Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2009-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-2-106-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2009-01-22
Bylos Nr.
1A-2-106-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Miliuvienė (pirm.), Dalius Jocys, Rasa Valentinienė
Nuteistasis
M. L., A. A.
Advokatai
Piotras Orlovas
Kategorijos

Pranešėja R. Valentinienė Teisėja V. Miceikienė Baudž. byla Nr. 1A–2-106/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.23.2, 1.2.23.3, 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. sausio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Rasos Valentinienės, Daliaus Jocio,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,nuteistiesiems M. L. ir A. A.,gynėjams advokatams Piotrui Orlovui ir Kęstučiui Stankevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 22 str. l d., 260 str. l d. - ketveriems metams laisvės atėmimo;

pagal BK 22 str. l d., 260 str. l d. - ketveriems metams laisvės atėmimo;

pagal BK 22 str. l d., 260 str. 2 d. - aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., prie šios bausmės pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-08-12 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta devynerių (9) metų ir trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. l d., 260 str. 2 d. aštuoneriems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. l d., 3 d. prie šios bausmės pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-05- 24 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 750 Lt bauda ir paskirta galutinė subendrinta aštuonerių (8) metų laisvės atėmimo bausmė ir 750 Lt bauda. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. balandžio 29 d., tikslus laikas ir vieta nenustatyti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo 50 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos-amfetamino, kurio bendroji masė - 2,883 g, neteisėtai jį laikė nenustatytoje vietoje, ir tą pačią dieną apie 19.30 val., Tauragės mieste atgabeno jį automobiliu iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės IKI, ir ten jas pasikėsino parduoti nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui už 400 Lt, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šią veiką kontroliavo teisėsaugos institucijų pareigūnai.

M. L. nuteistas už tai, kad jis 200m. gegužės 10 d., tikslus laikas ir vieta nenustatyti, neteisėtai iš nenustatyto asmens įsigijo 10 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos -amfetamino, kurio bendroji masė - 0,558 g, ir dalinai susmulkintos augalines kilmės narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), kurios bendroji masė - l,024g, neteisėtai jas laikė nenustatytoje vietoje, o 2006 m. gegužės 10 d. apie 19.30 val., Tauragės mieste gabeno jas su savimi iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės IKI, ir ten jas neteisėtai pasikėsino parduoti nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui už 130 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šią veiką kontroliavo teisėsaugos institucijų pareigūnai.

M. L. nuteistas ir už tai, kad 2006m. gegužės 23 d., tikslus laikas nenustatytas, Šiaulių mieste, tikslesnis adresas nenustatytas, iš A. A. neteisėtai įsigijo 402 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurios bendroji masė milteliuose - 22,504 g, ir 200 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos - MDMA, kurios bendroji masė tabletėse - 11,665 g, t.y. didelį kiekį psichotropinių medžiagų, kurias neteisėtai laikė savo automobilyje „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2006-05-23, tikslus laikas nenustatytas, savo automobiliu jas gabeno iš Šiaulių m. į Tauragės m. ir apie 23.30 val., Tauragėje, prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie parduotuvės „IKI", Gedimino 21a, jas neteisėtai pasikėsino parduoti nusikalstamą veiką imituojantį veiksmą atliekančiam asmeniui už 3850 Lt, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šią veiką kontroliavo teisėsaugos institucijų pareigūnai.

