Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Lidijos Liucijos Žilienes ir pranešejo Antano Klimaviciaus,

teismo posedyje kasacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju A. J., S. S., A. L. kasacinius skundus del Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dali, 22 straipsnio 1 dali ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkta laisves atemimu trylikai metu. S. S. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dali, 22 straipsnio 1 dali ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkta laisves atemimu dvylikai metu aštuoniems menesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dali jis nuteistas laisves atemimu trejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, šios bausmes subendrintos apemimo budu ir galutine bausme paskirta laisves atemimas dvylikai metu aštuoniems menesiams. A. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dali, 22 straipsnio 1 dali ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkta laisves atemimu dvylikai metu šešiems menesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dali jis nuteistas laisves atemimu trejiems metams ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, šios bausmes subendrintos apemimo budu, galutine bausme paskiriant laisves atemima dvylikai metu šešiems menesiams.

Solidariai iš A. J., S. S. ir A. L. nukentejusiajam J. L. priteista 300 000 Lt neturtines žalos ir 5350 Lt turtines žalos atlyginimas bei 3172,50 Lt Valstybinei ligoniu kasai. Taip pat iš nuteistuju S. S. ir A. L. solidariai priteista 6775 Lt nukentejusiajai L. N. turtinei žalai atlyginti. Iš nuteistojo S. S. 1313,75 Lt priteista valstybei už gynyba. Valstybei už gynyba iš nuteistojo A. L. priteista 1223,75 Lt, o iš nuteistojo A. J. – 305 Lt.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista V. B. ir išteisintas K. K., taciau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskusta.

Skundžiama taip pat Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, kuria nuteistu apeliaciniai skundai atmesti.

Teiseju kolegija, išklausiusi teisejo pranešima, nuteistuju gyneju, prašiusiu kasacinius skundus patenkinti, nukentejusiojo atstoves ir prokurores, prašiusiu kasacinius skundus atmesti, paaiškinimu,

Aprašomoji dalis

nustate:

A. J., S. S. ir A. L. nuteisti už tai, kad 2003 m., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, A. J. vykdant tyrimo nenustatyto asmens užsakyma – nužudyti J. L., jam suburus organizuota grupe iš A. L., S. S. bei tyrimo nenustatyto asmens, A. J. bunant organizatoriumi bei vadovu, pažadejus už ivykdyta nusikaltima sumoketi minetiems asmenims pinigus bei veliau atsilyginus, 2003 m. lapkricio 7 d., apie 7.40 val., (duomenys neskelbtini) prie namo (duomenys neskelbtini), del savanaudišku paskatu, siekdami sau ir kitiems asmenims turtines naudos – gauti atlygi už nusikaltimo padaryma, turint tiksla nužudyti J. L., tyrimo nenustatytam asmeniui atvežus A. L. ir S. S. i nusikaltimo vieta, tyrimo nenustatytam asmeniui stebint nusikaltima ir saugojant nusikaltimo vieta, V. B. iš anksto nepažadejus paslepti šio asmens bei kitu turinciu irodomosios reikšmes dalyku, A. L. ir S. S. tycia laužtuvais smogus ne mažiau kaip 9 smugius nukentejusiajam i galva bei kitas kuno vietas, taip padarant galvos sumušima su penkiomis žaizdomis viršugalvio srityje, abipusiu ispaustiniu atviru momenkaulio lužimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenu dangalais – sužalojima, pavojinga gyvybei, t. y. sunku sveikatos sutrikdyma, bei poodines kraujosruvas kaires akies apatiniame voke, dešinio peties, dešinio klubo srityse ir žaizda dešiniajame žaste, pasikesino tycia nužudyti J. L., taciau nusikaltimo nebaige del nuo ju valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes jiems sutrukde iš namo staiga išbegusi J. L. žmona V. L. ir nukentejusiajam buvo suteikta skubi kvalifikuota medicinos pagalba, t. y. A. J., S. S. ir A. L. tokiais savo veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

S. S. ir A. L. taip pat nuteisti už tai, kad, abu bendrininkaudami su nuo tyrimo pasislepusiu asmeniu, 2003 m. lapkricio 25 d., nuo 8 iki 10 val., pritaike duru rakta, isibrove i L. N. priklausanti nama, esanti (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobe svetima turta – L. N. priklausancius daiktus: 2400 Lt vertes televizoriu „Sony Trinitron“, 800 Lt vertes televizoriu „Panasonic“, 1680 Lt vertes muzikini centra „Sony“, 4 auksinius žiedus bendros 750 Lt vertes, 3 poras auksiniu auskaru bendros 445 Lt vertes, 100 Lt vertes sidabrine 5 Lt nominalo moneta, 300 Lt vertes mobiliojo ryšio telefona „Samsung SGH N500“, taip padare nukentejusiajai L. N. 6775 Lt turtine žala, t. y. S. S. ir A. L. tokiais savo veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Nuteistuju A. J., S. S., A. L. kasaciniai skundai netenkintini.

