Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civilinio ieškovo – Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) centro – įgaliotam atstovui V. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, teistas:

1) 1984-04-10 LTSR Aukščiausiojo teismo pagal LTSR 95 str., laisvės atėmimu 6 metams su turto konfiskavimu. 1987-10-30 Kaišiadorių r. teismo nutartimi, vadovaujantis LTSR BK 45 str., paleistas lygtinai prieš terminą 9 mėn. 25 d.;

2) 2001-09-11 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 246 str. 1 d., pataisos darbais be laisvės atėmimo 12 mėn., PD-10%, atėmimas eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą, teisę vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 metus, pritaikius LR BK 47 str. 1 d., 3 d., 5 d. 6 p., PD bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2006-11-08 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir iki 2007-05-01 neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2007-08-22 išbrauktas iš įskaitos Panevėžio m. ir r. pataisos inspekcijoje;

4) 2007-09-21 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn. 2008-04-22 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str., LR BPK 362 str., paleistas lygtinai neatlikus 3 mėn. 28 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant 4 kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje pagal gyvenamąją vietą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu. 2008-08-20 išbrauktas iš įskaitos Panevėžio m. ir r. pataisos inspekcijoje;

5) 2008-07-15 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. 2010-04-21 Alytaus r. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str., paleistas lygtinai neatlikus 9 mėn. laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant registruotis bausmę vykdančioje institucijoje 3 kartus per mėnesį. 2010-08-12 Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimi pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį – 9 mėnesius - pagal Panevėžio m. apyl. teismo 2008-07-15 nuosprendį;

6) 2010-12-28 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn.

7) 2014-10-16 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m.;

8) 2015-01-19 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 2 mėn.;

9) 2015-05-05 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 312 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 8 mėn. 2017-04-26 paleistas iš pataisos namų;

10) 2018-11-20 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p. ir 8 p., 3 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant: pradėti dirbti ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti visą nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. 2019-05-16 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-11-20 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

2020-12-16 paleistas iš pataisos namų; teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. 2022 m. sausio 23 d., apie 01.00 val., plyta išdaužęs Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) centro, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto lango stiklo paketą, kurio vertė 103,43 Eur, įsibrovė į patalpas, kuriose, išlaužęs aktų salės duris, tuo padarydamas 200 Eur turtinę žalą, pagrobė Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) centrui priklausančią 19,98 eurų vertės elektros ilgintojo ritę, tęsdamas nusikalstamą veiką, išlaužęs direktoriaus kabineto duris, tuo padarydamas 150 Eur turtinę žalą, pagrobė V. V. priklausantį 13 eurų vertės turtą: vyno butelį „Voruta“ 0,75 l talpos 5 eurų vertės, šampanizuoto vyno butelį „Fournier“ 0,75 l talpos 5 eurų vertės, kalėdinio vyno butelį „Gluhwein“ 1 talpos 3 eurų vertės bei Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) centrui priklausantį 144,52 Eur vertės muzikinį instrumentą – altą „Welklang“, iš viso pagrobė svetimo V. V. turto už 13 Eur, svetimo Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) centro turto už 164,50 Eur, bei tyčia sugadino Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) centro turto už 453,43 Eur.

Iš 2022-02-14 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vienas avalynės pėdsakas, rastas ir nukopijuotas plokštelėje Nr. 4, apžiūrint įvykio vietą dėl vagystės iš (duomenys neskelbtini) centro, adresu (duomenys neskelbtini), gali būti tinkamas jį palikusios avalynės identifikavimui, pateikus konkrečius lyginamuosius pavyzdžius. Keturi avalynės pėdsakai, rasti ir nukopijuoti plokštelėse Nr. 1, Nr. 2 (A, B), Nr. 3 gali būti tinkami juos palikusios avalynės identifikavimui, pateikus konkrečius lyginamuosius pavyzdžius, grupinės priklausomybės nustatymui. Vienas avalynės pėdsakas, pateiktas tyrimui užfiksuotas gipsinėje išliejoje, gali būti tinkamas jį palikusios avalynės identifikavimui, pateikus konkrečius lyginamuosius pavyzdžius, grupinės priklausomybės nustatymui. Vienas avalynės pėdsakas, užfiksuotas gipsinėje išliejoje, yra paliktas panašaus tipo avalyne, kaip ir tyrimui pateikta S. Š. avalynė. Penki avalynės pėdsakai, užfiksuoti plokštelėse Nr. 1, Nr.2 (A, B), Nr. 3, Nr. 4, yra palikti ne tyrimui pateikta įtariamojo S. Š. avalyne (1 t., b. l. 179-186).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veiksmų kvalifikavimas

