- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-11
- Bylos Nr.
- 2S-620-124/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.), Danutė Matiukienė
- Skolininkas
- V. D.
- Kategorijos
- 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės V. D. ir įkeisto turto savininko A. V. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010m. liepos 13 d. nutarties civilinėse bylose Nr. 05201002426/2010, Nr. 05201002427/2010, Nr. 05201002428/2010, pagal AB DnB NORD bankas pareiškimą skolininkui ir įkeisto daikto savininkams V. D. ir A.V. D. dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą, prašydamas pradėti priverstinį 471 155,41 Lt skolos išieškojimą iš V. D. ir A. V. D. įkeisto turto, areštuojant 23,6710 ha žemės sklypą, 102,78 kv.m. gyvenamąjį namą, 63 kv. m. tvartą, 83 kv. m. daržinę, 23 kv. m. malkinę, 5 kv. m. sandėlį, 10 kv. m. sandėlį, kiemo statinius (šulinį), esančius (duomenys neskelbtini) (byla Nr. 05201002426/2010, b.l. 1-2).
Bankas nurodė, kad skolininkė V. D. laiku nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, bankas 2010-05-19 raštu Nr. 30.58.37/1081 pranešė skolininkei bei įkeisto turto savininkui, kad neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartis, per 10 dienų nuo rašto įteikimo dienos, bankas pradės skolos išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka. Įsipareigojimai įvykdyti nebuvo.
Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. liepos 13 d. atskiromis nutartimis areštavo:
V. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - 23,6710 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),
A. V. D., nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pastatą - gyvenamąjį namą, 102,78 kv.m. bendro ploto, tvartą, daržinę, malkinę, sandėlį, sandėlį, kitus statinius (inžinerinius), esančius (duomenys neskelbtini),
V. D. ir A. V. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - 2,3908 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pastatą- fermą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad iš kreditoriaus pateiktų dokumentų matosi, kad kreditorius, vadovaudamasis LR CK 6.217 str., 6.218 str. bei kreditavimo sutarties 49 punktu, esant 52 punkte nurodytoms aplinkybėms, nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino pabaigos, vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartis, prieš tai registruotu paštu skolininkei ir įkeisto turto savininkui išsiuntęs pranešimus dėl sutarties nutraukimo. Šie pranešimai V. D. ir A. V. D. įteikti 2010-05-25.
Teismas konstatavo, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad nenustatyta, jog skolininkė V. D. būtų atsiskaičiusi su kreditoriumi AB DnB NORD bankas.
Atskiraisiais skundais V. D. ir A. V. D. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010m. liepos 13 d. nutartis. Teismui pateikti trys atskirieji skundai, tačiau jie visi yra analogiški, juose išdėstytos aplinkybės ir reikalavimai yra tie patys, todėl teisėjų kolegija nagrinėja vieną iš atskirųjų skundų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Patenkinus kreditoriaus reikalavimą, pradėti išieškojimą iš įkeistų pastatų, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Įkeisti pastatai - gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas. Į įkeistojo turto apimtį patenka gyvenamosios patalpos, kuriose šiuo metu yra nuolatinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Įkeičiant gyvenamąjį namą su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini), teismo leidimas nebuvo gautas, nes turtas nebuvo pripažintas šeimos turtu, kadangi sūnus M. D. gyveno kitu adresu. Šalys neturi kito gyvenamojo ploto. Sūnus M. D. lanko (duomenys neskelbtini) kuri yra apie 3 km nuo aukščiau minėtų gyvenamųjų pastatų. Pardavus iš varžytynių įkeistus pastatus, tame tarpe ir gyvenamas patalpas, kur gyvena nepilnametis vaikas, jis būtų paliktas be gyvenamojo ploto.