Del veikos kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 3 dali, 22 straipsnio 1 dali ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkta

Pagrindines baudžiamosios atsakomybes salygos, norint asmeni apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinti kaltu nusikalstamos veikos padarymu, yra itvirtintos BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse: pagal baudžiamaji istatyma atsako tik tas asmuo, kuris yra kaltas padares nusikalstama veika, ir tik tada, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo istatymo numatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudeti. Tai principines baudžiamosios atsakomybes salygos ir pamatines BK bendrosios dalies nuostatos, kuriu konkretus reglamentavimas ir taikymas baudžiamosiose bylose pasireiškia per BK specialiosios dalies straipsnius.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dali pasikesinimas padaryti nusikalstama veika yra tycinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta del nuo kaltininko valios nepriklausanciu aplinkybiu.

Baudžiamasis istatymas taip pat nustato konkrecius organizuotos grupes požymius. BK 25 straipsnio 3 dalyje, apibrežiant organizuotos grupes, kaip vienos iš bendrininkavimo formu, samprata, nurodoma, kad organizuota grupe yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenu susitaria daryti kelis nusikaltimus arba viena sunku ar labai sunku nusikaltima ir kiekvienas grupes narys, darydamas nusikaltima, atlieka tam tikra užduoti ar turi skirtinga vaidmeni. Inkriminuojant organizuota grupe, visais atvejais reikia ivertinti grupes organizuotumo lygi. Tai vertinamasis požymis, kuri teismas nustato ivertines faktines bylos aplinkybes. Pagal susiformavusia teismu praktika organizuotai grupei budingas išankstinis susitarimas, t. y. susitarimas iki veiksmu atlikimo, be to, toks susitarimas turi buti nelaikino pobudžio. Dar vienas organizuotai grupei priskiriamas požymis – pastovumas, pasireiškiantis grupes nusikalstamu ryšiu ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Organizuotai grupei, be kitu požymiu, taip pat budingas veiklos planavimas, vaidmenu ar užduociu pasiskirstymas grupes viduje ir kt.

Organizatoriu, kaip viena iš bendrininku rušiu, apibudina BK 24 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad organizatorius – tai asmuo, subures organizuota grupe ar nusikalstama susivienijima, jiems vadovaves ar koordinaves ju nariu veikla arba parenges nusikalstama veika ar jai vadovaves. Nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyvia organizacine veikla. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitu bendrininku pastangas, nustato tarpusavio ryšius, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos ivykdymo budus, priemones.

BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato baudžiamaja atsakomybe už nužudyma del savanaudišku paskatu. Nužudymas del savanaudišku paskatu yra tada, kai nužudoma siekiant tureti iš to kokia nors turtine nauda sau ar kitiems asmenims.

Iš byloje nustatytu aplinkybiu matyti, kad nuteistuju S. S., A. L. veiksmais buvo pradetas tiesioginis kesinimas i J. L. gyvybe, smogiant i jo galva dviem metaliniais laužtuvais, taciau nusikaltimo jie nebaige del nuo ju valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes jiems sutrukde iš namo staiga išbegusi J. L. žmona ir nukentejusiajam buvo suteikta skubi kvalifikuota medicinos pagalba. Taigi bendrininku sumanyta nusikalstama veika nutruko pasikesinimo stadijoje, todel A. J., S. S., A. L. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pasikesinimas nužudyti J. L. O ta aplinkybe, kad visu nuteistuju motyvas buvo gauti pinigini atlygi, reiškia, kad jie veike del savanaudišku paskatu, todel jiems pagristai inkriminuotas BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas.