A. A. nuteistas už tai, kad 2006m. gegužės 23 d., tikslus laikas ir vieta nenustatyti, neteisėtai iš nenustatyto asmens įsigijo 402 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurios bendroji masė milteliuose yra 22,504 g, ir 200 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos - MDMA, kurios bendroji masė tabletėse - 11,665 g, t.y. didelį kiekį psichotropinių medžiagų, neteisėtai jas laikė nenustatytoje vietoje ir tą pačią dieną, tikslus laikas nenustatytas, Šiaulių m. jas perdavė M. L., kuris neteisėtai jas gabeno savo automobiliu „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie 23.30 val. neteisėtai pasikėsino parduoti nusikalstamą veiką imituojantį veiksmą atliekančiam asmeniui už 3850 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šią veiką kontroliavo teisėsaugos institucijų pareigūnai.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nuteistas nepagrįstai ir neteisėtai, nes buvo provokuojamas daryti nusikaltimus, o visi byloje esantys jo kaltės įrodymai gauti neteisėtais būdais ir nelaikytini įrodymais. Teismas buvo šališkas, visiškai netyrė nuteistojo nurodytų aplinkybių, nepagrįstai atmesdavo gynėjo teisėtus prašymus dėl nuteistojo nurodomų aplinkybių tyrimo, kas sąlygojo neteisėto nuosprendžio priėmimą. Teismas padarė išvadą, kad nuteistojo tyčia disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis buvo susiformavusi savarankiškai, be įslaptinto liudytojo Nr. 112 poveikio. Su tokia teismo išvada nuteistasis nesutinka, nes jo veiksmus tiesiogiai sąlygojo policijos pareigūnų provokaciniai veiksmai ir konkretaus policijos pareigūno įkyrūs prašymai parūpinti bei parduoti jam atitinkamą kiekį narkotikų.

Žemesnės instancijos teismas

2006 m. gegužės 29 d. nuteistasis pateikė nuoširdų prisipažinimą, kuriame nurodė, kad NVIM dalyvio prašymu narkotikus pardavė 4 kartus, t.y. 2006 m. balandžio 12 d., 2006 m. balandžio 29 d., 2006 m. gegužės 10 d. ir 2006 m. gegužės 23 d. (t. 2, b. l. 119). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras, o po to ir teismas ignoravo nuteistojo nurodytą pirmą epizodą, t.y. 2006 m. balandžio 12 d. įvykį. Policijos pareigūnams, prokurorui ir šališkam teismui buvo nenaudinga visapusiškai tirti 2006 m. balandžio 12 d. narkotikų pirkimo aplinkybes, nes ištirtomis aplinkybėmis būtų nustatyta, kad liudytojas Nr. 112 duoda melagingus parodymus, kad 2006 m. balandžio 12 d. pirkimas - pardavimas, dalyvaujant NVIM dalyviui ir kitam operatyvinės veiklos slaptam dalyviui M. S. buvo neteisėtas, nesankcionuotas ir dėl to policijos pareigūnų sąmoningai ignoruojamas.