2. Kreditorius AB DnB NORD bankas dėl nežinomų priežasčių atliko įkeisto turto pervertinimą. Apie tokį sprendimą bankas neinformavo nei skolininkės, nei įkeisto daikto savininko, nepateikė jiems pervertinimo akto. Toks įkeisto turto pervertinimas naudingas tik bankui, nes iš varžytynių turtas būtų parduodamas pagal kreditoriaus pateiktą naują turto vertės nustatymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DnB NORD bankas prašo V. D. ir A. V. D. atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010m. liepos 13 d. nutartis palikti nepakeistas. Kreditorius nurodo, kad skolininkė V. D. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui pagal kreditavimo sutartis, todėl kreditorius vienašališkai 2010 05 29 nutraukė kreditavimo sutartis ir kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Šios aplinkybės yra pakankamos, vertinant prašymą areštuoti įkeistą turtą. Ta aplinkybė, kad skolininkai turi nepilnamečių vaikų, taip pat nesudaro pagrindo naikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 07 13 nutartis. Prieš įkeičiant fizinio asmens turtą, tikrinama, ar šis turtas nėra šeimos gyvenamoji patalpa, o jei taip - būtinas teismo leidimas (CK 3.85 str. 2 dalis). Taigi, nepilnamečių vaikų interesai užtikrinami prieš įkeičiant turtą, o ne priverstinio skolos išieškojimo procese. Jokių kliūčių įkeisti turtą nebuvo, hipoteka įregistruota viešame registre, todėl ir išieškojimas iš įkeisto turto vykdomas teisėtai ir pagrįstai. Be to, ne visomis 2010 07 13 nutartimis yra areštuotas gyvenamasis namas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
LR Civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Sutinkamai su Civilinio kodekso 4.174 straipsnio 1 dalimi hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas bei iš jo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu išieškojimas. Skolos grąžinimo užtikrinimas reiškia, jog, skolininkui skolos negrąžinus, už jį prievolę grąžinti skolą prisiima įkaito davėjas, arba pats skolininkas būdamas įkaito davėju numato, kad prievolės įvykdymas vyks nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), kreditorius įgyja pirmumo teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti būtent ir tarnauja specialios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje ir taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių.
Byloje nustatyta, kad kreditorius AB DnB NORD bankas, 2007-06-07 su skolininke V. D. pasirašė kreditavimo sutartį Nr. K-4200-2007-165, 2008-05-28 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-4200-2008-63, o 2008-06-16 - Kreditavimo sutartį Nr. K-4200-2008-118, kuriomis V. D. iš viso suteikė 1 589 000 Lt kreditą. Kredito gražinimo užtikrinimui, hipotekos lakštais (identifikavimo kodai 05/1/2007/0003427, 05/1/2009/0003951, 05/1/2008/0003081), buvo įkeistas skolininkei V. D. ir jos sutuoktiniui A. V. D. priklausantis turtas. Skolininkei nevykdant kreditavimo sutarčių, kreditorius, vadovaudamasis kredito sutarčių 49 punktu, 2010-05-10 išsiuntė skolininkei bei įkeistų daiktų savininkui pranešimą, dėl sutarties nevykdymo ir sutarčių nutraukimo. Pranešimai įteikti 2010-05-25.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad hipotekos kreditorius turi teisę ne ginčo tvarka kreiptis dėl skolos išieškojimo, kai daiktai įkeisti pagal hipotekos taisykles. Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtą nutartį, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas priverstinai išieškoti skolą (CPK 558 str. 1 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Ginčai dėl tarpusavio prievolių vykdymo yra nagrinėjami ginčo teisena pagal suinteresuoto asmens ieškinį, pareikštą LR CPK nustatyta tvarka.
Apelianto skunde išdėstyti argumentai dėl to, jog vykdant priverstinį skolos išieškojimą yra pažeidžiami nepilnamečio šalių sūnaus interesai, bei tai, kad bankas vienašališkai, nepranešęs skolininkei ir įkeisto daikto savininkui, pervertino įkeistą turtą, nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Šiuo aspektu atskirojo skundo argumentai nelaikytini teisėtais ir pagrįstais bei sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį, tuo labiau, kad nepateikta įrodymų, pagrindžiančių atskirojo skundo argumentus. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka šalių santykius reglamentuojančių įstatymų nuostatas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog kreditorius AB DnB NORD bankas, kreipdamasis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, Civilinio kodekso 4.219 str., Civilinio proceso kodekso 558 str. 1 d. nuostatų pagrindu tinkamai įgyvendino hipotekos kreditoriaus teises. Savo ruožtu, Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje teisėtai pareikštų kreditoriaus AB DnB NORD bankas pareiškimo pagrindu įstatymu nustatyta tvarka buvo pradėtos vykdyti priverstinio skolos išieškojimo procedūros. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 13 d. nutartys neatitinka imperatyvių Civilinio proceso kodekso 558 bei Civilinio kodekso 4.192 straipsnių, reglamentuojančių išieškojimo procesą iš hipoteka įkeisto turto, reikalavimų.
Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 13 d. nutartys priimtos nepažeidžiant procesinės ar materialinės teisės normų, yra teisėtos ir pagrįstos, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti šią nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 13 d. nutartis palikti nepakeistas.