Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Linai Gailienei, dalyvaujant ieškovei D. Z., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovui K. Z., jo atstovui advokatui Aleksandrui Uščiauskui, institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei Jurgitai Jazukevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovui K. Z., institucija, teikianti išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2013 02 05 buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovui K. Z., institucija, teikianti išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo (b.l. 2-3). Ieškovė prašė jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abipusės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai tą pačią pavardę, nustatyti nepilnametės dukters E. Z., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00Lt kas mėnesį nuo 2012 10 01 iki jos pilnametystės.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimus. Paaiškino teismui, kad jos ir atsakovo šeima iširo 2012 metų spalio mėnesį, kai atsakovas, nepasitaręs su ja išvyko dirbti į Norvegiją, nustojo bendrauti, kaltino ją neištikimybe, pinigų iš Norvegijos nesulaukė, tiesa, duktė iki 2012 gruodžio mėnesio gyveno pas atsakovo senelius, todėl išlaikymą dukrai ji prašo priteisti nuo 2012 12 01, kadangi ji liko be pinigų, išvažiavo gyventi ir dirbti į Vokietiją, dabar dirba viešbutyje kambarių tvarkytoja, jai mokamas minimalus darbo užmokestis 288 eurai, dar gauna 180 eurų pašalpą už vaiką, o nuo vasaros planuoja pereiti dirbti į fasavimo gamyklą, kur darbo užmokestis bus didesnis, mergaitė lanko mokyklą, kurioje mokosi vokiečių kalbos, kad galėtų pradėti mokytis Vokietijoje, ten yra daugiau vaikų lietuvių, ji pati moko mergaitę namuose lietuvių kalbos, jos gyvena socialiniame trijų kambarių bute, kuriame dar gyvena ieškovės draugė su sūnumi, atsakovui ji nekliudo bendrauti su vaiku, priešingai nori, kad mergaitė daugiau bendrautų su tėvu įvairiomis ryšių priemonėmis, kad būtų galima kartu grįžti atostogų metu į Lietuvą ir mergaitė galėtų susitikti su tėvu,.

Institucijos, teikiančios išvadą šioje byloje, atstovė paaiškino, kad abu tėvai pagal savo asmenines ir šeimos aplinkybes yra tinkami auginti dukrą, kadangi abu dirba užsienyje, faktinių gyvenimo sąlygų nebuvo galimybės patikrinti, tačiau reikėtų atsižvelgti nepilnamečio vaiko norą gyventi su mama, dukra taip pat išreiškė norą bendrauti su tėvu

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad K. Z. ir D. T. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) (b.l. 7), E. Z. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 10), Donatos ir K. Z. šeimoje nebuvo pažeidžiamos nepilnamečio vaiko teisės, šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos apskaitą (b.l. 21), Lietuvoje gyvenančių giminaičių (tėvų, senelių) namuose vaikui gyventi sąlygos tinkamos, D. Z. su vaiku gyvena Vokietijoje (b.l. 22-23), VSDFV duomenimis šalys pajamų Lietuvoje negauna (b.l. 38-39), nekilnojamojo turto neturi (b.l. 40-41), ieškovė nėra deklaravusi savo išvykimo iš Lietuvos (b.l. 42), Heidenheimo miesto piliečių tarnybos duomenimis D. Z. (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2013 02 11 (b.l. 45-46), E. z. lanko Ost mokyklos išlyginamąją (kalbos mokymosi) klasę (b.l. 47-48), D. Z. mokamas 288,30 eurų darbo užmokestis Baeuchle viešbutyje (b.l. 49-50), E. Z. paaiškinime nurodo, kad jai patinka gyventi su mama, ji nenorėtų važiuoti gyventi su tėčiu į Norvegiją, tėtis negražiai kalba apie mamą, tai mergaitei nepatinka, ji jau supranta, kad tėveliai kartu nebegyvens, norėtų likti gyventi su mama, su tėveliu sutinka bendrauti, nuvažiuoti pas jį į kaimą, bet nenori gyventi be mamos (b.l. 51).