Policijos provokaciniai veiksmai prasidėjo 2006 m. balandžio 10 d. Tą dieną policijos pareigūnai apgaulės būdu iškvietė nuteistąjį iš laidotuvių ir uždarė į areštinę. Nuteistajam buvo pareikštas nepagrįstas įtarimas baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00234-06 dėl vagystės, įvykdytos 2006 m. balandžio 3 d. Baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00234-06 tyrėja G. Š. 2006-04-10 17.00 val. apklausė nukentėjusįjį S. D., kuris nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo matė įtartiną automobilį, nors vagystė buvo įvykdyta iš buto name Nr. 1. Apklausos protokole įrašytas nuteistojo automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai provokacinis veiksmas. Teismas atmetė gynėjo prašymą iškviesti liudytoją S. D. ir patikrinti jo parodymus dėl automobilio numerio. Nuteistasis įsitikinęs, kad S. D. nematė jo automobilio ir nežino jo numerio. Tyrėjos G. Š. sugalvotais ir nepagrįstais motyvais jis buvo patalpintas į Tauragės PK areštinės kamerą Nr. 5, kur jau buvo laikomas operatyvinės veiklos slaptas dalyvis, areštinės dokumentuose minimas kaip M. S.. Šis asmuo prisistatė kaip kėdainiškis. Būtent M. S. įkyriai prašė gauti narkotikų, organizavo susitikimą su NVIM dalyviu. Kai M. S. ir jis buvo paleisti iš areštinės, M. S. nuteistąjį suvedė su NVIM dalyviu, t.y. liudytoju Nr. 112.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas turėjo kritiškai vertinti policijos veiksmus aiškinantis M. S. asmenybę. Ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnai klastojo bylą ir žinodami, kad „M. S.“ yra operatyvinės veiklos slaptas dalyvis, pateikė 2006-09-06 pareigūno D. M. tarnybinį pranešimą, kad areštinėje su nuteistuoju buvo pilietis M. S. (t. 2, b.l. 45). Pareigūnas D. M. 2006-10-04 surašė eilinę klastotę, kad M. S. yra išvykęs į užsienį ( t. 2, b.l. 49). Policija sąmoningai klaidino teismą ir teismas dėl to turėjo imtis beprasmiškų veiksmų atvesdinant M. S. (t. 3, b. l. 209). Teismui buvo pateikiamos klastotės, kad atvesdinti M. S. negalima (t. 3, b. l. 224). Policija teismui pateikė suklastotą areštinės ataskaitą, kurioje M. S. pavardės įrašas aiškiai taisytas (t. 3, b. l. 227). Kai paaiškėjo policijos klastotės, prokuroro prašymu į teismą buvo iškviestas Tauragės PK pareigūnas E. M., kuris tik paskutinio teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad M. S. vardu veikė operatyvinės veiklos slaptas dalyvis. Paaiškėjus šiai aplinkybei, M. S. apklausa teisme buvo būtina, tačiau teismas atmetė nuteistojo gynėjo prašymą kviesti į bylą M. S., todėl policijos pareigūno E. M. iškelta versija liko nepatikrinta.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad asmuo, M. S. pavarde, veikė pagal legendą, norminių aktų numatytais pagrindais. Ši išvada visiškai nepagrįsta ir neįrodyta. Teismo metu teisėja, prokuroras ir E. M., trise, išėjo iš teismo salės ir susipažino su slapta medžiaga, kuri neva pateisina operatyvinės veikos dalyvio, veikiančio M. S. vardu, veiksmus. Tokie teismo veiksmai pažeidė proceso rungimosi principą, nuteistojo teisę į gynybą. Įrodinėdamas 2006 m. balandžio 12 d. aplinkybes, nuteistasis prašė į teismą iškviesti liudytojus T. L., N. R., papildomai apklausti N. U., kurie 2006 m. balandžio 12 d. kartu su nuteistuoju nuvyko į susitikimą su M. S. ir liudytoju Nr. 112. Šie liudytojai žino, kad A. A. po dėdės laidotuvių telefonu buvo iškviestas ir matė jo susitikimą su šiais asmenimis, su jais sveikinosi ir galėtų juos atpažinti. Teismas pažeidė nuteistojo teisę gintis, neteisėtai atmetė gynėjo prašymus, pačių liudytojų raštiškus prašymus juos apklausti (t. 3, b.l. 202-203; t. 4, b.l. 13,15,17 ).

Byloje nenustatyta, kad nuteistasis būtų pardavęs narkotikus kitiems asmenims, t.y. ne policijos pareigūnams. Slaptai sekdami M. L. nuo 2005 m. gruodžio mėnesio, policijos pareigūnai neužfiksavo ir neįrodė atvejo, kad jis būtų pardavęs narkotikus kitiems asmenims. Šioje byloje, išskyrus nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelio metu užfiksuotus narkotinių medžiagų pardavimus, nėra nustatyta nė vieno kito atvejo, kad nuteistasis būtų įgijęs, gabenęs, pardavęs narkotines medžiagas. Teismas nesurinko įrodymų, kuriais būtų galima paneigti provokuojančius veiksmus. Policijos pareigūnų veiksmų provokacinį pobūdį įrodo ir tai, kad nuo 2005 m. gruodžio mėnesio, turėdami operatyvinius duomenis apie 2006 m. balandžio 12 d. narkotikų pardavimą NVIM dalyviui ir operatyvinės veiklos slaptam dalyviui (M. S.), pareigūnai ir toliau inicijavo ir organizavo narkotikų pardavimą 2006m. balandžio 29 d., 2006 m. gegužės 10 d. ir galiausiai išprovokavo didelio narkotikų kiekio pardavimą, tuo neteisėtai įtraukdami nuteistąjį į sunkaus nusikaltimo padarymą.

