Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Jurevičienė, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs Pakruojo r., Lietuvis, LR pilietis, gyvenantis Linkuvos mieste, Pakruojo rajono savivaldybėje, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 2017-01-31 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d. galutine 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. T. 2017-08-11 d. apie 21.00 val. Pakruojo r., Linkuvos mstl., gyvenamojo namo kieme, būdamas neblaivus (nustatytas 2,19 prom. neblaivumas), žodinio konflikto metu, tyčia, pervertė ant žemės savo sugyventinę U. T. , kuri griūdama nusibrozdino kairįjį petį, taip savo šeimos narei – nukentėjusiajai U. T. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. T. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

A. T. , apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017-08-11 su sugyventine U. T. gėrė pas kaimynę G. M. , ten U. T. buvo ant jo supykusi ir jį gaudė po kiemą, norėdama jam suduoti, tačiau jis pabėgo, o ji buvo atsitrenkusi į batutą ir suklupusi, po to į elektros dėžę. Tą pačią dieną, apie 21 val. konfliktuojant su sugyventine U. T. jos namo kieme, jis atėmė iš T. žarsteklį ir parvertė ją ant žemės, dėl ko ji griūdama nusibrozdino kairįjį petį, tokiais savo veiksmais sukėlė U. T. fizinį skausmą. Kai jam sugyventinė trenkė su žarstekliu į kairįjį šoną, jam fizinis skausmas nebuvo sukeltas, nes trenkimas buvo nestiprus. Taip pat nestipriai įspyrė į tarpkojį, jam fizinio skausmo nesukėlė. Jis dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (101, 102, 116 b. l.);

nukentėjusioji U. T. parodė, kad 2017-08-11 apie 21.00 val. pas ją atėjo A. T. su savo draugu D. K. . Pro langą pamačiusi, kad A. T. ateina su draugu ir yra labai girtas, ji pasiėmė žarsteklį ir stovėjo prie laukinių durų, A. T. stovėjo prie durų ir prašė, kad ji atrakintų duris. Atidariusi duris, laikydama kairėje rankoje žarsteklį, ji juo užsimojo. Kai ji užsimojo, A. T. norėjo atimti iš jos žarsteklį, bet neatėmė ir ji trenkė jam su žarstekliu į kairį šoną. Laikydama žarsteklį rankoje, ji A. T. spyrė iš kairės kojos į tarpkojį. Kai ji jam įspyrė, tada A. T. ją pervertė ant žemės, ištraukė iš jos rankų žarsteklį ir jį numetė prie šulinio. Griūdama ant žemės, ji nusibrozdino kairįjį petį, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaip ant kairės rankos atsirado kraujosruvos, negali tiksliai pasakyti. Stovėdamas šalia jos A. T. jai stovinčiai, kaip nurodė apklausiama pirminėje apklausoje, jai netrenkė vieną kartą kairės rankos kumščiu į dešinį skruostą ir dėl to jai nebuvo sukeltas fizinis skausmas ir jokių sužalojimų ant veido nebuvo. Policijos pareigūnams taip sakė, nes buvo labai išsigandusi, susijaudinusi, susimaišė įvykio aplinkybėse. Dėl susimaišiusių įvykio aplinkybių ir susijaudinimo ji policijos pareigūnams apklausiama pirminėje apklausoje netiksliai nurodė įvykio aplinkybes, A. T. kairės rankos kumščiu jai nesudavė į dešinės pusės veido sritį, žarstekliu netrenkė į kairiąją ranką žemiau peties, tik pervertė ją ant žemės ir ji griūdama susižalojo kairįjį petį (b. l. 49-50);

liudytojas S. Š. parodė, kad 2017-08-11 apie 21 val. išgirdo šunų lojimą ir išėjęs lauk išgirdo triukšmą, balsus, riksmus, koliojimasis. Jis ėjo žiūrėti, kas vyksta pas kaimynę U. T. . Nuėjęs pamatė, kad ant kiemo stovi iš matymo pažįstamas jaunuolis, kuris lankosi pas U. T. , jo vardo ir pavardės nežino. Pamatė, kad jaunuolis rankoje turi žarsteklį, U. T. norėjo atimti iš jo žarsteklį, jis suprato, kad U. T. bandė atimti žarsteklį ir paėmusi ranka už žarsteklio ir traukdama į save pargriuvo ant žemės. Kad jaunuolis būtų sudavęs U. T. jis nematė. (b. l. 56-57);

liudytojas D. K. parodė, kad su pažįstamu A. T. jis gėrė, kur gėrė tiksliai pasakyti negali, o vakare su A. T. nuėjo pas U. T. . Jiems nuėjus pas U. T. į namus ji atidarė duris ir įleido juos į koridorių, po to A. T. su U. T. išėjo lauk. Kas vyko kieme jis nieko nematė (b. l. 63);

Iš Įvykio vietos apžiūros ir foto lentelių matyti, kad U. T. namo virtuvėje rastas žarsteklis, foto lentelėse užfiksuotas ant nukentėjusios peties matomas nubrozdinimas, daugiau įvykiui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota (19-29 b. l.).

Kaltinamojo A. T. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei U. T. .

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (123-125 b. l.), kuriame nurodyta, jog įtariamasis A. T. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį A. T. siūlė nubausti laisvės apribojimu 1 metams ir įpareigoti dirbti ar būti registruotam darbo biržoje visą bausmės atlikimo laikotarpį bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BPK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. paskirti 8 mėnesius laisvės apribojimo ir įpareigoti dirbti ar būti registruotam darbo biržoje visą bausmės atlikimo laikotarpį bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. T. , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis A. T. anksčiau teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs (70-72, 79-76 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, administracine tvarka baustas (77-82 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (85 b. l.), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (88 b. l.), nedirba (89 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) A. T. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomos rūšies ir trukmės bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo įpareigojant dirbti ar būti registruotam darbo biržoje visą bausmės atlikimo laikotarpį bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 3 p., 7 d.).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. T. kaltę pripažino visiškai, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnius).

A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (119-120 b. l.) paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

pripažinti A. T. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti ar būti registruotam darbo biržoje visą bausmės atlikimo laikotarpį bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. T. galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti ar būti registruotam darbo biržoje visą bausmės atlikimo laikotarpį bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.