Nors kasatoriai neigia organizuotos grupes buvima, taciau tai, kad bendrininku grupe vertintina kaip organizuota, rodo bylos aplinkybes. Organizuotos grupes šioje byloje egzistavima patvirtina byloje surinkti irodymai. Bendrininkai buvo iš anksto susitare padaryti labai sunku nusikaltima ir iš anksto tam ruošesi, ta rodo byloje nustatytos aplinkybes, jog grupes nariai iš anksto numate savo veiksmus, iš ankšciau stebejo nukentejusiojo J. L. gyvenamojo namo aplinka, lankesi nusikaltimo vietoje dar prieš ivyki, iš anksto apsirupino nusikaltimo padarymo irankiais (laužtuvais), buvo apsirupine ryšio priemonemis – mobiliojo ryšio telefonais, bendrininkai taip pat iš anksto pasiruoše greitam ir motorizuotam atsitraukimui iš ivykio vietos. Bendrininku tarpusavio ryšiai buvo gana glaudus ir pastovus, tai rodo tas faktas, jog jie vienas kita pažinojo, palaike draugiškus santykius, intensyviai bendravo mobiliuoju ryšiu. Bendrininku veiksmu suderinimo pobudis, butent tai, kad darydami nusikaltima jie pasidalijo užduotimis (A. J. buvo nusikaltimo organizatorius, S. S., A. L. savo aktyviais veiksmais tiesiogiai pasikesino i J. L. gyvybe, o tyrimo nenustatytas asmuo stebejo nusikaltima ir saugojo nusikaltimo vieta), rodo, jog kiekvieno grupes nario aktyvumo laipsnis buvo skirtingas priklausomai nuo vaidmens. Byloje surinkti irodymai patvirtina, kad kiekvienas nuteistasis suprato, kad dalyvauja organizuotos grupes veikloje, sieke bendru tikslu, žinojo ir suprato apie grupes nariu nusikalstamus veiksmus.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad svarbiausias vaidmuo grupeje priklause jos organizatoriui A. J., nes jis gaves užsakyma nužudyti J. L., iš anksto pradejo planuoti nusikalstama veika, savo iniciatyva surado nusikaltimo vykdytojus, pažadejo jiems už tai atlygi, dave jiems nurodymus, tarp ju ir del ju elgesio iki nusikaltimo, aprupino ryšio priemonemis, vykdytojai veike pagal jo duotus nurodymus, siekdami ivykdyti nusikaltima ir gauti už tai žadeta atlygi, t. y. A. J. savo aktyviais veiksmais subure organizuota grupe, susidedancia iš jo ir vykdytoju S. S., A. L. bei tyrimo metu nenustatyto asmens, ir jai vadovavo, todel pagristai pripažintas nusikaltimo organizatoriumi.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje esanciu duomenu pagrindu pagristai nuteistuosius A. J., S. S., A. L. pripažino kaltais pagal BK 25 straipsnio 3 dali, 22 straipsnio 1 dali ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkta, nes ju padarytoje veikoje yra visi BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, t. y. jie, veikdami organizuota grupe, tycia pasikesino del savanaudišku paskatu nužudyti J. L. Veiku kvalifikavimas pagal BK 25 straipsnio 3 dali, 22 straipsnio 1 dali ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkta yra detaliai aptartas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, atsižvelgiant i visus nusikalstamos veikos požymius; apeliacines instancijos teismas veiku kvalifikavimo pagristuma ir teisinguma patikrino laikydamasis bylu apeliacinio nagrinejimo bendruju nuostatu. Todel A. J., S. S., A. L. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai.

Del nuteistuju kalte patvirtinanciu irodymu tinkamumo ir pakankamumo bei ju vertinimo teisetumo

Nors nuteistieji A. J., S. S. neigia dalyvave jiems inkriminuotoje veikoje, o A. L. pateikia sava padaryto nusikaltimo aplinkybiu vertinima, ju visu kalte negincytinai irodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bylos duomenimis, kurie buvo tinkamai patikrinti, ištirti bei išanalizuoti teisminio bylos nagrinejimo metu, ir priimtuose teismu sprendimuose yra tinkamai ivertinti.

Nuteistuju dalyvavima padarant BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta nusikaltima patvirtina pakankamai irodymais byloje pripažintu duomenu. Nuteistuju kalte visiškai irodyta apkaltinamajame nuosprendyje aptartu ir apeliacines instancijos teismo nutartyje dar karta patikrintu irodymu visuma, t. y. nuosekliais liudytojo Nr. 58, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, liudytoju S. S., I. Š., M. S., taip pat ikiteisminio tyrimo metu liudytojo L. B. duotais parodymais, procesiniu veiksmu (ivykio vietos apžiuros, daiktu apžiuros, daiktu, dokumentu pateikimo, kratos) atlikimo protokolais, liudytojais apklaustu pareigunu V. B. ir A. K., nukentejusiojo J. L., liudytojos V. L. parodymais, telefoniniu pokalbiu išklotiniu medžiaga, ju atlikta analize, specialistu išvadomis ir paaiškinimais, daliniu A. L. prisipažinimu. Detalizuoti šiu irodymu turinio nera prasmes, todel kasacine teiseju kolegija ju nekartoja ir daro išvada, kad šiu irodymu visiškai pakanka pagrindžiant nuteistuju kalte bei ju dalyvavima pasikesinant tycia nužudyti J. L. del savanaudišku paskatu.

