- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-03
- Bylos Nr.
- I1-7754-644/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00176-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- P. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. A. skundu (b. l. 1-3. 8-9) kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 50 000 Eur turtinės ir 100 000 Eur neturtinės žalos.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, kad 2024 m. vasario 10-15 d. rytinio patikrinimo metu Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus pareigūnė V. M. iš kameros Nr. 58 paėmė pareiškėjui asmeniškai priklausantį puodelį. Pažymėjo, kad minėtas puodelis jam yra labai brangus, kadangi tai yra sūnaus dovana. Tvirtino, kad puodelio paėmimo metu nebuvo surašytas daiktų paėmimo protokolas. Pareiškėjo manymu, tokie atsakovo veiksmai yra sąmoningas psichologinis spaudimas jo atžvilgiu. Pareiškėjas Šiaulių kalėjimo direktoriui teikė skundą, kuriame išdėstė aplinkybes, susijusias su paimtu puodeliu. Dėl nepagrįstai paimto asmeninio puodelio pareiškėjas patyrė išgyvenimus, įtampą, nemigą, baimę, lankėsi pas psichologus, psichiatrą ir pan.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime (b. l. 13-16) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad 2024 m. vasario 15 d. Šiaulių kalėjime buvo atliekamos bendrosios kratos, kurių metu gyvenamojoje kameroje Nr. 58 Resocializacijos skyriaus specialistė rado ir paėmė pareiškėjui priklausantį stiklinį puodelį, kuris nėra įtrauktas į leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 46 punktas nustato, jog suimtiesiems leidžiama įsigyti ir turėti laisvės atėmimo vietų įstaigoje Taisyklių 42.1.1–42.1.10, 42.1.12, 42.1.17, 42.2.1–42.2.5, 42.3.1–42.3.13, 42.4.1–42.4.7 ir 42.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų. Stiklinis puodelis nėra įtrauktas į minėtuose papunkčiuose išvardintų suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų baigtinį sąrašą, todėl su savimi turėti stiklinį puodelį pareiškėjas negalėjo.
Pažymėjo, kad Šiaulių kalėjimo pareigūnai griežtai laikosi etikos normų bei įstatymų įtvirtinto lygiateisiškumo principo, užtikrinant asmenų lygybę prieš įstatymą, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, seksualinės orientacijos, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų ir kitų aplinkybių. Pareigūnai stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo, etikos, teisėtumo ir teisingumo principų, išklauso ir pagal savo kompetenciją bei turimus įgaliojimus, suteikia asmenims informaciją, būtiną jų teisėms įgyvendinti, pareigoms atlikti ar priimti teisingą sprendimą, o sudėtingesniais atvejais su suimtaisiais ir nuteistaisiais pravedami individualūs pokalbiai, siekiant geriau įsigilinti ir efektyviau spręsti kylančias problemas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde tik bendrai nurodė, jog dėl tam tikrų atsakovo veiksmų (neveikimo) jautėsi patyręs tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, tačiau tariamos turtinės ir neturtinės žalos išraiškos nedetalizavo ir nepagrindė, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl turtinės neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos, Lietuvos kalėjimų tarnybos (pareigūnų), veiksmais Šiaulių kalėjime kratos metu iš pareiškėjo nepagrįstai paėmus jo asmeninį puodelį.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Lietuvos kalėjimų tarnyba arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo kildina iš to, kad kratos metu kameroje iš jo nepagrįstai buvo paimtas jo asmeninis puodelis.
Iš bylos duomenų matyti, kas pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu bausmę atliko Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime suimtojo statusu (b. l. 35).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2024 m. vasario 15 d. Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. 58 buvo paimtas pareiškėjui priklausantis puodelis, minėtą aplinkybę patvirtina Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo 2024 m. vasario 22 d. Bendrųjų kratų suvestinis protokolas Nr. SV-24-5112, taip pat Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės V. M. 2024 m. balandžio 10 d. rašytiniai paaiškinimai, iš kurių matyti, kad 2024 m. vasario 15 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 58 rado ir paėmė stiklinį puodelį, kuris nėra numatytas nuteistiesiems leidžiamų turėti ir įsigyti daiktų sąraše. Po atliktų kratų buvo surašytas paimtų daiktų paėmimo protokolas (b. l. 21-22, 24).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 14 d. skundu kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių, be kita ko, nurodydamas, jog kratos metu iš jo nepagrįstai buvo paimtas asmeninis puodelis (b. l. 26-33). Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 2S-1728 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjas buvo informuotas, kad stiklinis puodelis nėra įtrauktas į suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą, todėl kratos metu iš pareiškėjo pagrįstai buvo paimtas stiklinis puodelis (b. l. 34-39).
Suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę laisvės atėmimo vietų įstaigoje turėti asmeninių daiktų. Šiuos daiktus suimtieji gali įsigyti (išskyrus suimtuosius, laikomus teritorinių policijos įstaigų areštinėse) arba gauti perduodamus. Suimtiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašą, daiktų kiekį ir bendrą masę nustato teisingumo ministras.
Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 46 punktas nustato, jog suimtiesiems (išskyrus suimtuosius, atliekančius Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 3 punkte nurodytą drausminę nuobaudą) leidžiama įsigyti ir turėti laisvės atėmimo vietų įstaigoje Taisyklių 42.1.1–42.1.10, 42.1.12, 42.1.17, 42.2.1–42.2.5, 42.3.1–42.3.13, 42.4.1–42.4.7 ir 42.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų. Pagal Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 42.5.5. laisvės atėmimo vietų įstaigoje, be kita ko, leidžiama įsigyti ir turėti plastikinių arba medinių stalo indų (lėkštę, dubenėlį sriubai, šaukštą, puodelį, šakutę, peilį). Teismas pažymi, kad stiklinis puodelis nėra įtrauktas į minėtuose papunkčiuose išvardintų leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų baigtinį sąrašą, todėl teismas daro išvadą, kad kratos metu rastas stiklinis puodelis iš pareiškėjo buvo paimtas pagrįstai. Atsakovės atstovės Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. balandžio 10 d. rašte Nr. 2S-1728 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pagrįstai nurodyta, kad stiklinis puodelis nėra įtrauktas į leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų baigtinį sąrašą. Atitinkami atsakovės atstovės neteisėti veiksmai, dėl kratos metu paimto stiklinio puodelio, nekonstatuotini.
Iš bylos duomenų matyti, kad po atliktų kratų 2024 m. vasario 22 d. buvo surašytas paimtų daiktų paėmimo protokolas Nr. SV-24-5112 (b. l. 21-25), todėl pareiškėjo argumentai dėl nesurašyto daiktų paėmimo protokolo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde taip pat reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (neregistravo skundų, darė psichologinį spaudimą ir pan.), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Iš bylos duomenų matyti, kad į pareiškėjo 2024 m. kovo 14 d. skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lietuvos kalėjimų tarnyba atsakė 2024 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 2S-1728 „Dėl skundo išnagrinėjimo“. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.