Dėl santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos CK 3.27 ir 3.28 straipsniuose (Lietuvos Respublikos CK 3.60str. 2d.), preziumuojama, kad sutuoktinis kaltas dėl santuokos iširimo, jeigu jis yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais (Lietuvos Respublikos CK 3.60str. 3d.). Iš šalių paaiškinimų darytina išvada, kad tarp jų nebuvo bendro sutarimo ir supratimo, abi šalys skirtingai aiškina šeimos iširimo priežastis, tačiau nei viena nepateikė teismui įrodymų apie kitos šalies kaltę ir (Lietuvos Respublikos 178str., 176str., 186str.). Bylos nagrinėjimo eigoje šalys pačios pripažino, kad šeima iširo dėl abipusės kaltės (Lietuvos Respublikos CPK 187str., 182str. 5p.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovo šeima iširo ir santuoka nutrauktina dėl abipusės kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.61str.)

Po santuokos nutraukimo ieškovei lieka jos santuokinė pavardė Z. (Lietuvos Respublikos CK 3.69str. 1d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Šiuo metu E. Z. gyvena su motina, ir nėra duomenų, kad jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove pažeistų nepilnamečio vaiko interesus bei poreikius. D. Z. tinkamai rūpinasi dukra, pati E. Z. nori likti gyventi su mama, nenori gyventi be mamos. Toks mergaitės noras ir poreikis neprieštarauja jos interesams, ir nėra duomenų, kad būtų priešingai.

Pats atsakovas teismui nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta galėtų būti nustatyta su juo, ar su ieškove (kas irgi rodo atsakovą nesant tvirtai apsisprendusi auginti vaiką), bet svarbiausia, kad mergaitė gyventų Lietuvoje. Tačiau nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvu, teismas nenustato konkrečios vaiko buvimo vietos, adreso. Šiuo požiūrių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisinis institutas artimesnis vaiko globos institutui, kai parenkamas vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvens nuolat, kuris tėvas ar motina bus atsakingas už vaiko kasdienių poreikių tenkinimą ir pan. vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne vien tik tėvų gyvenimo buitines sąlygas, gaunamas pajamas, bet ir vaiko poreikius, susiklosčiusius tarp tėvų ir vaikų santykius, vaiko norą.

Šioje byloje negauta duomenų, kuriais remiantis būtų galima nepaisyti E. Z. noro gyventi su mama. Atsakovas turi suprasti, kad sunkumai bendraujant su vaiku, kurie susidaro vaikui gyvenant su mama dabartinėje jo gyvenamoje vietoje, nėra pagrindas nustatyti E. Z. gyvenamąją vietą su juo. Jis pats turi dėti daugiau pastangų bendrauti su dukra ryšio priemonių pagalba, bendradarbiauti su ieškove tariantis dėl atostogų praleidimo su dukra. Įpareigoti ieškovę gyventi Lietuvoje teismas neturi galimybės, to fakto, kad šalys dirba užsienyje, pakeisti negalima, vaikui visada geriau gyventi su vienu iš tėvų, nei likti vienam Lietuvoje be tėvų globos.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta E. Z. gyvenamoji vieta nustatytina su D. Z. (Lietuvos Respublikos CK 3.174str. 2d.).

