- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-14
- Bylos Nr.
- A-556-94-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- P. K.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- sodininkų bendrijai ,,Neringa“, G. S.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims sodininkų bendrijai ,,Neringa“ ir G. S. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4), kurį patikslino (b. l. 12), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir atsakovas) 2007 m. rugsėjo 6 d. atsakymą ir įpareigoti atlikti operatyvų bei išsamų pareiškėjo skunde išdėstytų faktų tikrinimą ir pašalinti nurodytus pažeidimus.
Pareiškėjas nurodė, kad jis yra sodininkų bendrijos (toliau - ir SB) „Neringa“ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Su jo žemės sklypu ribojasi G. S. žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarasis pažeidžia tiek pareiškėjo, tiek sodininkų bendrijos teises, nes G. S. be plano ir be leidimo praktiškai pareiškėjo žemės sklype pasistatė tvorą, taip sumažino pareiškėjo žemės sklypo ribas, be to, bendro SB „Neringa“ naudojimo žemėje jis įrengė šuns voljerą, po kuriuo yra cisterna, naudojama nuotekų kaupimui arba nelegaliai gautų naftos produktų saugojimui. Nuotekos iš cisternos neišvežamos. Bendrame sklype yra šulinys, kuriuo taip pat naudojasi G. S. SB „Neringa“ valdyba, leisdama G. S. naudotis bendru sklypu, pažeidžia bendrijos įstatus. Apie aukščiau nurodytus teisės pažeidimus buvo informuotas Klaipėdos apskrities viršininkas, tačiau pareiškėjo skundą tyrusi Komisija priėjo klaidingą išvadą, kad SB „Neringa“ valdyba ir sodininkas G. S. jokių pažeidimų nepadarė, G. S. teisėtai naudojasi laisvu žemės sklypu ir jame įrengtais objektais bei savo tvorą stato nepažeisdamas pareiškėjo sklypo ribos. Pareiškėjo manymu, Komisijos aktas neobjektyvus, nepatvirtintas jokiais įrodymais ir dokumentais, Komisija nekvietė pareiškėjo dalyvauti Komisijos darbe, neinformavo apie jos darbo laiką ir vietą, Komisijos akto pagrindu surašytas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atsakymas taip pat nepagrįstas, nes neatitinka realios situacijos ir neapgina pareiškėjo teisių.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 26-27) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundas neparemtas jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. P. K. 2007 m. rugpjūčio 2 d. prašymo-skundo ir 2007 m. rugpjūčio 6 d. žodinio skundo tyrimo komisijos akto išvadose konstatuota, jog patikrinus P. K. skunduose minimus faktus dėl nelegalių statybos darbų Klaipėdos miesto SB „Neringa“ nepasitvirtino. Komisijos darbe dalyvavo kvalifikuoti ir kompetentingi statybos ir žemėtvarkos specialistai, todėl visapusiškai ir išsamiai buvo ištirtos visos aplinkybės. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių naujų aplinkybių, skundo neparėmė jokiais įrodymais, kurie galėtų kvestionuoti Komisijos priimtus sprendimus. Neigiamai vertintinas ir P. K. teiginys, kad jis nebuvo pakviestas dalyvauti Komisijos darbe ir neinformuotas apie Komisijos darbo vietą ir laiką, kas tariamai pažeidė jo teises, nes P. K. apie Komisijos darbo vietą ir laiką informuotas tinkamai, patikrinime jis nedalyvavo savo valia.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 15 d. sprendimu (b. l. 81 – 84) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas pagal 1994 m. spalio 18 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)Klaipėdos m. sodininkų bendrijoje įsigijo 600 kv.m dydžio žemės sklypą. Pareiškėjas, manydamas, kad SB „Neringa“ nelegaliai statomi statiniai, padidinami žemės sklypo plotai, kreipėsi su prašymu-skundu į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, prašydamas ištirti skunde nurodytus faktus ir kaltus asmenis nubausti. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2007 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 4-4937-(1.3) sudarė komisiją P. K. prašyme-skunde nurodytoms aplinkybėms ištirti. Teismas taip pat nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pareiškėjo žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. G. S. pateikė medžiagą, kuri paliudija, kad jo žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus. Žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus. Žemės sklypų kadastriniai (geodeziniai) matavimai ir planų bei matavimo bylų parengimas - tai tikslus suformuotų žemės sklypų plotų nustatymas, plano ir kitų duomenų, reikalingų įrašyti į kadastro duomenų bazę, parengimas ir kt. (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikrinimo taisyklių 15 p.). G. S. žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atliekami laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, teismine tvarka nei žemės sklypo ženklinimas, nei kiti žemės sklypo kadastrinių matavimų veiksmai nebuvo užginčyti, todėl nėra pagrindo abejoti G. S. žemės sklypo matavimų bylos turinį sudarančių dokumentų teisingumu ir teisėtumu. Teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Statybos techniniu reglamentu, konstatavo, kad nesudėtingiems statiniams nereikalingas statybos leidimas, tvora, kaip inžinerinis statinys, priskirtina prie nesudėtingų statinių. Be to, gretimo sklypo savininko rašytinis sutikimas reikalingas tik tuo atveju, kai tvora statoma ant sklypo ribos, tuo tarpu, kai statomos tvoros konstrukcijos neperžengia sklypų ribos, t. y. tvora statoma prie sklypo ribos, gretimo sklypo savininko sutikimas nereikalingas. G. S. paaiškinimai ir Komisijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. aktas patvirtina, kad SB „Neringa“ (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkas G. S. tvoros statybos darbus vykdo prie sklypo ribos, tvorai, kaip 1-os grupės nesudėtingam statiniui, statybos projektas ir statybos leidimas yra neprivalomi, todėl pareiškėjo argumentas, kad G. S. tvorą stato be plano ir be leidimo, pažeisdamas jo žemės sklypo ribas, yra nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsniu, nurodė, kad pareiškėjo prašyme -skunde ir žodiniame skunde išdėstyti faktai patikrinti vietoje. Komisijos akte nurodyta, kad pareiškėjas, informuotas apie komisijos darbo laiką ir vietą, nedalyvavo. Aktas pasirašytas komisijos pirmininkės ir narių, todėl nėra pagrindo netikėti, kad P. K. apie komisijos darbo laiką nebuvo informuotas. Įstatymas nenumato pareigos atlikti tyrimą būtinai asmeniškai dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui. Skundą padavęs asmuo pats turi būti suinteresuotas administracinės procedūros baigtimi, domėtis tyrimo eiga, t. y. būti aktyvus administracinės procedūros dalyvis ir kt. (Viešojo administravimo įstatymo 20 str.). Teismas konstatavo, kad byloje surinktais įrodymais nenustatyta, jog P. K. aktyviai dalyvavo ar stengėsi dalyvauti administracinėje procedūroje, o jam neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais buvo trukdoma tai daryti, todėl pareiškėjo motyvas, kad jo skundą tikrinusi Komisija, tyrimą atlikusi be pareiškėjo dalyvavimo, pažeidė jo teises, yra nepagrįstas. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti, nes nenustatyta, jog pažeistos pareiškėjo teisės ar įstatymų saugomi interesai.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 86) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Sklypo ribos nustatytos atsižvelgiant į G. S. prašymą ir pažeidžia apelianto teises. Tokių pažeidimų galima būtų išvengti atliekant matavimus visame sode ar nors keliems sklypams. Į šią aplinkybę neatsižvelgė atsakovo sudaryta komisija ir teismas.
2. Byla buvo išnagrinėta neobjektyviai. Apeliantas pastebėjo, kad bylos lapas 66 buvo pakeistas kitu, pasikeitė ir numeracija - į 68.
3. Kaimyninio sodo sklypo savininko rašytinis sutikimas reikalingas statant tvorą ant sklypų ribos. Gi šiuo atvejų tvora statoma jo sklypo teritorijoje. Teismas nepagrįstai nurodo, kad G. S. tvora statoma jo sklype. Šuns voljeras statytas buvusio savininko ir naudojamas G. S. Voljere jis laiko lentas, malkas ir kitus daiktus. Niekuo nepagrįstas leidimas G. S. nuotekų kaupimo rezervuarą sodo bendro naudojimo teritorijoje įsirengti. Šachtinis šulinys taip pat įrengtas bendro naudojimosi kelyje ir trukdo pravažiavimą kitiems sodininkams.
