Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Rasos Šimonės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2024 m. rugsėjo 17 d., apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, po ko atvykusiems policijos pareigūnams 21.50 val. patikrinus neblaivumą alkotesteriu, buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,08 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 17 d., jis, būdamas namuose pažymoje nurodytu adresu, vartojo alkoholį nuo 20.00 val., alkoholį vartojo su pažįstamu, kurio nenori įvardinti. Jie gėrė alų „Utenos“ 5 laipsnių stiprumo, jis išgėrė 3-4 skardines po 0,5 litro talpos. Po ko jis namuose susipyko su savo mama ir po 20.00 val., tačiau tikslaus laiko pasakyti negali, išėjo iš namų, po to sugalvojo, kad patrauks jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kitą kiemą. Jam priklausantis automobilis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, automobilių stovėjimo aikštelėje ir jis, išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) g., padarė ratą, po ko važiavo link (duomenys neskelbtini) namo, kur praleido perėjoje einančius asmenis ir pasuko į kairę pusę bei važiavo link namų. Tačiau nori paminėti, kad jis praleido vieną automobilį, kuris važiavo į priešingą pusę, o į kitą automobilį – „Mercedes Benz“ jis savo šonu užkabino. Po ko jis patyrė labai didelį šoką dėl šio eismo įvykio ir net nelipo iš jam priklausančio automobilio. Taip pat nori paminėti, kad tas keliukas, kuriame padarė eismo įvykį, yra labai siauras ir vakarais gyventojų automobiliais apstatytas šalikelė. Todėl sunku pravažiuoti ir apsilenkti su priešais atvažiuojančiais automobiliais. Taip pat nori paminėti, kad jis laukė atvykstančių policijos pareigūnų ir jiems atvykus vykdė visus jų nurodytus reikalavimus. Taip pat neginčija alkotesterio rodmenų. Labai gailisi dėl savo tokio neatsakingo elgesio ir dėl to save labai graužia. Taip pat nori paminėti, kad jis neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, jis pas jį atimtas, kadangi maždaug prieš (duomenys neskelbtini) metų taip pat vairavo būdamas neblaivus. Taip pat sutinka ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. Š. nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 17 d., apie 20.40 val., kartu su savo vyru R. Š. ir vyro dukra S. Š. vyro automobiliu Mercedes Benz, E klasės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo ji, atvyko aplankyti jos mamos, adresu (duomenys neskelbtini). Mamai atvežė maisto ir pas ją pabuvo apie 30 minučių. Išvažiuodama iš (duomenys neskelbtini) g. kiemų, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), staiga jai į kairįjį šoną įvažiavo automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po susidūrimo iš automobilio išlipo visi trise. Priėjus prie automobilio „Opel“, pamatė jo vairuotoją, jis automobilyje buvo vienas. Iškart pastebėjo, kad vairuotojas yra stipriai neblaivus nuo alkoholio, jo judesiai buvo nekoordinuoti, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Todėl nedelsiant paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Laukiant policijos pareigūnų, „Opel“ vairuotojas iš automobilio nelipo. Kiek matė, jis alkoholio laukiant nevartojo. Taip pat nori paminėti, kad šį žmogų iš matymo pažįsta, jo pravardė „S.“, kadangi jis (duomenys neskelbtini) mikrorajono gyventojas, ji čia išaugo. Sulaukus pareigūnų, šie patikrino jo blaivumą ir nustatė, kad šis neblaivus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. D. nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 17 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką kartu su specialistu A. M. Apie 21.20 val., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), „Opel“ automobilis, kurio valstybinių numerių šiuo metu neatsimena, kliudė automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinių numerių neatsimena, ir Opel vairuotojas yra neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko „Mercedes-Benz“ vairuotoja, kuri nurodė, kad jai važiuojant (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) namo pagrindiniu keliu, staiga „Opel“ vairuotojas, važiuojantis priešais vidury kelio, nepraleido jos vairuojamo automobilio ir kliudė jos vairuojamo automobilio kairės pusės užpakalines duris, užpakalinį kairės pusės sparną bei bamperį, kiek šiuo metu atsimena. Priėjus prie „Opel“ vairuotojo, jis prisipažino, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės ir kad prieš 30 minučių vartojo alkoholinius gėrimus. Patikrinus „Opel“ vairuotojo, kurio duomenų šiuo metu neatsimena, neblaivumą buvo nustatyta, kiek šiuo metu atsimena, 2,08 promilių neblaivumas. „Opel“ vairuotojas sutiko su alkotesterio rodmenimis, jų neginčijo.