Iš kaltinimo matyti, kad kaltinamajam S. Š. yra inkriminuojamos dvi nusikalstamos veikos – svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą (BK 178 straipsnio 2 dalis) ir turto sugadinimas (BK 187 straipsnio 1 dalis).

Pats kaltinamasis S. Š. teisme pripažino, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įsibrovė į (duomenys neskelbtini) centrą ir iš ten pagrobė elektros ilgintojo ritę bei tris vyno butelius, taip pat išdaužė langą, išlaužė (duomenys neskelbtini) centro direktoriaus duris. Be kaltinamojo prisipažinimo dėl pastarųjų jo atliktų veiksmų, šias jo pripažįstamas kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – paties kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, nukentėjusiojo V. V., liudytojų A. V., A. Š., A. K. parodymai, kratos ir apžiūrų protokolų duomenys ir specialistų išvados, kiti bylos duomenys. Pastarieji įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad minėti įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Tačiau teismas pastebi, kad byloje surinktų paminėtų įrodymų visuma be minėtųjų kaltinamojo pripažįstamų aplinkybių patvirtina ir likusias kaltinime nurodytas S. Š. inkriminuojamas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) centro aktų salės durų išlaužymo bei kaltinime nurodyto muzikinio instrumento – alto pagrobimo. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklausos pradžioje tvirtinęs, jog (duomenys neskelbtini) centro aktų salės durų jis nesulaužęs, apklausos teisme pabaigoje S. Š. taip kategoriškai nebeneigė ir nurodė, kad patenkant į aktų salę visgi jam reikėjo truputį iš jėgos duris trūktelėti, nes jos lengvai neatsidarė. Nukentėjusysis V. V. teisme apklausiamas parodė, kad iki kaltinime nurodyto įvykio (duomenys neskelbtini) centro aktų salės durys buvo nesulaužytos, tinkamos naudoti, spyna veikė. Netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir kaltinamasis, jo gynėjas. Gi iš įvykio apžiūros protokolo matyti, kad minėto (duomenys neskelbtini) centro aktų salės durų spyna deformuota, o mediena aplink spynos vietą išlaužta. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šios durys būtų sugadintos kitomis aplinkybėmis ar kitų asmenų, teismas nenustatė. Įvertinus kaltinamojo parodymus apie jėgos naudojimą atidarant (duomenys neskelbtini) centro aktų salės duris surinktų įrodymų visumoje, teismui nekyla jokių abejonių ir jis laiko įrodytu, jog kaltinamasis S. Š. be kito kaltinime nurodyto (duomenys neskelbtini) centro turto sugadinimo – išdaužto pirmojo aukšto lango stiklo paketo ir išlaužtų direktoriaus kabineto durų – išlaužė ir aktų salės duris.

Taipogi, nors kaltinamasis viso proceso metu neigė pagrobęs kaltinime nurodytą muzikinį instrumentą – altą, teismo manymu, byloje pakanka įrodymų S. Š. kaltei be kitų kaltinime nurodytų daiktų pagrobus ir minėtą muzikinį instrumentą pagrįsti.