Nuteistasis mano, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino įrodymais nuteistojo 2005 m. gruodžio 18 d. - 2006 m. kovo 6 d. telefoninių pokalbių suvestines (t. 4, b.l. 23-40). Pokalbių suvestines liudytojas E. M. pateikė baigiantis teismo posėdžiui ir buvo suteikta galimybė juos išklausyti tiktai prieš pat teisminius ginčus. Teismas netyrė pokalbių turinio, nors suvestinėse nurodyti konkretūs asmenys, yra telefonų numeriai. Nurodo, kad buvo būtina dėl suvestinės turinio apklausti nuteistąjį, kitą kaltinamąjį, nustatyti kitus pokalbių dalyvius, apklausti juos liudytojais ir tiktai tuomet vertinti pokalbių suvestines kaip įrodymus. Nuteistasis neigia, kad iš išslaptintų suvestinių matyti, kad jis narkotikais prekiavo ankščiau nei buvo sankcionuotas NVIM. Minėtos suvestinės neatitinka BPK 20 straipsnyje numatytų kriterijų ir negali būti pripažintos įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai pagrindė byloje esančiais telefoniniais pokalbiais tarp M. L. ir A. A., nes pokalbių suvestinės, sprendžiant M. L. kaltės klausimą, reikšmės neturi, nes nuteistasis nėra kaltinamas tuo, kad psichotropines medžiagas pardavė kitiems asmenims, išskyrus įslaptintą liudytoją, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nedarė kategoriškų išvadų, jog pokalbių metu buvo tariamasi įgyti ar parduoti psichotropines medžiagas. Visos išvados yra tik prielaidos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jo ir A. A. telefoniniai pokalbiai nebuvo tirti, jų nebuvo klausomasi, dėl šių pokalbių M. L. nebuvo apklaustas.

Nuteistojo M. L. gynėjas teismui pateikė telefoninių pokalbių tarp NVIM dalyvio ir nuteistojo skambučių suvestinę, iš kurios matosi, kad kiekvieną kartą pokalbių iniciatoriumi buvo NVIM dalyvis ( t. 3, b.l. 231-232 ). Norėdamas įrodyti, kad NVIM dalyvis ir kitas slaptas dalyvis - M. S. - jam skambino ir 2006 m. balandžio 12 d., nuteistasis prašė teismo išreikalauti tos dienos pokalbių išklotines, tačiau teismas apsiribojo pareigūno E. M. paaiškinimais, kad tos dienos pokalbių suvestinės neišliko.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nuosprendyje nurodė, kad 2006-04-29 narkotikus M. L. prie parduotuvės „IKI“ atvežė automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 50-51), teisme (t. 3, b. l. 230) rašytiniais įrodymais buvo nustatyta, kad automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neegzistuoja. Tik teismo šališkumu paaiškinamas teismo veiksmas aklai kopijuoti netikslius policijos ir prokuroro pareikštus kaltinimus.