2024 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad automobilis apgadintas. Pridėtos nuotraukos.

2024 m. spalio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame pranešėja, prisistačiusi kaip G. Š., pranešė, kad (duomenys neskelbtini) į jos vairuojamą automobilį „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė girto vairuotojo vairuojamas automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2024 m. spalio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėti/perklausyti policijos pareigūnų kūno kameros įrašai. Įrašuose užfiksuotas girtumo A. S. nustatymo faktas.

Alkotesterio kvito duomenimis, 2024 m. rugsėjo 17 d., 21.23 val. A. S. pirmo tikrinimo alkotesteriu metu nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, o antro tikrinimo metu 21,50 val. – 2,08 promilių neblaivumas.

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas A. S.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Opel Astra“ vidutinė kaina Lietuvoje 990 Eur (su PVM).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Atsižvelgiant į kaltinamojo A. S. paaiškinimus ir nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, konstatuotina, jog kaltinamasis suvokė, jog yra pavartojęs alkoholį, kuomet susipykęs su motina nutarė išėjęs į kiemą perstatyti automobilį, po ko, būdamas neblaivus, važinėjo aplinkiniais kiemais. Taigi, kaltinamasis A. S. praktiškai iš karto po alkoholio vartojimo sėdo prie automobilio vairo, dėl to konstatuotina, kad kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, jog KET draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Juolab kad kaltinamasis A. S. jau yra baustas už analogiškus KET pažeidimus. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog A. S. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Kaltinamajam suformuluotame kaltinime buvo nurodytos ir aplinkybės, kad jis, būdamas neblaivus, ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį. Šias aplinkybės yra pašalintinos iš kaltinimo, kadangi atsakomybė už eismo įvykio sukėlimą yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK), o baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį numatyta tik už transporto priemonės vairavimą, esant 1,51 ir daugiau promilių neblaivumui. Tai nekeičia kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorė pateiktu pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlė kaltinamajam A. S. skirti 51 MGL dydžio baudą, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinti 1/3, ir paskirti galutinę 34 MGL dydžio baudą bei taikyti baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 2 metų laikotarpiui ir konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą valstybės naudai. Kaltinamasis A. S. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė baudą išdėstyti dalimis dviejų metų laikotarpiui.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, tai patvirtina ir nagrinėjamo įvykio aplinkybės – jo metu dėl kaltinamojo veiksmų įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo apgadinta kita transporto priemonė bei iškviesti policijos pareigūnai; nagrinėjamas įvykis įvyko kaltinamajam važiuojant gyvenamojo mikrorajono kiemais, kur bet kuriuo paros metu gali būti kitų eismo dalyvių (tiek pėsčiųjų, tiek kitų automobilių); šio įvykio metu kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir praktiškai iš karto po alkoholio vartojimo, sėdo už automobilio vairo; taip pat – suprantant, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. S. yra gan jauno, darbingo amžiaus, VSDFV duomenimis šiuo metu yra dirbantis, gaunantis pajamas, nevedęs, turintis pastovią gyvenamąją vietą. Tačiau kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, kaltinamasis A. S. yra ne kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam: 1) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutarimu nubaustas 1 000 Lt bauda ir jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams už tai, kad vairuodamas automobilį ir būdamas neblaivus (kai jam buvo nustatytas 1,23 promilių neblaivumas) nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė atstumo, nesugebėjo sustabdyti važiuojančio automobilio ir atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį; 2) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarimu jam paskirtos 25 paros administracinio arešto ir automobilio konfiskavimas už pakartotinį vairavimą esant neblaiviam, (kuomet jam buvo nustatytas 1,83 promilių neblaivumas), neturint tam teisės bei sukėlus eismo įvykį ir iš jo vietos pasitraukus; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 19 d. nutarimu 5 500 Lt bauda be transporto priemonės konfiskavimo už tai, kad būdamas neblaivus (kuomet nustatytas 1,83 promilės neblaivumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir sukėlė eismo įvykį; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarimu 20 parų administracinio arešto bausme su automobilio konfiskavimu už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (kuomet buvo nustatytas 1,68 promilės neblaivumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai ši teisė jam yra atimta bei kai jam jau buvo paskirta nuobauda už analogišką padarytą pažeidimą; 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu nubaustas 30 parų administraciniu areštu su automobilio konfiskavimu, už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,45 promilių neblaivumas, kai jam buvo paskirta nuobauda už analogišką padarytą pažeidimą; 6) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarimu nubaustas galutine 1303 Eur bauda be automobilio konfiskavimo, už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (kuomet jam nustatytas 2,08 promilių neblaivumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones bei už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Be to, Administracinių nusižengimų registro išrašų duomenimis, kaltinamasis A. S. 5 metų laikotarpiu yra baustas už kitus įvairius KET pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu, neturint tam teisės, taip pat ir esant neblaiviam (1. 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu už transporto priemonės – Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimą neturint tam teisės (paskirta bauda sumokėta; paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 20 mėnesių laikotarpiui); 2. 2023 m. gegužės 23 d. nutarimu už transporto priemonės Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimą, esant neblaiviam (kuomet buvo nustatytas 0,95 promilių neblaivumas, bei neturint teisės vairuoti transporto priemones (paskirta bauda sumokėta, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui); 3. 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarimu už tai, kad vairuodamas automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai teisė vairuoti buvo atimta (pasibaigus atėmimo terminui neįvykdė teisės vairuoti susigražinimo sąlygų pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnio 4 dalį), sukėlė eismo įvykį). Tai yra ypatingai neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės.

