Kauno apygardos teismo nutartis

2009-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-475-238-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-27
Bylos Nr.
1A-475-238-2009
Teisminio proceso Nr.
65-1-01279-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. Ž.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Pranešėja D.Šiugždinytė Baudž. byla Nr.1A-475-238/09Teisėja T. Butkienė Proceso Nr. 65-1-01279-08
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2009 m. spalio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Ievai Jegorovaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam A. Ž., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. nuteistas pagal: Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau tekste LR BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems); pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 4 (keturiems) mėnesiams; pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį arešto bausme 30 (trisdešimt) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 2 punktu, bausmės subendrintos jas apimant, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 1 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam A. J. į krūtinės sritį, padarydamas jam durtinę – pjautinę kiauryminę krūtinės dešinės pusės žaizdą su dešinio plaučio pažeidimu, dėl ko kilo realus pavojus A. J. gyvybei, tai yra sunkiai sutrikdė A. J. sveikatą.

A. Ž. pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 1 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su J. P. metu, tyčia peiliu du kartus dūrė nukentėjusiajam J. P. į kirkšnies sritį, padarydamas dvi durtines žaizdas kirkšnies srityje, be to, grumtynių metu kumščiu suduodamas J. P. į galvos sritį, padarė odos nubrozdinimą kaktoje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

A. Ž. pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 09 - 10 d., tikslus laikas nenustatytas, iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo apie 0,142 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir iki 2008 - 10 - 16 laikė savo draugės J. P. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas kratos metu svetainėje ant spintos, tai yra neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Ž. prašo peržiūrėti bylą ir švelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad kaltę pripažino, atsiprašė, atlygino moralinę žalą, po įvykio prašė kviesti medikus.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. Ž. prašė apeliacinį skundą tenkinti, teismo nuosprendžiu skirtą bausmę švelninti.

Gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis A. Ž. neginčija kaltės dėl jo nuteisimo pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir LR BK 259 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo Proceso Kodekso(toliau tekste LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas A. Ž. nesutinka su teismo skirta bausme ir prašo ją švelninti. Kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prašymą tenkinti nėra įstatyminio pagrindo, nes nuosprendžiu nuteistajam A. Ž. bausmės skirtos tinkamos, o skiriant bausmes, įstatymas taikytas tinkamai.

Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo Kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. Skiriant bausmes apeliantui, teismas atsižvelgė į byloje nustatytas ir nuosprendyje išvardintas aplinkybes bei BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė baigtus, tyčinius, nesunkų ir sunkų nusikaltimus, bei baudžiamąjį nusižengimą, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą, veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, nusikalstamas veikas – sunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą, padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, A. Ž. nedirba, nėra susaistytas socialiniais, darbo ir šeimos santykiais, kaltės forma – tiesioginė tyčia. Iš nuosprendžio matyti, kad A. Ž. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prašydamas kito asmens paskambinti ir iškviesti greitąją pagalbą, suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą, taip pat tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. A. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas – sunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą, padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Todėl apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis apeliantas prašo sušvelninti paskirtą bausmę, t.y. kad padarant nusikaltimą buvo labai susijaudinęs ir išsigandęs, kaltę pripažino, atsiprašė, atlygino moralinę žalą, paprašė, kad iškviestų medikus, nėra pagrindo dar labiau švelninti bausmę, nes apelianto minimas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino, skirdamas bausmes už padarytus nusikaltimus.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, įvertino aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį. Esant šioms aplinkybėms, nuteistajam laisvės atėmimo ir arešto bausmės skirtos pagrįstai, nes aukščiau aptarti duomenys duoda pagrindą išvadai, kad tik tokios bausmės gali sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, pasiekti, kad asmuo daugiau nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad A. Ž. baustas administracine tvarka, anksčiau teistas, nors teistumai už šias veikas išnykę, tačiau patys teistumų faktai, o taip pat ir dabartinė veika, kuri susijusi su kito žmogaus sužalojimu bei kitos nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nelinkęs keistis, išvadų dėl savo elgesio nedaro, yra linkęs nusikalsti ir švelnesnės poveikio priemonės yra nepakankamos nuteistojo elgesiui pakeisti, pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei įgyvendinti teisingumo principą.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės trukmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų taip pat nepažeidė. Bausmių dydžiai paskirti tinkamai ir atsižvelgus į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes. BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

LR BK 61 straipsnio 4 dalis numato, kad skiriama ne didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytos trys atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat įvertinus padarytos veikos pavojingumą, kaltės formą ir nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad paskirtosios bausmės, už nusikaltimus, numatytus LR BK 135 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, kurios yra mažesnio dydžio nei vidurkis, bei bausmė, paskirta už LR BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, kuri yra artima bausmės vidurkiui, nėra aiškiai per griežtos ar neteisingos.

BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą kai padarytos kelios nusikalstamos veikos. Įstatymas numato, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Teismas taikė bausmių apėmimo būdą. Nenustatyta pažeidimų subendrinant skirtas bausmes BK 63 straipsnio pagrindu ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę apeliantui A. Ž., todėl nėra įstatyminio pagrindo keisti už atskiras nusikalstamas veikas skirtas ar subendrintą bausmes.

Kolegija daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Gytis VečerskasValdas Vitunskas