Teismas nesilaikė 2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio teismo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo 2 str. 12 d., 7 str. 2 d. 3 p, 11 str. 1 d. bei 2 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškinimo, kad modeliu gali būti tik prisijungiama prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat prie kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų, kurie tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Gali būti tik imituojami rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmai. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė. Operatyvinės veiklos slaptas dalyvis M. S. ir liudytojas Nr.112, pasinaudodami nuteistojo neteisėtu patalpinimu į areštinę, provokavo parduoti narkotikus. Minėtame Konstitucinio teismo nutarime nurodyta, kad pareiga tikrinti, ar taikant modelį nebuvo provokuojama, tenka teismui. Tikrinimas turi būti atliekamas laikantis proceso teisingumo, sąžiningumo, rungimosi, šalių lygybės principų, tinkamai užtikrinant kaltinamojo teisę į gynybą. Būtinybė laikytis šių principų kyla iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Tauragės rajono apylinkės teismas šių principų nesilaikė.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagristas, nes grindžiamas tik prielaidomis, o išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas nuosprendžiu nuteistąjį išteisino dėl psichotropinių medžiagų gabenimo, tačiau nuteisė už didelio kiekio psichotropinės medžiagos - amfetamino laikymą nenustatytoje vietoje bei jos perdavimą M. L.. Nuteistasis mano, kad jis nuteistas už tai, kad perdavė psichotropines medžiagas M. L. tam, kad šis jas parduotų nusikalstama veiką imituojantį veiksmą atliekančiam asmeniui už 3850 Lt. Iš tokio veikos aprašymo nuosprendyje galima daryti išvadą, jog A. A. žinojo apie modelio egzistavimą, tačiau tai netiesa, ir jis nežino, kaip nuo tokio kaltinimo gintis.

Nuteistasis A. A. teigia, kad liudytojai M. U., N. U. nurodė įtikinamas priežastis, dėl kurių pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teismas pasielgė prieštaringai, nes nevertino šių liudytojų (įtariamųjų) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nelaikė jų parodymus kaltės įrodymais, nes liudytojus neapklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas, tačiau vertino šių liudytojų asmens parodymų atpažinti protokolus.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pristatyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolai, kuriuose turėjo būti užfiksuoti visi M. L. ir A. A. pokalbiai. Iš pokalbių turinio taptų aišku, kad buvo kalbama apie sportbačių, kojinių ir kitų daiktų pirkimą-pardavimą. A. A. patvirtina, kad perspėjo M. L. saugotis policijos, nes prekės į Lietuvą buvo įvežtos nemokant mokesčių. Be šių protokolų suvestinės negali būti laikomos teisėtu įrodymu. Teismas rėmėsi pokalbių suvestinėmis, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu net nepaklausė A. A., ar tai jo balsas, ir apie kokias prekes jis kalba, todėl jam nebuvo suteikta teisė apsiginti. Su M. L. apie narkotines medžiagas nekalbėjo.

Nuteistojo kaltės įrodymu teismas pripažino specialisto išvadą Nr. 4783, kurioje nustatyta, kad ant A. A. rankų nuoplovų buvo rasti psichotropinės medžiagos MDMA pėdsakai, bet nerasta amfetamino pėdsakų. Nuteistasis nurodo, kad psichotropinių medžiagų pėdsakai ant jo rankų atsirado po to, kai jis į mašinos daiktų dėtuvę pasidėjo telefoną ir cigaretes. Peržiūrint vaizdo medžiagą, kurioje policijos darbuotojai skaičiuoja tabletes, labai aiškiai matosi nuotrupos nuo psichotropinių medžiagų tablečių. Šių nuotrupų pakaktų palikti pėdsakus ne tik ant rankų, bet ir kur kas didesniam plotui.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog liudytojas (NVIEM) yra policijos darbuotojas, kuris, kaip jis pats patvirtino, dalyvauja modelyje jau virš dvidešimt kartų. Todėl neaišku, kodėl policijos darbuotojas - liudytojas yra įslaptinamas. Policijos darbuotojo tiesioginė pareiga tirti nusikaltimus. Be to, skiriasi jo ir kitų bylos dalyvių parodymai, todėl būtina aiškintis neatitikimus, o to padaryti, kai liudytojas įslaptintas, neįmanoma.