Taip pat, nors kaltinamasis A. S. šiuo metu yra neteistas (teistumas išnykęs), praeityje jis yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią padarė būdamas neblaivus (kuomet jam buvo nustatytas 1,68 promilių neblaivumas). Byloje nėra duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, tačiau nagrinėjamo įvykio aplinkybės bei aukščiau nurodytos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės sudaro pagrindo manyti, jog kaltinamasis jau ilgą laikotarpį turi problemų dėl nesaikingai alkoholio vartojimo ir problemų dėl savo elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, įvertinęs nurodytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebūtų pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą sankciją – baudą. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą kitą bausmės rūšį – arešto bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis – 45 paras. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 30 parų arešto bausmė.

Taip pat, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. S. yra neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su jo polinkiu (priklausomybe) vartoti alkoholį, jam pirmą kartą paskirta arešto bausmė, kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, gan jauno, darbingo amžiaus, dirbantis, turintis problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo bei elgesio pavartojus alkoholį, teismo nuomone, jo elgesio priežiūra bei pastangos pakeisti elgesį specialistų pagalba turėtų kaltinamąjį paveikti taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Taigi teismas nutaria, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, ir yra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajam A. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą 8 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys), netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros, siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, taip pat užtikrinti kaltinamojo užimtumą bei sustabdyti nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, bausmės vykdymo atidėjimo metu A. S. įpareigotinas: 1) dirbti arba registruotis be pažeidimų Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų); 3) gydytis nuo alkoholizmo, nuteistajam sutinkant; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 6, 10 punktai).

A. S., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę bei sukėlė eismo įvykį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, ką patvirtina nagrinėjamo įvykio aplinkybės – jis sukėlė eismo įvykį, dėl kurio kitos transporto priemonės vairuotoja iškvietė policijos pareigūnus. Taigi A. S. tokias savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET.

Pabrėžtina, kad kaltinamasis A. S. ne pirmą kartą yra traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu (yra daug kartų dėl to baustas administracine tvarka), tačiau tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, o tai lėmė analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), tačiau ilgesniam terminui nei siūlė prokurorė – 3 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. rugsėjo 19 d. (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis). Pažymėtina, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas skirtinas atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nuolat ir šiukščiai pažeidinėja KET, yra nelinkęs keisti savo elgesio, o jo daromi analogiški pažeidimai pasižymi sunkėjančia dinamika.

Be to, kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam A. S. Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, A. S. priklausantis automobilis Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 990 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kaltinamajam A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktini nepakeisti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintini.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. S. priklausančiam automobiliui Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. iki 2025 m. kovo 19 d. Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir garso įrašus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, tikslinga palikti saugoti prie ikiteisminio tyrimo bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Kaltinamasis A. S. laikinai sulaikytas nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų ir daiktų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti A. S. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 3, 5, 6, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros įpareigoti nuteistąjį A. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų); 3) gydytis nuo alkoholizmo, nuteistajam sutinkant; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams 6 (šešiems), šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 19 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto aktų registrą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. S. atėmimą 3 (trims) metams 6 (šešiems), šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 19 d.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir garso įrašus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Išaiškinti nuteistajam, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.