Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-557/2012

Teisėja D. Zimantienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00449-2010-5

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2012 m. birželio 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. nuteista pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo J. P. sulaikymo dienos, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010-06-17 iki 2010-06-18. Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., iš J. P. konfiskuotas 60 Lt vertės turtas valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nuteista už tai, kad nuo 2010 m. birželio 11 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), laikė narkotinę madžiagą - 30,031 g kanapių (ir jų dalių), kurios buvo supakuotos į folijos paketus, turėdama tikslą jas platinti, iki 2010 m. birželio 16 d., kur kiek po 23.00 val. dalį narkotinės medžiagos – 0,718 g kanapių (ir jų dalių) pardavė R. D. ir 0,363 g kanapių (ir jų dalių) pardavė K. V., o likusią dalį narkotinės medžiagos – 28,95 g kanapių (ir jų dalių) laikė minėtame savo bute iki 2010 m. birželio 17 d. 09.05 val., kol kratos metu narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog byloje nesurinkta įrodymų, kad ji narkotinę medžiagą laikė turėdama tikslą ją platinti ir dalį jų pardavė R. D. bei K. V.. Teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 48-51) nuteistoji J. P. parodė, jog K. V. ir R. D. dieną prieš kratą buvo pas ją atėję į namus ir rūkė pas ją savo kanapes, ji jiems narkotinių medžiagų nedavė ir jokių pinigų iš jų negavo. Jokių kitų įrodymų, apart K. V. ir R. D. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotų parodymų, kad narkotinę medžiagą kanapes (ir jų dalis) jie pirko iš nuteistosios J. P., byloje nėra. Kaip aukščiau pažymėta, nusikalstamos veikos padarymo tikslas – siekimas narkotines medžiagas platinti įrodinėjamas remiantis kaltininko parodymais bei objektyviais bylos duomenimis. Iš kratos protokolo (1 t., b.l. 11-20) matyti, jog kratos metu pas nuteistąją J. P. bute buvo rastos ir paimtos pakuotės - folijoje supakuota žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga. Jokių kitų įrodymų, kuriais būtų galima įrodinėti narkotinių medžiagų platinimo faktą (svarstyklių, tuščių pakuočių ir pan.), kratos metu nuteistosios J. P. bute nerasta ir nepaimta. Pažymėtina ir tai, jog tyrimui pateikus nuteistosios J. P. kairės bei dešinės rankos nagų nuokarpas, ant jų narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų (prekursorių) taip pat nerasta (1 t., b.l. 23-25), kas tik patvirtina nuteistosios versiją, jog narkotinių medžiagų ji niekam neperdavinėjo. Nors J. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 75-76, 78-79, 82) davė priešingus parodymus, nei apklausiama teisiamojo posėžio metu, pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu J. P. visus tris kartus buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta ji nebuvo, todėl jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kaip ir K. V. bei R. D., galima remtis tiek, kiek to reikia kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, šiuo atveju jie savarankiškos įrodomosios galios neturi ir nepaneigia teisiamojo posėdžio metu teisėjui jos duotų parodymų.

Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai M. V. ir P. B. (2 t., b.l. 51-52) parodė, jog 2010 m. birželio mėn., jiems būnant kartu, paskambino K. V. ir paprašė nuvežti į Melioratorių kv., ką jie ir padarė. Kokiu tikslu ten važiuoja, nežinojo, K. V. sakė, jog reikia nueiti pas žmogų. Tik policijos komisariate sužinojo, kad K. V. buvo sulaikytas už narkotines medžiagas. Taigi, minėti liudytojai nematė, kad K. V. narkotinę medžiagą būtų perdavusi/pardavusi būtent nuteistoji. Narkotinių medžiagų platinimo fakto tiesiogiai nematė ir teisiamojo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai. Teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 66-67) liudytojas policijos pareigūnas E. N. parodė, jog K. V. ir R. D. prisipažino narkotines medžiagas pirkę iš J. P.. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas V. A. (2 t., b.l. 69) parodė, jog vienas iš sulaikytų asmenų tiksliai nurodė, jog narkotinę medžiagą nusipirko iš J. P., iš kur gavo kitas, pareigūnas nepamena. Liudytojas policijos pareigūnas T. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 81), parodė, jog pirkėjai neneigė pirkimo fakto, nurodė, kad pas Jovitą, pravarde „Barža“, galima nusipirkti „žolės“. Kaip matyti, pareigūnai tiesiogiai nematė, kad J. P. būtų perdavusi/pardavusi K. V. ir R. D. narkotinę medžiagą, šios aplinkybės jiems tapo žinomos iš K. V. ir R. D. pasakojimų. Kolegija negali sutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, jog J. P. kaltę padarius BK 260 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką įrodo liudytojo D. U. parodymai. Minėtas liudytojas teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 68-69) parodė, kad K. V. ir R. D. nurodė kanapes pirkę iš J. P.. Kaip matyti, ir šis pareigūnas, duodamas parodymus, rėmėsi ne tiesiogiai matytais faktais, o K. V. ir R. D. duotais parodymais, kurių jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina.

