k. Prekes vežė vairuotojas V. G.. Ant važtaraščių pasirašiusių darbuotojų nepažįsta. Tokia situacija susiklostė dėl pasitikėjimo.

Liudytojas J. V. paaiškino, kad atsakovas su darbuotojais atliko jo namuose Radviliškyje, V. g., stogo dengimo darbus, medžiagomis pasirūpino pats atsakovas, apie atsiskaitymą jam nėra žinoma.

Liudytojas V. G. paaiškino, kad dirba bendrovėje vairuotoju, išvežioja prekes. Tiksliai nepamena, kuriais metais, bet gana seniai, vežė prekes – statybines medžiagas – į Pakruojį, Pakruojo rajoną, Šeduvą, M. k., ir kt., duodavo pasirašyti sąskaitą. Pasirašydavo nebūtinai pats atsakovas, bet kuris esantis darbuotojas. Grynų pinigų už prekes niekada nepriimdavo.

Liudytojas P. T. nurodė, kad atsakovas yra jo buvęs darbdavys. Dirbo pas jį ūkinius darbus. Yra pasirašęs ant važtaraščio. Prekės buvo atvežtos į M. kaimą, tai buvo maždaug 2016 m. Kokia įmonė atvežė prekes, nesiteiravo. Pats iškrovė prekes: mulčių, cementą. Važtaraštį pateikė vairuotojas, sąskaita kartu nebuvo pateikta. Darbdavys buvo informavęs, kad bus atvežtos prekės, nurodė priimti jas. Apie atsiskaitymą už tas prekes jam nėra žinoma.

Liudytojas I. Š. paaiškino, kad tai jis pasirašė po 2016 m. gegužės 24 d. krovinio važtaraščiu. Buvo pasamdęs R. B., kad apšiltintų jo namą, esantį Šeduvoje, P. g.. Prekes, nurodytas važtaraštyje užsakinėjo R. B.. Jie buvo susitarę, kad atliekamiems darbams reikalingomis medžiagomis pasirūpins pats R. B.. Kadangi, kai atvežė prekes, jis pats buvo namuose, tai prekes ir priėmė, pasirašė. Susitarta, kad atlikus šiltinimo darbus, jis R. B. sumokės ir už darbą ir už panaudotas statybines medžiagas. Su UAB „R“ pats nebendravo, jokių užsakymų bendrovei neteikė, atsiskaitymų neatliko. Prekės, kuria priėmė ir pasirašė važtaraštyje, buvo skirtos R. B.. Apie tolesnį R. B. atsiskaitymą su bendrove jam nėra žinoma. Darbų atlikimo vietoje R. B. nuolat nebuvo, darbų jis pats nevykdė, tik kartas nuo karto atvykdavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įstatymų leidėjas prievolių atsiradimą sieja ne tik su rašytinių sutarčių sudarymu, bet ir su kitais juridiniais faktais, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.2 straipsnis).

Kadangi nėra nustatyta imperatyvi pareiga pirkimo-pardavimo santykius įforminti rašytine sutartimi, ji gali būti sudaroma ir žodžiu (CK 6.311 str.), o pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti pakanka prekes perduoti pirkėjui arba jo įgaliotam asmeniui.

Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, kad kilus ginčui, būtent daiktų pardavėjui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog pirkimo-pardavimo sandoris yra įvykęs (CPK 12, 178 str.). Įrodžius sandorio sudarymo faktą gali būti vertinama, ar pirkėjas turi priešpriešinę prievolę pardavėjui – sumokėti už prekes. Pirkėjui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė savo pareigą atsiskaityti už perkamą daiktą.