Nuteistasis A. A. nurodo, kad M. L., pažeidžiant BPK 158 str. 4 d., Operatyvinės veiklos įstatymo 6 str. 5 d. reikalavimus, buvo provokuojamas parduoti didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tam, kad taikant modelį gauti duomenys būtų pripažinti įrodymais, būtinas tikslus įstatymuose nustatytų modelio atlikimo pagrindų ir tvarkos laikymasis. Atliekant šį veiksmą negalima provokuoti daryti nusikalstamą veiką. 2000-05-08 Konstitucinio Teismo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 str. 12 d., 7 str. 2 d. 3 p., 11 str. 1 d. ir BPK 198¹ str. 1 bei 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai" yra išaiškinta, kad modeliu gali būti tik „prisijungiama“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Jie tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė. Ar asmuo nebuvo kurstomas, provokuojamas padaryti nusikaltimą - baudžiamojoje byloje sprendžia teismas.

Nuteistasis M. L. ikiteisminio tyrimo, teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, jog jis pirmą kartą narkotines medžiagas pardavė 2006-04-12. Tačiau pareigūnai į tai nekreipė į dėmesio ir nevykdė Lietuvos Respublikos BPK 2 str. ir 166 str. reikalavimų. Tik išnagrinėjus bylą teisme paaiškėjo, kad nuo pat pradžių byla tiriama pagal policijos darbuotojų numatytą scenarijų. Policijos pareigūnai neieškojo M. L. nurodyto „V.“, iš kurio M. L. pirko narkotines medžiagas, o šis asmuo įvardytas Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-180/2006.

Nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinius skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini

Dėl veikų provokavimo, nusikalstamos veikos modelio imitavimo teisėtumo ir kitų abiejų nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų.

Abiejų nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad taikant nusikalstamos veiklos imitavimo modelį buvo pažeisti operatyvinės veiklos ir BPK įstatymai, nes modelio dalyviai ne prisidėjo prie daromos nusikalstamos veikos, o patys ją dirbtinai sukūrė ir išprovokavo, dėl to nuslėpė faktą ir į tai pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio, kad NVIM dalyvio prašymu M. L. narkotikus pardavė ne 3 kartus, bet 4 kartus, pirmą kartą 2006 m. balandžio 12 d. ir apie tai nurodė savo nuoširdžiame prisipažinime, rašytame tyrimo pradžioje, 2006 m. gegužės 29 d.

Kaip matosi iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas išsamiai tikrino, ar kaltinamieji nebuvo provokuojami padaryti nusikalstamas veikas bei ar teisėtai buvo sankcionuotas nusikalstamos veikos imitavimo modelis ir išsamiai nuosprendyje motyvavo, kad M. L. nebuvo provokuojamas daryti nusikalstamas veikas. Kolegija, papildomai išreikalavusi dokumentus, kuriais buvo sankcionuotas nusikalstamos veikos modelio organizavimas bei telekomunikacijų tinklais telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

Kaip matosi iš Tauragės rajono policijos komisariato baudžiamosios bylos Nr. 85-1-00234-06, M. L. buvo sulaikytas ir dviem paroms patalpintas į areštinę, įtariant jį padarius vagystę ( minėtos bylos lapas Nr. 21). Nustatyta, kad kartu su M. L. kameroje buvo asmuo, kurio tapatybę atskleisti buvo atsisakyta, ištaisytas 2006-04-10 įrašas Tauragės areštinės žurnale ( priedas prie bylos). Liudytojas E. M. parodė, kad M. L. sulaikymas nebuvo susijęs su narkotikų platinimu, o asmuo Tauragės areštinės žurnale įvardintas kaip M. S. yra slaptas operatyvinės veiklos dalyvis ( Teisiamojo posėdžio protokolas, t. 4, b. l. 43-44 ). Tai patvirtina ir Tauragės rajono policijos komisariato viršininko raštas ( t.4, b. l. 19).