Byloje nenustatyta, kada tiksliai ir kokiu būdu narkotinė medžiaga kanapės (ir jų dalys) atsirado pas nuteistąją J. P.. Nepaneigta nuteistosios teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 48-51) iškelta versija, jog narkotinė medžiaga, kratos metu rasta pas ją namuose, jai nepriklauso, prieš keletą dienų iki atvykstant pareigūnams jos tik buvo paprašyta ją palaikyti. Nors J. P. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 48-51) nurodė iš pradžių nežinojusi, kad medžiaga, kurią jos buvo paprašyta palaikyti namuose, yra narkotinė medžiaga, tačiau pripažino, jog atvažiavus K. V. ji tai sužinojo. Kaip matyti, nuteistoji pripažįsta savo kaltę dėl narkotinių medžiagų laikymo. J. P. kaltę dėl neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) patvirtina kratos protokolas (1 t., b.l. 11-20) bei specialisto išvada Nr. 140-(4955)IS1-5193 (1 t., b.l. 23-25), kurioje konstatuota, jog žalsvos spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, rasta 2010-06-17 pas J. P. bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga kanapės (ir jų dalys).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino neįrodytu, kad J. P. kratos metu jos bute rastas kanapes buvo įgijusi ir atsigabenusi į savo namus, ji buvo nuteista tik už kanapių laikymą. Prokuratūra pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė. Nepaneigus J. P. versijos, jog savo bute ji laikė nenustatytam asmeniui priklausančias kanapes, kurias pastarasis turėjo netrukus pasiimti, pakankamai didelis kratos metu rastų kanapių ir jų pakuočių kiekis negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis J. P. tikslą platinti neteisėtai laikomas kanapes. Kita vertus, nei ant kratos metu J. P. bute paimtų kanapių, nei ant pas R. D. ir K. V. paimtų kanapių pakuočių nerasta J. P. biologinių ar daktiloskopinių pėdsakų, kanapių pėdsakų nerasta ir ant pačios J. P., nenustatyta, kad pas J. P., R. D. ir K. V. rastos kanapės būtų iš to paties šaltinio. Kratos metu pas J. P. nerasti ir nepaimti pinigai, kuriuos, pasak kaltinimo, ji gavo iš R. D. ir K. V. už parduotas kanapes. Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina tik tą faktą, kad pas J. P., R. D. ir K. V. buvo rastos kanapės, tačiau įrodymų, kad R. D. ir K. V. įsigijo kanapes iš R. P., kurių patikrinimui būtų galima remtis R. D. ir K. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotais parodymais, byloje nėra. Tokiais įrodymais, priklausomai nuo jų turinio, galėtų būti R. D. ir K. V. teismui duoti parodymai, tačiau, kaip jau minėta, apklausti šių liudytojų, taip pat liudytojo V. C. nepavyko nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, išnaudojus tam visas galimybes.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog nepaneigta apeliantės versija, kad narkotinę medžiagą kanapes (ir jų dalis) ji laikė neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, ir kad jų nei K. V., nei R. D. nepardavė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, J. P. veika kvalifikuojama pagal BK 259 str. 1 d., atitinkamai iš kaltinimo šalintinos aplinkybės: J. P. tikslas narkotines medžiagas platinti; 2010 m. birželio 16 d. narkotinių medžiagų - 0,718 g kanapių (ir jų dalių) pardavimas R. D. bei narkotinių medžiagų - 0,363 g kanapių (ir jų dalių) pardavimas K. V.; neįrodžius, jog minėti asmenys narkotines meždiagas įgijo iš J. P., mažintinas jos laikytas narkotinių medžiagų kanapių (ir jų dalių) kiekis (30,031 g - 0,718 g - 0,363 g = 28,95 g). Nenustačius, nuo kada nuteistoji J. P. narkotinę medžiagą kanapes (ir jų dalis) pradėjo savo namuose laikyti, tikslintina ir nusikalstamos veikos pradžios (laiko) aplinkybė.

Apeliacinis teismas laiko nustatytu, kad J. P. nuo 2010 m. birželio mėn., tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotinę medžiagą - 28,95 g kanapių (ir jų dalių), kurios buvo supakuotos į folijos paketus, iki 2010 m. birželio 17 d. 09.05 val., kol kratos metu narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Perkvalifikavus J. P. nusikalstamą veiką pagal BK 259 str. 1 d., iš naujo sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas.

