Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. M. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, jog aiškinant loginiu požiūriu ATPK 50⁶ straipsnį, į administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį organą su pareiškimu turi teisę kreiptis bet kurios įmonės arba įstaigos kreditorius, kurio teisės yra pažeistos. Ši teisės norma yra susijusi su ĮBĮ teisės normomis, kadangi jos dispozicijoje nurodytos įmonės valdymo organų pareigos yra įtvirtintos šiame akte. Iš to seka, kad įmonių ir jų valdymo organų atsakomybės apimtis prieš kreditorius turi būti ta pati, jų kreditoriai neturi būti diskriminuojami, ūkio subjektams ir jų vadovams neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos ar pranašumai, susiję su įmonių teisine forma. ATPK 262 str. 2 d. nustatytas sąrašas asmenų, kuriems leidžiama kreiptis dėl ATPK 50⁶ str. pažeidimo. Pareiškėjos nuomone, ši nuostata neatitinka LR Įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymo 5 str. ir 10 str. reikalavimų, ir prieštarauja ATPK 50⁶ str., nepagrįstai siaurina įtvirtintą juridinių asmenų, dėl kurių kreditorių teisių pažeidimo suteikiama teisė kreiptis į teismą, ratą ir diskriminuoja kitų ju­ir­di­nių asmenų kreditorius. Ši nuostata sudaro sąlygas ĮBĮ pažeidusiems individualių įmonių va­dovams išvengti administracinės atsakomybės, todėl prieštarauja ATPK 1 str. įtvirtintiems užda­viniams. Pagal ATPK 262 str. 2 d., teisę kreiptis į teismą turi ne tik patys kre­di­toriai, bet ir šių juridinių as­me­nų dalyviai bei valdymo ir priežiūros organų nariai, kai tuo tarpu dėl individualios įmonės kre­di­to­riaus teisų pažeidimo į teismą negali kreiptis net pats kreditorius.

Kėdainių rajono apylinkės teismas šioje byloje galimos kreditorių diskriminacijos klau­si­mo nenagrinėjo ir nesprendė, ar ATPK 262 str. 2 d. atitinka LR Konstituciją, bet priėmė formalų sprendimą. Skunde minima 2005 m. rugpjūčio 19 d. LVAT nutartis, kurioje nurodyta, jog Pakruojo rajono apylinkės teismas 2005 m. sausio 24 d. nutarimu nutarė iškelti administracinę bylą indi­vi­dua­lios įmonės savininkui pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. pagal kreditoriaus UAB (duomenys neskelbtini) pa­reiš­ki­mą. Susiklosčiusi situacija prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės prieš įsta­ty­mą principui, kuris neatsiejamai susijęs su teisinės valstybės principu, ir sudaro pagrindą teismui kreiptis į LR Konstitucinį Teismą aukščiau minėtu pagrindu.

Atsiliepimo į L. M. apeliacinį skundą nepateikta.

L. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Iš skundo turinio aišku, kad pareiškėja kelia kreipimosi į Lietuvos Respublikos Kons­ti­tu­ci­nį Teismą klausimą dėl ATPK 262 str. 2 d. atitikimo Konstitucijai ir konstituciniam teisinės vals­ty­bės principui. Šiuo aspektu pasakytina tai, kad iš tiesų, minėta įstatymo norma reglamentuoja ak­ci­nės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės kreditoriui teisę inicijuoti administracinio teisės pa­žeidimo bylą, tačiau nieko nepasisakyta apie individualių įmonių kreditorių (kaip yra šiuo atveju) galimybę kreiptis į teismą dėl savo interesų gynimo. Akivaizdu, kad individualių įmonių kreditoriai įstatymų leidėjo yra išskirti iš kitų ATPK 262 str. 2 d. paminėtų juridinių asmenų (akcinės ben­dro­vės, uždarosios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės) kreditorių rato inicijuoti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl kreditorių teisių pažeidimo. Tačiau pažymėtina, kad įstatymų leidėjas turi išskirtinę teisę nustatyti persekiojimo už administracinius nusižengimus tvarką ir sąlygas. Asmenų, turinčių teisę kreiptis dėl administracinės bylos iškėlimo, rato apibrė­ži­mas kitokių (pvz. turtinių) kreditorių teisių neapriboja. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 262 str. 3 d. taip pat yra apibrėžta, kad dėl šioje dalyje nurodytų pažeidimų administracinė byla pradedama nagrinėti ne pagal bet kurio, gal būt ir labai suinteresuoto asmens, o tik pagal čia įvardinto pa­rei­gū­no pareiškimą.

Pažymima ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylas nagrinėjantis teismas privalo laikytis įstatyme įtvirtintų tei­sės normų ex officio ir pats savo iniciatyva kitaip aiškinti ir taikyti įstatymo negali. Šioje situacijoje negalima plečiamai aiškinti įstatymo, reglamentuojančio specia­laus subjekto – individualios įmonės vadovo – atsakomybės ribas. Tai prieštarautų viešosios teisės normų paskirčiai ir nepagrįstai su­da­ry­tų sąlygas kitaip aiškinti šiam asmeniui specialią juridinių asmenų vadovų atsakomybę, kylančią pagal ATPK.

Specifinis individualios įmonės teisinis statusas (supaprastinti (sutam­pan­tys) valdymo or­ga­nų ir savininko kompetencijų ir struktūriniai-organizaciniai teisiniai santykiai) lemia ne tik neri­botą (savininko) civilinę atsakomybę pagal juridinio asmens prievoles, bet ir tie­sio­ginę atsa­komybę pagal kitas teisės šakas, jei savininkas ir vadovas sutampa. Tai lemia skirtingą in­di­vidualios įmonės administracinės atsakomybės reglamentavimą. Todėl skundą nagrinėjantis teismas neįžvelgia nuro­dytos ATPK normos prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį pagal L. M. skundo argumentus įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir apie­liacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.