Tuo tarpu kaltinamasis duodamas parodymus nebuvo visiškai nuoseklus, kas leidžia teismui abejoti jo parodymų patikimumu. Kaip matyti iš S. Š. parodymų analizės, ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus apie elektros ilgintojo ritės pagrobimą jis nurodė, jog pagrobtos ritės laidą jis sukarpė, nes laidą planavo priduoti į metalo surinkimo įmonę, nes laidai yra padaryti iš vario, kuris brangus metalas, taip pat nurodė, kad tų laidų jis nebeturi. Teisme kaltinamasis S. Š. taipogi parodė pagrobęs laidus, nes pridavus varį gautų pinigų, tačiau tvirtino nieko su laidais nedaręs, juos palikęs namie. Tačiau kratos protokolo duomenys, taip pat liudytojo A. Š. parodymai patvirtina, kad S. Š. namuose elektros laido nebuvo, rasta tik ritė be laido. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad tą laidą iš S. Š. gyvenamosios vietos būtų paėmęs koks kitas asmuo, byloje nėra. Pastarosios aplinkybės sudaro pagrindą teismui kaltinamojo S. Š. parodymus, kurie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, vertinti kritiškai ir liudija apie pastarojo siekį nuslėpti aplinkybes, susijusias su vario galimu pridavimu ir pinigų gavimu. Gi pasak nukentėjusiojo V. V., iš (duomenys neskelbtini) centro pagrobtas kaltinime nurodytas muzikinis instrumentas buvo žalvarinis. Paties kaltinamojo parodymai apie elektros laido pagrobimo motyvus (dėl vario – galimybės už jį gauti pinigų) ir parodymų dėl jo veiksmų su pagrobtu laidu keitimas, šias aplinkybes vertinant byloje surinktų įrodymų kontekste, teismui nepalieka abejonių, kad S. Š. be kitų daiktų iš (duomenys neskelbtini) centro pagrobė ir kaltinime nurodytą muzikinį instrumentą – altą „Welklang“. Šios išvados nekeičia tai, kad muzikinis instrumentas pas kaltinamąjį nebuvo rastas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinime nurodyto sugadinto turto vertė nustatyta pagal byloje esančius rašytinius įrodymus bei nukentėjusiojo V. V. parodymus. Kaltinime nurodytas sugadintų durų vertes laikyti neteisingomis ar nepagrįstomis teismas neturi pagrindo, tačiau dėl išdaužto stiklo paketo vertės teismas nesutinka. Teismas pastebi, kad pagal byloje esantį komercinį pasiūlymą (2 t., b.l. 17) į nurodytą stiklo paketo vertę – 173,61 Eur – įeina ne tik stiklo paketas, bet ir lango transportavimo bei keitimo paslaugos, kurios yra sugadinimo (sunaikinimo) pasekmės ir neparodo turto sugadinimo metu buvusios turto (stiklo paketo) vertės (kasacinė nutartis Nr. 2K-73-677/2016). Todėl kaltinime tikslintina išdaužto lango stiklo paketo vertė, kuri pagal minėtą komercinį pasiūlymą yra 103,43 Eur (85,48 Eur + 21 proc. PVM) bei atitinkamai tikslintina bendra sugadinto Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) centro turto vertė – vietoj 523,61 Eur nurodant 453,43 Eur (103,43+200+150).

Taigi, be paties kaltinamojo prisipažinimo dėl įsibrovimo į (duomenys neskelbtini) centrą ir pagrobimo iš ten elektros ilgintojo ritės bei trijų vyno butelių, taip pat (duomenys neskelbtini) centro lango išdaužimo bei direktoriaus durų išlaužimo, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje išdaužęs Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) centro pirmojo aukšto lango stiklo paketą, kurio vertė 103,43 Eur, įsibrovė į patalpas, kuriose, išlaužęs aktų salės duris, tuo padarydamas 200 Eur turtinę žalą, pagrobė Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) centrui priklausančią 19,98 eurų vertės elektros ilgintojo ritę, tęsdamas nusikalstamą veiką, išlaužęs direktoriaus kabineto duris, tuo padarydamas 150 Eur turtinę žalą, pagrobė V. V. priklausantį 13 eurų vertės turtą – tris vyno butelius, bei Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) centrui priklausantį 144,52 Eur vertės muzikinį instrumentą – altą „Welklang“, iš viso pagrobė svetimo V. V. turto už 13 Eur, svetimo Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) centro turto už 164,50 Eur, bei tyčia sugadino Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) centro turto už 453,43 Eur. Tokie kaltinamojo S. Š. atlikti veiksmai, įvertinus sugadinto turto vertę (BK 190 straipsnio 1 dalis), teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtis.

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo S. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei teismas nustato dvi sąlygas: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-345-511/2018 ir kt.).

Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu S. Š. pripažino tik dalį aplinkybių – pripažino įsibrovęs į (duomenys neskelbtini) centrą ir iš ten pagrobęs elektros ilgintojo ritę bei tris vyno butelius, išdaužęs langą, išlaužęs (duomenys neskelbtini) centro direktoriaus duris, tačiau neigė pagrobęs kaltinime nurodytą muzikos instrumentą bei išlaužęs (duomenys neskelbtini) centro aktų salės duris. Teisme apklausos pradžioje kaltinamasis laikėsi tos pačios pozicijos – kaltę pripažino dalinai, tačiau apklausos pabaigoje jis jau nurodė, kad patenkant į aktų salę visgi jam reikėjo truputį iš jėgos duris trūktelėti, nes jos lengvai neatsidarė. Nepaisant tokių jo nurodytų aplinkybių bei teiginių apie gailėjimąsi, teismo nuomone, pagrindo pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra. Visos paminėtos aplinkybės liudija tik apie dalinį S. Š. prisipažinimą padarius abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismas pastebi, kad kaltinamasis net ir galiausiai nurodęs apie durų aktų salės pastūmimą, savo veiksmus bandė sumenkinti, teigdamas, jog duris tik truputį trūktelėjo. Taipogi byloje nėra ir jokių duomenų, kad S. Š. stengėsi sušvelninti nusikalstamų veikų padarinius, grąžintų pagrobtą muzikinį instrumentą, nurodytų jo buvimo vietą ir pan. Teismo nuomone, visos aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą kaltinamojo S. Š. veiksmuose, t.y. pagrindo kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, šiuo atveju nėra. Toks teismo sprendimas atitinka ir teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-648/2019, 2K-377-489/2018 ir kt.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nors prokurorė prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti ir tai, kad S. Š. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), teismo manymu, duomenų, konstatuoti kaltinamojo veiksmuose minėtą atsakomybę sunkinančią aplinkybę nepakanka.

BK 60 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę sunkinančias aplinkybes, 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama tuomet, kai veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas S. Š. buvo teigęs, kad įvykio metu buvo neblaivus ir jo girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teisme kaltinamasis tokių aplinkybių nepatvirtino ir nurodė, kad kaltinime nurodytą dieną jis buvo šiek tiek išgėręs, tačiau naktį, kuomet ėjo į (duomenys neskelbtini) centrą, apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo. Be paties S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dėl jo blaivumo/neblaivumo kaltinime nurodytų įvykių metu, kuriuos teisme jis pats paneigė, byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą, jog S. Š. kaltinime nurodytus veiksmus atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Šios išvados nepaneigia ir tas faktas, kad 2022 m. sausio 23 d. 15.30 val. sulaikius S. Š. ir pristačius į laikino sulaikymo patalpas, jam nustatytas 1,19 promilių girtumas. Todėl, be kita ko atsižvelgiant į baudžiamojoje teisėje galiojantį teisės principą, kad visi byloje kilę neaiškumai vertinami kaltininko naudai, nėra pagrindo kaltinamojo veiksmuose konstatuoti, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis S. Š. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

S. Š. padarė dvi baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, vieną kurių priskiriama nesunkių, kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis buvo teistas ir turėjo neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, administracine tvarka baustas. Kaltinamasis yra brandaus amžiaus, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, našlys, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į ankstesniu nuosprendžiu kaltinamajam paskirto švelnesnio įstatymo (bausmės vykdymo atidėjimo) neefektyvumą bei neveiksmingumą jo elgesiui, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už abiejų nusikalstamų veikų padarymą paskiriant sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė už kiekvieną nusikalstamą veiką nustatytina trumpesnė už sankcijose numatytus vidurkius.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir paskiriant S. Š. subendrintą bausmę.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į subendrintos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 23 d. 15.30 val. iki 2022 m. sausio 25 d. 10.14 val. (2 paros) ir nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 27 d. (2 t., b.l. 85-89; 3 t., b.l. 57-58).