2002m. birželio 20 d. priimtame Operatyvinės veiklos įstatyme yra numatyta įvairi vieša ir slapta operatyvinės veiklos subjektų žvalgybinio pobūdžio veikla ( 3 straipsnio 12 -27 dalys), be kitų numatytų tikslų taip pat siekiant užkirsti kelią nusikaltimams bei juos išaiškinti ( 5 straipsnis). Policijos darbuotojai į vieną kamerą su M. L. patalpinę operatyvinės veiklos dalyvį įstatymų nepažeidė.

Kaip matosi iš teikimo išrašo, dar 2006 m. kovo 30 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras nutarimu 3.4 S-06S/2006 sankcionavo nusikalstamos veikos imitacijos modelį, nes buvo gauta informacija apie tai, kad M. L. dideliais kiekiais platina narkotines ir psichotropines medžiagas.

Kaltinamąjį aktą kartu su bylos medžiaga teismui perduoda prokuroras ir jis sprendžia dėl kurių veikų yra pakankamai duomenų ir kuri bylos medžiaga gali būti reikalinga nagrinėjant bylą. (BPK 220 str. 1 d., 2 d.). Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas 2006 m. balandžio 12 d. epizodo nenagrinėjo, neduoda pagrindo daryti išvados, kad teismas buvo šališkas. (BPK 255 str. 1 d.).

Nuteistasis M. L. ir liudytojai T. L., N. R. ir N. U. apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje ( t. 5, b. l. 29-33) parodė, kad M. L. psichotropines medžiagas( linksmuškes) pardavė ir 2006 m. balandžio 12 d., nors dėl šio epizodo M. L. kaltinimas nebuvo pareikštas. Įslaptintas liudytojas Nr. 112 parodė, kad su M. L. susipažino kavinėje ( t. 3, b. l. 235-237) ir neigė, kad 2006 m. balandžio 12 d. būtų įsigijęs draudžiamų medžiagų iš M. L.. Liudytojas T. L. yra nuteistojo M. L. brolis, N. R. ir N. U. draugai, jie patys rašė pareiškimus pirmosios instancijos teismui, prašydami juos apklausti ir yra suinteresuoti bylos baigtimi ( t. 4, b. l. 13-17 ). Be to, apklausiama pirmosios instancijos teisme, liudytoja N. U. minėtų aplinkybių neparodė ( t. 3, b. l. 194-197). Kolegija šiuos M. L. ir minėtų liudytojų parodymus atmeta. Tačiau net jei ir būtų pagrindas tikėti šiais nuteistojo M. L. bei T. L., N. R. nei N. U. parodymais apie psichotropinių medžiagų pardavimą 2006 m. balandžio 12 d., iš jų matosi, kad M. L. asmeniui, su kuriuo, kaip jis teigia, buvo laikomas vienoje kameroje, nebuvo įsipareigojęs parduoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tik buvo susilažinęs dėl šampano butelio, todėl aplinkybė, kad M. L. šio asmens buvo supažindintas su NVIM dalyviu ir jų paprašytas labai greitai surado ir pardavė narkotinių medžiagų, tik patvirtintų kad M. L. tai buvo įprastas dalykas ir leidžia daryti išvadą, kad M. L. ir anksčiau užsiminėjo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu.

Byloje pateiktos nuteistojo M. L. ir slapto liudytojo Nr. 112 pokalbių išklotinės patvirtina, kad M. L. prekyboje narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis nebuvo naujokas (t.1, b. l. 13-14, 15-17, 36-37, 38-41, 72-73, 74-78). Jis įslaptintam liudytojui aiškino, kad tokiuose dalykuose neapgaudinėja, pasakojo apie kainas, jei imama urmu, apie asortimentą, jog kitam asmeniui parvežė, kad prekiautų, dabar abu prekiauja, prašė iš jo žolės, jam žolę veža iš Kauno, iš Šiaulių eitų gauti pigiau, bet jis tada negarantuoja, kad ten bus gera žolė ir t. t. ).