4. Apskrities viršininko administracijos sudaryta komisija atlikdama 2007 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimą pažeidė apelianto teises, nes jam nebuvo pranešta apie patikrinimo laiką ir atėmė galimybę apginti savo teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą per apskrities viršininką, ministerijas bei kitas Vyriausybės institucijas organizuoja Vyriausybė (Apskrities valdymo įstatymo 1 str.).
Apskrities valdymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apskrities viršininkas, neviršydamas savo įgaliojimų, nagrinėja fizinių bei juridinių asmenų pareiškimus bei prašymus ir priima dėl jų sprendimus, o jo (viršininko) sprendimai gali būti apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Tokie pareiškimai ar prašymai bei dėl jų priimamai sprendimai turi atitikti pagrindinį šalies įstatymą, taip pat kitus teisės aktus, tame tarpe ir Viešojo administravimo įstatymą (Apskrities valdymas organizuojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Apskrities valdymo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais, Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais bei kitų valstybės valdymo institucijų teisės aktais – Apskrities valdymo įstatymo 2 str.).
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnį (redakcija galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, <...>, taip pat garantuoja teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą, remiantis nustatyta procedūra, teisėkūros subjekto įvardijama administracine procedūra.
Administracinė procedūra - pagal Viešojo administravimo įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 19 str. 1 d.). Taigi pagal šią teisės normą administracine procedūra gali būti pripažinta ir atliktina tik tokia veiksmų visuma, kai tai liečia viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą) ar administracinius sprendimus, t.y. konkretaus asmens pranešimas ar skundas turi būti nukreiptas į atitinkamą viešojo administravimo subjektą, dėl kurio veiksmų (neveikimo) ar administracinių sprendimų besikreipiančiam asmeniui ar kitam asmeniui galimai buvo pažeistos atitinkamos teisės ar teisėti interesai. Pastarųjų aplinkybių konstatavimas būtinas, kadangi priešingu atveju viešojo administravimo subjektas neturėtų pareigos atlikti administracinės procedūros. Teisėjų kolegijos nuomone, administracinės procedūros sąvoka įstatymo leidėjo pateikta Viešojo administravimo įstatyme iš esmės apibrėžia skundų ar pranešimų žinybingumą atitinkamam viešojo administravimo subjektui.
Kaip matyti iš administracinėje byloje esančios medžiagos, o būtent pareiškėjo prašymo – skundo (b.l. 17), sąlygojusio 2007 m. rugpjūčio 31 d. akto surašymą, P. K., kreipdamasis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, skundžia ne šios institucijos veiksmus (neveikimą) ar administracinį sprendimą, o kaimyninio sodo sklypo valdytojo galimai neteisėtus veiksmus. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai pateikiama informacija apie galimus įstatymų pažeidimus, bet ne apie šios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), aktus, o tai reiškia, kad administracinė procedūra, pagal Viešojo administravimo įstatymą, šiuo atveju, paneigtina, nesant vieno iš tokiai procedūrai reikalingo sudėtinio elemento - viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų, galimai padariusių asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Vadinasi, apeliacija į administracinės procedūros pažeidimus neturi teisinės reikšmės.
Apskrities viršininko administracija, gavusi atitinkamą informaciją apie galimus įstatymų pažeidimus, savo įgalinimų apimtyje, turėjo reaguoti į tai, kas ir buvo padaryta. Atliko patikrinimą, bet teisei priešingų veiksmų nenustatė ir tolimesnių veiksmų neatliko. Laikydamasi gero administravimo principo, apie tai informavo pareiškėją. Taip pat jam paaiškino apie galimą vieną iš galimų ginčo su kaimyninio sodo sklypo valdytoju sprendimo būdų. Aiškiai atliko veiksmus atitinkančius Apskrities valdymo įstatymo 2 straipsnį. Apeliaciniame skunde taip ir neįvardijama, kokių teisės aktų reikalavimų vis dėl to nepaisė viešojo administravimo subjektas. Apsiribojama bendro pobūdžio teiginiais, kurių pagrindu nesutinkama ne su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmais (neveikimu) ar administraciniais sprendimais, bet su kaimyninio sodo sklypo valdytojo atliekamais veiksmais, tačiau tai jau ne šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o P. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.