Byloje civilinis ieškovas – Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) centras – yra pareiškęs 755 eurų civilinį ieškinį padarytai turtinei žalai atlyginti (255 Eur dėl pagrobto turto ir 530 Eur dėl turto sugadinimo) (1 t., b.l. 89). Teisme civilinio ieškovo atstovas V. V. paaiškino, kad po civilinio ieškinio pateikimo buvo pateiktos sugadinto bei pagrobto turto vertę patvirtinančios pažymos, pagal kurias tikslintinas civilinis ieškinys, be to, turto sugadinimo išlaidas (išdaužto stiklo paketo ir sugadintų durų) visiškai atlygino draudimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes civilinio ieškovo atstovas prašė teismo priteisti tik iš (duomenys neskelbtini) centro pagrobto turto vertę – 164,54 Eur, o likusioje dalyje civilinio ieškinio atsisakė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad po civilinio ieškinio pateikimo buvo gauti civiliniame ieškinyje nurodytas sumas patikslinantys rašytiniai dokumentai, pagal kuriuos pagrobto kaltinime nurodyto muzikinio instrumento vertė – 144,52 Eur, o pagrobto prailgintuvo vertė – 19,98 Eur (2 t., b.l. 16-23). Būtent šios vertės nurodytos ir pačiame kaltinime. Šias pagrobto turto vertes laikyti neteisingomis ar nepagrįstomis teismas neturi pagrindo, jų posėdžio metu neginčijo ir kaltinamasis bei jo gynėjas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo už sugadintą turtą atsisakyta, šioje dalyje procesą nutraukia, o dėl galutinio civilinio ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo už pagrobtą 164,54 Eur vertės turtą sprendžia, kad šis civilinio ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant civiliniam ieškovui 164,54 Eur turtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Šioje byloje teismas 2022 m. spalio 3 d. nutartimi kaltinamajam S. Š. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu paskyrė gynėją. Bylos duomenimis kaltinamąjį šioje byloje gynė advokatas Arvydas Penelis. Byloje esanti pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje patvirtina pastarojo advokato suteiktas paslaugas bei jų išlaidų dydį – 168,33 Eur (3 t., b.l. 77-78). Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo valstybės naudai neišieškotinos. Šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. Š. yra brandaus amžiaus, niekur nedirba (pagal Sodros išrašą – paskutiniai darbo santykiai registruoti 2005 m.), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, jo paties teigimu – turi sveikatos problemų, baustas administracine tvarka, paskiriant jam nuobaudas – baudas, apie kurių sumokėjimą informacijos nėra, be to, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė bei šiuo nuosprendžiu priteistas turtinės žalos atlyginimas, žalos atlyginimas priteistas ir ankstesniais nuosprendžiais. Duomenų apie kaltinamojo turimą turtą byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms S. Š. turtinę padėtį, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba kaltinamajam šioje byloje buvo teikiama ne kaltinamojo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Todėl, įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už S. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Taipogi aukščiau nurodytais motyvais, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, iš kaltinamojo nepriteistinos 35,84 Eur proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –stiklo šukių pavyzdys, mikrodalelės, 4 plokštelės su avalynės pėdsakais, avalynės pėdsako gipsinė išlieja, plytos dalis, elektros ilgintojo ritė, vyno butelis „Voruta“, 0,7 ltr talpos (tuščias, be turinio), biologinis pėdsakas, daktiloplokštelė, S. Š. DNR ėminys ir S. Š. daktiloskopinė kortelė, saugomi Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK daiktų saugojimo kameroje pagal kvitą serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 3-6) – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

S. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir paskirti S. Š. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. spalio 28 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti S. Š. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. sausio 23 d. 15.30 val. iki 2022 m. sausio 25 d. 10.14 val. (2 paras) ir nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 27 d.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo – Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) centro – civilinį ieškinį dėl 164,54 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš kaltinamojo S. Š. 164,54 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus 54 euro centus) turtinės žalos atlyginimui. Procesą kitoje civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

Proceso išlaidų dėl 168,33 Eur (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų 33 euro centų) už S. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 35,84 Eur (trisdešimt penkių eurų 84 euro centų) proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti iš kaltinamojo neišieškoti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – stiklo šukių pavyzdį, mikrodaleles, 4 plokšteles su avalynės pėdsakais, avalynės pėdsako gipsinę išlieją, plytos dalį, elektros ilgintojo ritę, tuščią vyno butelį „Voruta“, 0,7 ltr talpos, biologinį pėdsaką, daktiloplokštelę, S. Š. DNR ėminį ir S. Š. daktiloskopinę kortelę, saugomus Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK daiktų saugojimo kameroje pagal kvitą serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.