BK 59 str. 1 d. 2 p. nustato, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką esti tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t.y. veiką, kurią jis betarpiškai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Jis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės prisipažinimo; jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą: pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Jei nagrinėjant bylą teisme, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, asmuo pradeda neigti nusikalstamos veikos padarymą, keičia parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, ši aplinkybė nepripažįstama lengvinančia jo atsakomybę. Nors nuteistoji J. P. savo kaltę dėl BK 259 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino ir nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi, apeliacinis teismas sprendžia, jog teisiamojo posėdžio metu nuteistosios duoti parodymai negali būti laikomi nuoširdžiais, kadangi ji teismo posėdžio metu atsisakė atskleisti (nors parodė žinanti), kam priklausė jos namuose laikytos narkotinės medžiagos, kas turėjo atvykti jų pasiimti. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į nuteistosios parodymus apie jai žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes, daro išvadą, jog negalima pripažinti, kad nuteisoji J. P. padėjo teisėsaugos institucijoms išsiaiškinti visas jai žinomas nusikalstamos veikos detales. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog J. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.

J. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ji anksčiau teista, nusikalto turėdama neišnykusį teistumą už tyčinių nusikalstamų veikų darymą, po veikos, už kurią ji buvo nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarymo J. P. buvo dar kartą teisiama ir jos atžvilgiu 2010-09-21 buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tai nuteistąją charakterizuoja kaip asmenį, linkusį daryti nusikalstamas veikas, rodo jos nenorą paklusti įstatymams, polinkį nusikalsti, anksčiau jai skirtos bausmės jos nepataisė. Atsižvelgiant į tai, J. P., kaip recidyvistei (BK 27 str.), skirtina griežčiausia BK 259 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas (BK 56 str. 1 d.). Apeliacinio teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo nuteistosios J. P. atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. ir skirti jai bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 54 str. 3 d. galima tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai akivaizdu, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, t.y. būtų akivaizdžiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei ar kitoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir nuteistąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes, turi galimybę paskirti švelnesnę bausmę sankcijos ribose, todėl ne bet kokių teigiamų veiksnių buvimas laikytinas išimtine situacija BK 54 str. 3 d. prasme. Nagrinėjamu atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių, rodančių, kad BK 259 str. 1 d. sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas apeliantės padarytai veikai ar asmenybei. Nors nuteistoji nurodo, jog ji rūpinasi 11 metų dukra, akivaizdu, jog sistemingai darančios nusikalstamas veikas nuteistosios vaidmuo vaiko priežiūroje bei auklėjime neturi pozityvaus pobūdžio ir neatitinka vaiko interesų. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad J. P. prisipažino padariusi BK 259 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, turi sveikatos problemų sprendžia, jog teisingas J. P. laisvės atėmimo bausmės dydis būtų šiek tiek mažesnis nei BK 259 str. 1 d. sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Nustatyta, jog nusikalstamą veiką, už kurią J. P. nuteista šiuo nuosprendžiu, ji įvykdė dar iki Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo pagal BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. jai buvo paskirta subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant 6 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Todėl BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nustatyta tvarka, taikant BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp. nuostatas, šiuo nuosprendžiu J. P. skirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms. Į bausmės laiką įskaitytina visa bausmė, atlikta pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį, bei J. P. laikinajame sulaikyme nuo 2010-06-17 iki 2010-06-18 išbūtas laikas (1 t., b.l. 84, 86). J. P. yra recidyvistė, sistemingai daro tyčinius nusikaltimus, yra eilę kartų atlikinėjusi laisvės atėmimo bausmę, todėl bausmę, nors ji paskirta už nesunkius tyčinius nusikaltimus, jai skiriama atlikti pataisos namuose

BK 72 str. 2 d. nustatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu, taikydamas BK 72 str. 2 d. nuostatas, iš J. P. konfiskavo 60 Lt vertės turtą valstybės naudai, konstatuodamas, jog nuteistoji tokią pinigų sumą gavo iš nusikalstamos veikos. Tačiau apeliacinis teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad nuteistoji J. P. narkotines medžiagas būtų pardavusi K. V. ir R. D. ir už tai gavusi pajamų, todėl šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo J. P. atžvilgiu taikyti BK 72 str. 2 d. nuostatas. Atsižvelgiant į tai, ir šioje dalyje nuosprendis keistinas, J. P. BK 72 str. 2 d. pagrindu pirmosios instancijos teismo taikytas 60 Lt vertės turto konfiskavimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį pakeisti:

J. P. veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį, ir paskirti J. P. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straispnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. P. sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaityti visą bausmę, atliktą pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį, bei laikinajame sulaikyme nuo 2010-06-17 iki 2010-06-18 išbūtą laiką.

Panaikinti J. P. priklausančio 60 Lt vertės turto konfiskavimą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.