Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-20 · Byla Nr. 1K-194-318/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-20
Bylos Nr.
1K-194-318/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Pocienė
Advokatai
Julija Asovskaja
Kategorijos
Pareiškimo Nr. 1K-194-318/2013
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.1.16.1.2.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė,sekretoriaujant Mariui Frejeriui,dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui,įtariamajam A. F., jo gynėjai advokatei Julijai Asovskajai,

teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Dainiaus Kunigelio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-06 nutarties, kuria netenkintas prokuroro prašymas dėl suėmimo skyrimo įtariamajam A. F., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. F. įtariamas tuo, kad veikdamas tiesioginę tyčia, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2013-03-04 apie 12.00 vai., Vilniuje, Rygos g. 41, panaudodamas fizinį, psichologinį smurtą bei nešaunamąjį ginklą nukentėjusiųjų A. V., A. A. D. K. atžvilgiu, užvaldė automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. BCC 845, priklausantį R. M., 6 000 Lt vertės, padarydamas R. M. 6000 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. F. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje.

2013-03-05 8.35 val. A. F. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio pagrindu. 2013-03-06 nutarimu įtariamasis buvo paleistas, nesant būtinumo taikyti jam kardomąją priemonę – suėmimą.

Šalies argumentai

2013-03-06 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Dainius Kunigėlius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo įtariamajam A. F.. Savo pareiškimą prokuroras motyvavo tuo, kad A. F. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą numatyta griežtesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Be to pagrįstai manoma, kad įtariamasis A. F. trukdys procesui, kadangi nenustatyta pagrobto automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. BCC845, buvimo vieta, todėl pastarasis gali minėtą automobilį paslėpti arba sunaikinti. Taip pat nenustatyti kiti įtariamieji. Be to nesurasti nusikaltimo įrankiai, nenustatyti kiti įtariamieji. Taip pat įtariamasis A. F. gali daryti naujus nusikaltimus, kadangi įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-06 nutartimi prokuroro prašymas dėl suėmimo skyrimo įtariamajam A. F., atmestas. Priimta nutartis motyvuota tuo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog yra Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti suėmimo skyrimo pagrindai.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su priimta teismo nutartimi prokuroras pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2013-03-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, bei priimti naują sprendimą – įtariamajam A. F. skirti kardomąją priemonę – suėmimą – 1 mėnesio laikotarpiui. Skunde nurodo, kad prašymas dėl suėmimo skyrimo įtariamajam A. F., buvo atmestas formaliai. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog šiuo atveju nėra Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų suėmimo skyrimo pagrindų, yra nemotyvuota. Apelianto nuomone, aplinkybė, kad A. F. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą numatyta griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, turėjo būti vertinama, kaip vienas iš pagrindų skiriant suėmimą. Atmesdamas prašymą dėl suėmimo skyrimo teismas neatsižvelgė, kad įtariamasis A. F. niekur nedirba, nesusaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, kad iki šiol nesurasti nusikaltimo padarymo įrankiai.

Teismo posėdžio metu prokuroras skundą palaikė ir prašė tenkinti, įtariamasis ir jo gynėja prašė skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Dainiaus Kunigelio skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-06 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant/nustatant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Motyvuojamoji dalis

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad prokuroras įtariamajam A. F. kardomąją priemonę – suėmimą – prašė skirti Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad jis trukdys procesui ir darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

Pažymėtina, kad skiriant arba pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes. Prokuroras pareiškime dėl suėmimo skyrimo Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo būvimą motyvavo tuo, kad šiuo metu nenustatyta pagrobto automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. BCC845, buvimo vieta, todėl įtariamasis gali minėtą automobilį paslėpti arba sunaikinti. Taip pat nenustatyti kiti įtariamieji asmenys. Pažymėtina, kad tokios prokuroro išvados nepagrįstos jokiais faktiniais bylos duomenimis ir pareiškime dėl suėmimo skyrimo visiškai nemotyvuotos. Vien ta aplinkybė, kad byloje nenustatyti kiti įtariamieji asmenys bei nerastas pagrobtas automobilis nesudaro pagrindo išvadai, kad A. F., būdamas laisvėje, kaip nors bandys paveikti šiuos dar nenustatytus asmenis ar sunaikinti, paslėpti pagrobtą automobilį. Tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad būtent A. F. nuvairavo pagrobtą automobilį iš įvykio vietos.

Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat, jei yra duomenų, kad, būdamas laisvėje, asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

Šio pagrindo buvimą prokuroras motyvavo tuo, kad įtariamasis įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau nėra absoliuti sąlyga, nulemianti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymą. Iš byloje esančių faktinių duomenų matyti, kad įtariamasis A. F. įtariamas vieno sunkaus tyčinio nusikaltimo, už kurį įstatymas numato vien griežtą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba pagal verslo liudijimą, mokosi Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų vidurinėje mokykloje. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų, kad A. F. teistas, taip pat, kad turėtų kokių nors ryšių užsienyje. Visų šių aplinkybių visetas rodo stiprius įtariamojo A. F. socialinius ryšius bei neleidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje A. F. gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra suėmimo skyrimo sąlygų ir pagrindų, bei Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta.

Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK numato eilę ikiteisminio tyrimo veiksmų, kurie gali užtikrinti nusikaltimo įvykio aplinkybių išaiškinimą įtariamajam esant laisvėje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 123 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Dainiaus Kunigelio skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Regina Pocienė