Apeliacines instancijos teismas taip pat motyvuotai paneige S. S. iškeltas abejones del to, kodel ant laužtuvo, kuriuo buvo pasikesinta i nukentejusiojo J. L. gyvybe, atsirado jo kvapo pedsakai. Teismas teisingai pažymejo ir tai, kad ankstesnis jo teistumas turejo itakos paskirtos laisves atemimo bausmes dydžiui, taciau visai neturejo itakos priimtam teismo sprendimui del jo kaltes padarius nusikalstama veika irodytumui. Kolegija taip pat sutinka su apeliacines instancijos teismo išvada del liudytojo Nr. 58, kuriam taikomas anonimiškumas, statuso ir jo apklausos teisetumo. Apeliacines instancijos teismas pagristai atmete A. J. argumentus del to. Atmestini ir jo motyvai del jam paskirtos bausmes. Pirmosios instancijos teismas bausme A. J. paskyre vadovaudamasis bendraisiais bausmiu skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto, nustatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcija bei, ivertines visuma šiu aplinkybiu, paskyre laisves atemimo bausme, savo dydžiu nežymiai viršijancia straipsnio sankcijoje nustatyta šios bausmes vidurki. Tokia bausme nera per griežta, atvirkšciai, ji yra teisinga ir leidžia tinkamai igyvendinti bausmes paskirti.

Nuteistuju argumentai del irodymu klastojimo, del to, kad baudžiamoji byla sufabrikuota, yra deklaratyvus, neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Šie skundo teiginiai yra abstraktus, išreiškia nuteistuju subjektyvia nuomone ir jokiais logiškais bei itikinamais argumentais nepagristi.

Taigi esant šioms aplinkybems, nera pagrindo teigti, kad apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo pagristas prielaidomis ar spejimais. Visi nuteistuju kalte patvirtinantys irodymai atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse irodymams keliamus lieciamumo ir leistinumo reikalavimus ir, remiantis išsamiu ir nešališku bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaujantis istatymu, buvo tinkamai ištirti ir ivertinti teisminio bylos nagrinejimo metu. Tai leidžia teiseju kolegijai manyti, kad nuteistieji pagristai pripažinti kaltais pagal BK 25 straipsnio 3 dali, 22 straipsnio 1 dali ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkta.

Kita vertus, kasacine teiseju kolegija atkreipia demesi i tai, kad kasaciniuose skunduose nuteistieji A. J., S. S., A. L. iš esmes pakartoja savo apeliaciniu skundu pagrindus ir motyvus. Nuteistuju kasaciniai skundai buvo paduoti iš esmes tais paciais pagrindais ir motyvais kaip ir apeliaciniai skundai. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartimi nuteistuju apeliaciniai skundai atmesti. Apeliacines instancijos teismo nutartis atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus. Kasaciniuose skunduose nurodytos aplinkybes buvo žinomos apeliacines instancijos teismui. Apeliacines instancijos teismas visus nuteistuju skundu motyvus išnagrinejo ir juos argumentuotai atmete. Kasacines instancijos teismas pagal BPK 376 straipsnio 1 dali nuosprendžius ir nutartis, del kuriu paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teises taikymo aspektu. Nuosprendžiu ir nutarciu pagristumas, jeigu jis nesusijes su esminiais baudžiamojo proceso istatymo pažeidimais, nagrinejant byla kasacine tvarka netikrinamas. Kasatoriai daugiausia pakartoja apeliacinio skundo motyvus, kuriuose gincija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagristuma. Tai nera kasacinio nagrinejimo dalykas, todel kasacinio skundo motyvai tiek, kiek jie liecia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagristuma, nenagrinetini.

Bylos kasacinio nagrinejimo posedyje nuteistojo A. L. gynejas pareiške prašyma panaikinti apeliacines instancijos teismo nutarti ir perduoti byla iš naujo nagrineti apeliacine tvarka, nes Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos nutarties ižangineje dalyje nurodyta teiseju kolegijos sudetis skiriasi nuo nutarti pasirašiusiu teiseju kolegijos sudeties, o tai yra esminis BPK pažeidimas.

Gynejo prašymas netenkintinas, nes esminiu BPK pažeidimu kasacine teiseju kolegija nenustate.

Pagal 2005 m. spalio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus pirmininkes patvarkyma šiai bylai nagrineti buvo sudaryta teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju L. G., K. J. ir J. A. V., teismo posedžiu protokole minima ta pati teiseju kolegijos sudetis, kuri ir pasiraše nutarti. Teisejo S. K. paminejimas nutarties ižangineje dalyje – aiški nutarties spausdinimo technine klaida, kuri taisytina BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistuju A. J., S. S., A. L. kasacinius skundus.