- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-1161-370/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00297-2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- Žemės ūkio kooperatyvui „Rešketėnai“
- Advokatai
- Evaldas Valčiukas
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-1161-370/2011
2011 m. rugsėjo 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant atsakovo atstovams S. L., advokatui Evaldui Valčiukui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-29-646/2011 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui Žemės ūkio kooperatyvui „Rešketėnai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos priteisimo bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti atsakovo 2010-04-19 įsakymą dėl atleidimo iš darbo neteisėtu, laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisti jam iš atsakovo 1 855,20 Lt išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-04-02 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, taip pat 3 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2007-04-26 darbo sutartį jis nuo 2007-04-30 pradėjo dirbti ŽŪK „Rešketėnai“ vairuotoju. Jis kiekvieną dieną surinkdavo pieną iš Skuodo rajono Daujotų, Apuolės, Kaukolikų, Mažųjų Rūšupių, Truikinų, Aleksandrijos, Narvydžių kaimų ir pristatydavo į Aleksandrijos ir Mažųjų Rūšupių pieno surinkimo punktus, kurie priklausė atsakovui. Ieškovas 2010 m. kovo mėnesio pabaigoje iš pieno tiekėjų sužinojo, kad jie nuo 2010-04-01 nebeparduos pieno ŽŪ kooperatyvui „Rešketėnai“, nes su kooperatyvu naujų sutarčių nesudarė, o sudarytų pieno pirkimo–pardavimo sutarčių galiojimo laikas baigėsi 2010-03-31. Ieškovas, matydamas, kad su atsakovu sulygto darbo nebus, 2010-03-31 parašė pareiškimą ŽŪK „Rešketėnai“, kad jį atleistų iš darbo nuo 2010-04-01. Pareiškimą jis paliko pieno surinkėjai V. B., kuri įsipareigojo jį perduoti kooperatyvo direktorei. 2010-04-01 pagal grafiką buvo poilsio diena, todėl į darbą ieškovas nevyko. 2010-04-02 apie 9 val. sutikęs V. B., jis pasiteiravo dėl jo pareiškimo su kelionės lapais perdavimo. V. B. patvirtino, kad 2010-04-02, apie 7 val., atvykus ŽŪK „Rešketėnai“ direktorei S. L. ji perdavė ne tik jo, bet ir kitų darbuotojų pareiškimus dėl atleidimo iš darbo, perduotus kelionės lapus ir pieno surinkimo žiniaraščius. Ieškovas visą laiką manė, kad yra atleistas iš darbo pagal DK 127 str. 1 dalį, nes su įsakymu apie atleidimą iš darbo jis nebuvo supažindintas. 2010-06-23 jis susitiko V. B., kuri jam pasakė, kad jis ir kiti darbuotojai yra atleisti iš darbo už pravaikštas. Apie 2010-04-19 įsakymą dėl atleidimo iš darbo V. B. sužinojo iš sutuoktinio V. B. advokatės V. P. Įsakymą dėl atleidimo iš darbo ieškovas perskaitė 2010-07-09 pas minėtą advokatę. Grąžinti jį į darbą ieškovas nepageidavo, kadangi jam ten būtų sudarytos nepalankios sąlygos. Atleidimo iš darbo dieną su juo nebuvo visiškai atsiskaityta. Neteisėtai atleisdamas iš darbo atsakovas ieškovą viešai pažemino, pažeidė jo orumą, sumenkino bendravimo galimybes, dėl to jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją.