Byloje esančiais duomenimis, šalių bei liudytojų parodymais nustatyta, kad statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo santykiai tarp UAB „R“ ir atsakovo R. B. buvo susiklostę. Atsiliepimu į ieškinį nurodęs, kad jokių prekių iš ieškovo negavo, ieškovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir važtaraščių nepasirašė, užsakymų prekėms neteikęs (b. l. 57), teismo posėdžio metu duodamas parodymus tarp jo ir UAB „R“ egzistavusių pirkimo-pardavimo santykių neginčijo ir pats atsakovas. Nurodė, kad dirbo pagal verslo liudijimą stogų dengimo veiklai, ėmė prekes iš ieškovo bendrovės, bendradarbiavo gal apie mėnesį, gal du. Aplinkybes, jog užsakymus žodžiu, taip pat ir telefonu pateikdavo pats R. B., patvirtino liudytojai S. V., A. G.. Užsakymai, už kuriuos išrašytos nagrinėjamoje byloje pateiktos sąskaitos faktūros, kaip patvirtino minėti liudytojai, taip pat buvo pateikti telefonu, taigi rašytinių įrodymų apie prekių užsakymą nėra.

Ginčas byloje kilo dėl atsakovo pareigos mokėti ir šią pareigą sukuriančio prekių perdavimo atsakovui. Atsakovo pareigą sumokėti skolą ieškovas įrodinėja liudytojų parodymais, PVM sąskaitomis faktūromis, krovinio važtaraščiais, pranešimu apie įsiskolinimą ir kt.

PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Išrašyta ginčo PVM sąskaita faktūra savaime neįrodo, kad pardavėjas įvykdė pareigą perduoti prekes pirkėjui, jeigu tokia aplinkybė nėra nurodyta šiame dokumente, jį pasirašant prekių gavėjui. Nagrinėjamu atveju, PVM sąskaitos faktūros nėra pasirašytos pirkėjo – atsakovo ar jo įgalioto asmens. Tačiau pastebėtina, kad teisės aktai nereikalauja patvirtinti priimtų PVM sąskaitų faktūrų parašu, o apie šių dokumentų gavimą atsakovas patvirtino teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad PVM sąskaitos faktūros jam buvo atvežtos į namus. Taigi, pirkėjo PVM sąskaitos faktūros nepasirašymas, pats savaime negali paneigti sutartinių santykių tarp šalių ir iš jų kylančių pareigų egzistavimo.

Atsakovas neginčijo, kad gavo prekes, kurios buvo vežtos į jo sodybą, t. y. cementas, mulčas ir kt. Šios prekės yra nurodytos 2016 m. gegužės 30 d. krovinio važtaraštyje serija (duomenys neskelbtini) ir įtrauktos į 2016 m. liepos 29 d. sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) (b. l. 34, 37). Minėtame važtaraštyje apie prekių gavimą parašu patvirtino P. T., kuris aplinkybes, jog R. B. buvo jo darbdavys, informavęs, kad bus atvežtos prekės ir nurodęs jas priimti, patvirtino ir teismo posėdyje apklausiamas liudytoju.

Nors atsakovas teismui nurodė, kad iš ant krovinio važtaraščių pasirašiusių asmenų pažįsta tik P. T., tačiau, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas I. Š. nurodė, kad buvo pasamdęs R. B., apšiltinti jo namą, esantį Radviliškio rajone, UAB „R“ atvežus užsakytas darbams reikalingas medžiagas, jas priėmė, nors užsakytos ir skirtos jos buvo R. B..

Teismo vertinimu, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (PVM sąskaitos faktūros, krovinių važtaraščiai) liudytojų I. Š., P. T. parodymai patvirtina, kad krovinys (prekės), nurodytos krovinių važtaraščiuose serija (duomenys neskelbtini) ir serija (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo perduotos. Įrodyti, jog kroviniai negauti, važtaraščiuose pasirašę asmenys nebuvo įgalioti to daryti, pareiga šiuo atveju kyla atsakovui, kuris to nepadarė.

Kaip minėta, konstatuoti pirkimo-pardavimo santykiams reikalinga nustatyti prekių perdavimo pirkėjui arba jo įgaliotam asmeniui, faktą. Teismo vertinimu, įrodymų, konstatuoti, jog ir 2016 m. birželio 7 d. krovinio važtaraštyje serija (duomenys neskelbtini) nurodytos prekės buvo perduotos atsakovui ar jo įgaliotam asmeniui, nepakanka. Atsakovui nurodžius, jog ant minėto važtaraščio pasirašiusio asmens nepažįsta, teismui bylos nagrinėjimo metu nepavykus šio asmens identifikuoti ir iškviesti liudytoju, daryti pagrįstos išvados, jog važtaraštyje nurodytos prekės perduotos atsakovui ir situacija analogiška anksčiau aptartiems krovinių pagal važtaraščius perdavimo atvejams, nėra galimybės. Juolab, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai, o ieškovas šios aplinkybės neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).