Iš ieškovo priteistinas išlaikymas E. Z. periodinėmis išmokomis. Tokia išlaikymo forma labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesą gauti kasdienį išlaikymą iš abiejų savo tėvų, kad būtų užtikrinami būtiniausi vaiko poreikiai į būstą, maitinimą, aprūpinimą rūbais, avalyne, higienos priemonėmis, žaislais, lavinimimo priemomėmis sveikatinimą, vystymąsi ir lavinimą, turiningą laisvalaikį, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų galimybes. Dėl to, kad vaiko tėvai negyvena kartu, neturėtų nukentėti vaiko būtiniausių poreikių tenkinimas arba pablogėti vaiko gyvenimo sąlygos. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ne tik kasdienė vaiko priežiūros pareiga, bet ir papildomos išlaidos vaiko išlaikymui, kurių kartais neįmanoma numatyti iš anksto. Atsižvelgiant į E. Z. amžių, sveikatos būklę, poreikius, 400,00Lt suma yra tik optimali, įvertinus abiejų tėvų galimybes (ieškovė šiuo metu uždirba 288,00 eurus, kas sudaro apie 994,00Lt per mėnesį, atsakovo teigimu Norvegijoje jis uždirba 270,00litų per dieną, bet ten brangus pragyvenimas, o Lietuvoje pas ūkininką jis įsidarbintų už 2 500,00Lt algą per mėnesį, abu nekilnojamojo turto neturi, tačiau yra jauni, sveiki, darbingi, duomenų apie kitus šalių išlaikytinius nėra), ekonominę padėtį bei susiklosčiusią teisminę praktiką, iš atsakovo E. Z. priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400,00Lt per mėnesį nuo 2012 12 01, kaip nurodo ieškovė, nuo kada atsakovas neteikia išlaikymo vaikui, o atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad išlaikymą teikė, iki mergaitei sueis pilnametystė (Lietuvos Respublikos CK 3.192str., 3.194str., 3.196str., 3.200str.). Atsakovo atsikirtimas, kad ieškovė galėjo kreiptis į teismą anksčiau, nepagrįstas, ne atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškinys teismui pateiktas 2013 02 02, o ieškovei dar reikėjo susitvarkyti dokumentus gauti nemokamą teisinę pagalbą, į teismą ji kreipėsi laiku ir teise reikalauti išlaikymo už preėjusį laikotarpį nepiktnaudžiauja.

Nepilnametei E. Z. priteistų piniginių išmokų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.185str., 3.190str. 1d.).

Ieškovei išaiškintina, kad vaikams skirtas pinigines lėšas ji privalo naudoti tik jų poreikiams tenkinti (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1d.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Šalys byloje nėra pareiškusios reikalavimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, tačiau nagrinėjant bylą dėl bendravimo tvarkos buvo daug kalbėta, be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su dukra gyvena Vokietijoje, dukters bendravimo su tėvu tvarka nustatytina teismo iniciatyva (Lietuvos respublikos CPK 376str.).

Tiek kiekvieno iš tėvų teisė bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tiek ir atitinkama vaikų teisė įtvirtintos CK 3.170 straipsnyje. Bendravimo tikslas yra dalyvauti auklėjant vaiką, o ne tik su juo pasimatyti. Toks teisinis reglamentavimas yra suderintas su tėvų teise ir pareiga auklėti vaikus, užtikrina tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimą. Tokios teisės įgyvendinimu negali būti prisidengiama atliekant veiksmus, kurie pažeistų nepilnamečių vaikų interesus. CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, nustatyta, jog gyvenančiam skyrium tėvui (motinai) turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Dėl to nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką būtina išsiaiškinti visas vaiko auklėjimo galimybes ir išnagrinėti visus klausimus, kuriais tėvai nesutarė. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

Vaikui, kaip besivystančiam žmogui, svarbiausia turėti pastovias, saugias ir geras vystymosi sąlygas, todėl vaiko interesus visų pirma nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymąsi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius, materialinius ir kitokius poreikius. O bet kokie tėvų ginčai dėl bendravimo su vaiku vis tiek sukelia neigiamą psichologinę aplinką, kuri prieštarauja vaiko interesams. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tačiau ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais.

Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisingą raidą, siekiant išsaugoti ryšius su abiem tėvais, nustatytina atsakovo bendravimo su dukra tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 2 d.). Duomenų, kad mergaitės bendravimas su tėvu prieštarautų vaiko interesams, keltų, grėsmę nenustatyta. Be to nustatytina, kad atsakovas gali bendrauti su dukra per ryšio priemones.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jo poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str.). Taip pat gali būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos CK 3.169str. 3d.), bendravimo su vaiku tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.175str.).

Ieškovei šioje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama 50 procentų apmokama teisinė pagalba (b.l. 5, 24), ji buvo iš dalies atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 83str. 1d. 2p., 14p.). Paduodama ieškinį ieškovė sumokėjo 71,00Lt žyminio mokesčio (b.l. 4). Iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 96str. 1d.), skaičiuojant ieškinio sumą pagal Lietuvos Respublikos CPK 85str. 1d. 3p., 80str. 1d. 1p. nuostatas (400,00Ltx12mėn.x3proc) 144,00Lt, taip 71,00Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą (Lietuvos Respublikos CPK 80str. 1d. 5p.), iš viso 215,00Lt žyminio mokesčio ir 400,00Lt teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti (Lietuvos Respublikos CPK 96str.).

Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 71,00Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos respublikos CPK 93str. 1d.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282str. 2d. 1p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (pavardė iki santuokos T.), nutraukti dėl abipusės kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims tas pačias pavardes: Z. ir Z.

Nepilnamečio vaiko E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 400,00Lt (keturis šimtus litų) kiekvieną mėnesį nuo 2012 12 01 iki E. Z. sueis pilnametystė.

Nepilnametei E. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) mokamų piniginių išmokų tvarkytoja paskirti jos motiną D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią atsakovo K. Z. bendravimo su nepilnamete dukra E. Z. tvarką, pagal kurią K. Z. turės teisę lankyti, bendrauti ir tokiu būdu dalyvauti dukters auklėjime:

1. K. Z. turi teisę bendrauti su dukra per ryšio priemones (telefonu, interneto ryšiu, kt.), D. Z. neturi teisės riboti ar trukdyti dukters ir tėvo bendravimo, išskyrus tais atvejais, kai tai prieštarauja vaiko interesams ir poreikiams.

2. Kasmetinių atostogų metu, jeigu jos sutampa su E. Z. atostogomis mokykloje, K. Z. turi teisę bendrauti su dukra, pasiimdamas ją į savo gyvenamąją vietą, ar kitą vietą pagal išankstinį susitarimą su D. Z., iš anksto aptarę, kur, su kuo ir kiek laiko bus E. Z..

3. Abu tėvai turi teisę žinoti, kur ir su kokiais asmenimis gyvena ar būna jų dukra, atsižvelgiant į tai, šalys privalo informuoti viena kitą apie savo gyvenamosios, darbo vietos, kontaktinių duomenų (telefono numerių, el. pašto ir pan.) pasikeitimus.

4. K. Z. turi teisę lankyti savo dukrą jos gyvenamoje (buvimo) vietoje, iš anksto apie tai pranešęs D. Z. ir įsitikinę, kad mergaitė tuo metu nėra užsiėmusi kita veikla ar dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su tėvu.

5. Atsižvelgiant į dukters poreikius ir interesus, tėvo ir dukters pasimatymų trukmė ir vieta nustatoma abipusiu šalių sutarimu.

Priteisti iš atsakovo K. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 71,00Lt (septyniasdešimt vieną litą) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Priteisti iš atsakovo K. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 215,00Lt (du šimtus penkiolika litų) žyminio mokesčio ir 400,00Lt (keturis šimtus litų) teisinio atstovavimo išlaidoms atlyginti, iš viso 615,00Lt (šešis šimtus penkiolika litų).

Žyminis mokestis (215,00Lt) turi būti sumokėtas VMI pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Lėšos už antrinės teisinės pagalbos teikimą (400,00Lt) turi būti sumokėtos VMI pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus jo nuorašą per tris dienas išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.