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismas 2011-03-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino žemės ūkio kooperatyvo „Rešketėnai“ 2010-04-19 įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo už pravaikštą niekiniu ir negaliojančiu, atleidimą iš darbo už pravaikštą pripažino neteisėtu, nustatė, kad darbo sutartis laikytina nutraukta nuo 2010-04-02 ieškovo pareiškimu pagal Darbo kodekso 127 str. 1 dalį; iš atsakovo ieškovui priteisė 800 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Iš atsakovo priteisė 200 Lt teisinės pagalbos išlaidų ieškovui ir 168 Lt bylos nagrinėjimo išlaidų valstybei. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog būtų turėjęs labai didelių dvasinių išgyvenimų ir kad nuo to būtų pablogėjusi jo sveikata. Tačiau atleidimas už pravaikštą pripažintas neteisėtu, atsakovas atleido ieškovą iš darbo žinodamas, kad to darbo jau nebėra, tai sukėlė ieškovui dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, todėl ieškovo patirtą neturtinę žalą teismas įvertino 800 Lt suma.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir šį ieškovo reikalavimą atmesti bei atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio aplinkybes, kad dėl atleidimo jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Taip pat ieškovas ir žodžiu negalėjo paaiškinti, kuo pasireiškė jo neva patirti išgyvenimai. Byloje esanti 2010-04-02 ieškovo su kooperatine bendrove „Zanavykų krašto pienas“ sudaryta darbo sutartis įrodo, kad ieškovas nepatyrė nei reputacijos pablogėjimo, nei bendravimo galimybių sumažėjimo, nei kitų panašių išgyvenimų, nes iškart pasirašė sutartį su kitu darbdaviu, pas kurį nuo kitos dienos pradėjo dirbti. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad ieškovas iš darbo atleistas savo noru, nebelieka pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Neteisėto atleidimo iš darbo faktas pats savaime nereiškia, kad darbuotojas patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovas pas atsakovą dirbo daugiau kaip 13 metų, neturėjo drausminių nuobaudų. Sužinojęs, kad yra atleistas už pravaikštą, ieškovas patyrė dvasinių išgyvenimų. Atsakovas ieškovą atleido iš darbo žinodamas, kad ieškovas dirba kitoje bendrovėje, kad darbo pas atsakovą nuo 2010-04-02 jau nebebuvo, be to, atleido pagal netinkamai suformuluotą įsakymą. Taigi tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Atsakovas neįrodė, kad neturtinė žala ieškovui kilo ne dėl atsakovo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgė į jos pasekmes, atsakovo kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos bylose, kuriose dėl neteisėto atleidimo iš darbo priteisiama nuo 500 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliaciniu skundu ginčijama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo.
DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Sprendžiant klausimą, kokiais atvejais darbuotojui turi būti atlyginama neturtinė žala, būtina laikytis bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir kriterijų, suformuluotų CK 6.250 straipsnyje. Teismų praktikoje yra suformuluota, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Teismų praktikoje taip pat suformuluota, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala).
Pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos padarymo faktą motyvavo tuo, kad ieškovo atleidimas iš darbo už pravaikštą pripažintinas neteisėtu ir atsakovas atleido ieškovą iš darbo žinodamas, kad to darbo jau nebėra. Teismo nuomone, šios aplinkybės sukėlė ieškovui dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, dėl kurių ieškovas ir patyrė neturtinę žalą. Priteistiną žalos atlyginimo dydį teismas motyvavo tuo, kad ieškovas neįrodė, jog būtų turėjęs labai didelių dvasinių išgyvenimų ir kad dėl to būtų pablogėjusi jo sveikata.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo neturtinės žalos atlyginimo klausimui reikšmingų aplinkybių ir įrodymų vertinimu bei jų pagrindu padaryta išvada. Jokių įrodymų, galinčių patvirtinti ieškovo ieškinyje nurodytų ir pagal CK 6.500 str. 1 dalį neturtine žala laikytinų patyrimų, t. y. orumo pažeidimo, pažeminimo, reputacijos sumenkėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinės depresijos, nestabilumo darbo santykiuose jausmo (b. l. 3), ieškovas nepateikė nei ieškinyje, nei teismo posėdžių metu. Pirmosios instancijos teismas patį neturtinės žalos patyrimo faktą nustatė vien iš ieškovo teiginių ir ieškovo neteisėto atleidimo fakto, tai prieštarauja anksčiau išdėstytai šiuo klausimu teismų suformuotai praktikai analogiškose bylose.