Pastebėtina, kad atsakovo pozicija dėl jam pateiktų reikalavimų bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli: nuo neigimo apskritai egzistavus bet kokius sutartinius santykius atsiliepime į ieškinį iki paaiškinimo, kad prekes pirko, tačiau už jas yra atsiskaitęs. To, kad tinkamai įvykdė prievolę, net ir atnaujinant bylos nagrinėjimą teismui pasiūlius, atsakovas neįrodinėjo jokiais leistinais įrodymais, išskyrus paaiškinimą, kad visos sąskaitos yra apmokėtos ieškovo bendrovės vadybininkui, vardu Aurimas. Ieškovas patikslintu ieškiniu nurodė, kad vadybininkas minėtu vardu bendrovės padaliniuose, su kuriais bendradarbiavo atsakovas, nedirba (nedirbo). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovas aplinkybės, jog yra atsiskaitęs už jam pateiktas prekes, neįrodė, nors atsižvelgiant į atsakovui (skolininkui) tenkančią įrodinėjimo naštą, būtent jis turi būti suinteresuotas tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą, kad galėtų apsisaugoti nuo galimo nesąžiningo kreditoriaus reikalavimo įvykdyti prievolę pakartotinai. Pastebėtina, jog ir byloje pateiktas atsakovo susirašinėjimas su ieškovo darbuotoju patvirtina egzistuojant atsakovo skolą bendrovei.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas visiškai įvykdė prievolę atsiskaityti už prekes (CK 6.65 straipsnis). Tačiau, teismo vertinimu, PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) (b. l. 32) nurodytų prekių perdavimas atsakovui neįrodytas: atsakovas nurodė, kad tokios prekės jo veikloje nenaudojamos, krovinio važtaraščio, patvirtinančio galimą tokių prekių pateikimą atsakovui ar jo įgaliotam asmeniui nėra, minėta PVM sąskaita faktūra nepasirašyta pirkėjo, liudytoju apklaustas minėtą sąskaitą išrašęs S. V. negalėjo nurodyti, kokias konkrečiai prekes (jų rūšis) aptariamu telefonu pateiktu užsakymu, už kurį, kaip teigiama atsakovas yra neatsiskaitęs, pirkėjas (atsakovas) užsakė. Neįrodžius sandorio sudarymo fakto, priešpriešinė pirkėjo prievolė pardavėjui – sumokėti už prekes – neatsiranda. Esant minėtoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl atsakovo nesumokėtos skolos už parduotas prekes tenkintinas iš dalies, iš ieškovo atsakovui priteistina skola už prekes, kurių perdavimą atsakovui, teismas nustatė esant įrodytą. Pažymėtina, kad PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) prekių kiekiai nurodyti atsižvelgiant į atsakovui pristatytas bei vėliau iš jo susigrąžintas prekes, kaip posėdžio metu paaiškino liudytojas A. G.. Iš atsakovo ieškovui priteistina 1864,09 Eur suma (1646,79 Eur (už pagal krovinio važtaraštį serija (duomenys neskelbtini) pristatytas prekes)) ir 217,30 Eur (už pagal krovinio važtaraštį serija (duomenys neskelbtini) pristatytas prekes)).

Tenkinant ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies, t. y. 59 procentais, todėl iš atsakovo R. B. priteistina ieškovei rašytiniais įrodymais pagrįstos 234,07 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 55,46 Eur žyminio mokesčio ir 178,61 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi bei 96 straipsniu, iš atsakovo į valstybės pajamas priteistinos 33,74 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovės UAB „R“ priteistina 23,44 Eur procesinių dokumentų teikimo išlaidų į valstybės pajamas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1864,09 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 9 ct) skolos ir 234,07 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus 7 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „R“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė Radviliškis, (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,74 Eur (trisdešimt tris eurus 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

Priteisti iš UAB „R“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 23,44 Eur (dvidešimt tris eurus 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.