Byloje nustatyta, kad ieškovas pats buvo darbo santykių su atsakovu nutraukimo iniciatoriumi, todėl jo atsiliepimo argumentas, kad jis pats atsakovą dirbo virš 13 metų, yra teisiškai nereikšmingas. Ieškovas 2010-03-31 parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo savo noru ir jau po poros dienų sudarė darbo sutartį su kitu darbdaviu, nors įstatymas nustato, jog darbdavys turi būti įspėjamas ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų (DK 127 str. 1 d.). Jokių aplinkybių, pagal įstatymą darbuotojui suteikiančių teisę įspėti darbdavį per trumpesnį terminą, ieškovas nenurodė. Turint omeny įstatymo nustatytą keturiolikos dienų įspėjimo terminą, ieškovas, pateikęs savo pareiškimą per kitą asmenį, per kelis mėnesius net nepasidomėjo pas darbdavį, ar jo pareiškimas gautas ir ar patenkintas. Aplinkybė, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas 2010-04-01, kai jam pagal grafiką buvo poilsio diena, yra formali, nes pats ieškovas savo pareiškime prašė jį atleisti būtent tą dieną, ir iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas neketino apskritai buvusioje darbovietėje dirbti ir kitas dienas, taigi situacija iš esmės nebūtų pasikeitusi, jei jis būtų atleistas per likusias 13 darbo dienų. Ieškovo nurodomas apsisprendimo nutraukti darbo santykius pagrindas – gandai apie darbdavio sutartinių santykių su pieno tiekėjais pabaigą, taip pat spėjimas, kad darbdavys nebegalės suteikti sulygto darbo. Byloje nėra įrodyta, kad atsakovas nuo 2010-04-01 nebevykdė veiklos ir ieškovui nebegalėjo suteikti sulygto darbo. Be to, darbo sutarties nutraukimą atveju, kai darbdavys nebegali suteikti sulygto darbo, reglamentuoja DK 128 straipsnis, kuriame numatyti tiek prastovos, tiek darbdavio įspėjimo terminai. Taigi iš esmės ieškovas su atsakovu naudingai sau nutraukė darbo santykius išvengdamas įstatyme nustatytų (DK 127, 128 str.) terminų, jau 2010-04-02 sudarė darbo sutartį su kitu darbdaviu, be to, naudingesnėmis sąlygomis nei su atsakovu (b. l. 5, 58). Teisėjų kolegijos nuomone, protingai ir sąžiningai įvertinus faktines bylos aplinkybes, neturtinės žalos atsiradimo pagrindu galėjo būti vien tik netinkamas ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas (formuluotė), ir šio pažeidimo konstatavimas teisme byloje nagrinėjamu atveju laikytinas pakankama to pažeidimo galbūt sukeltos žalos satisfakcija.
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytos įrodymų vertinimą reglamentuojančios taisyklės (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 185 str.), teismo sprendimo dalis, kuria priteistas neturtinės žalos atlyginimas, naikintina ir ieškinio reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestinas. Dėl to keistinos bylos nagrinėjimo išlaidos, mažinant 24 Lt žyminio mokesčio suma nuo apmokestintų 800 Lt sumos.
Patenkinus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovui priteistinas pastarojo už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (b. l. 123, CPK 93 str. 1, 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skuodo r. apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį dėl 800 Lt neturtinės žalos priteisimo ir ieškinio reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmesti.
Priteistas iš atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „RešketėnaI“ bylos nagrinėjimo išlaidas valstybei sumažinti iki 144 Lt. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš ieškovo V. G. atsakovui žemės ūkio kooperatyvui „Rešketėnai“ priteisti 24 Lt žyminio mokesčio.