M. L. apeliaciniame skunde prašė išslaptinti „M. S.“ bei dėl jo liudytojais apklausti T. L., N. R., kitus asmenis, organizuoti to asmens atpažinimą. Nuteistojo nurodyti liudytojai apklausti, prašymas dėl „M. S.“ išslaptinimo ir atpažinimo organizavimo negali būti tenkinamas, nes Operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių tapatybę nustatantys duomenys, smulki informacija apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį sudaro valstybės paslaptį ( Operatyvinės veiklos įstatymo 15 straipsnis). Kaip matosi iš apeliantų parodymų bei kitų bylos duomenų, asmuo, pasivadinęs M. S., narkotinių ar psichotropinių medžiagų įsigijime, epizoduose, dėl kurių M. L. perduotas teismui, nedalyvavo, kaip parodė pats M. L., tik supažindino jį su NVIM dalyviu, todėl šio liudytojo parodymai nebuvo svarbūs ir įrodomosios reikšmės, pagrindžiant apeliacinių skundų teiginį, kad M. L. buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamas veikas, neturi.

Dėl apeliacinių skundų argumento, kad laiku nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pasisakė 2008 m. sausio 29 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjusi nuteistųjų apeliacinius skundus, kuri motyvuotai konstatavo, jog BPK 171 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, ikiteisminio tyrimo įstaigai nustačius nusikalstamos veikos požymius, tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas, nebuvo pažeista. Tokias BPK 171 straipsnio 1 dalies taikymo nuostatas išaiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2007 m. spalio 18 d. nutartyje Nr. 2K-P-412/07.

2006 m. gegužės 17 d. specialistui surašius išvadą, kad tyrimui pateiktų tablečių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 2,883 g., ši išvada Tauragės rajono policijos komisariate buvo gauta 2006 m. gegužės 18 d. ir būtent šią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo ( t. 1, b. l. 6, 26 – 27).

Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinių skundų argumentus dėl neva buvusio provokavimo nusikalsti, nerado pagrindo suabejoti nusikalstamos veiklos imitavimo modelių įgyvendinimo teisėtumu ir surinktų duomenų įrodomąja reikšme. Bylos medžiaga rodo, kad informacija apie nusikalstamą veiklą platinant psichotropines medžiagas gauta veikiant pagal nusikalstamos veiklos imitavimo modelį Nr. 1K 6.4-134, kurį 2006 m. kovo 30 d. sankcionavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo skyriaus vyriausiasis prokuroras. Pagal BPK 158 straipsnio 1 dalies nuostatas tiriant labai sunkius ir sunkius nusikaltimus bei kitus šioje dalyje nurodytus nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai BPK 159 straipsnyje nustatyta tvarka gali atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Tokiu atveju sprendimą pagal prokuroro prašymą leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus priima ikiteisminio tyrimo teisėjas (BPK 159 straipsnis). 2006 m. gegužės 23 d nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismas patenkino prokuroro prašymą ir leido įslaptintam pareigūnui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius slaptus veiksmus prieš M. L. . Atliekant šiuos veiksmus buvo gauta įrodymų ir dėl kito nuteistojo A. A. padarytos nusikalstamos veikos. Operatyviniai veiksmai buvo tinkamai sankcionuoti, duomenų apie tai, kad nuteistieji būtų provokuojami nusikalsti, byloje nėra.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, kad M. L. nebuvo provokuojamas daryti nusikalstamas veikas, iš visos filmuotos medžiagos bei pardavimų metu darytų pokalbių įrašų matyti, jog kaltinamųjų laisvė pasirinkti teisėtą elgesio variantą nebuvo suvaržyta. Atvirkščiai, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nuteistieji buvo įsitraukę į psichotropinių medžiagų apyvartą ir jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė neatsitiktinai ir niekieno neverčiami, šias savo išvadas pagrindė, detaliai aptardamas byloje surinktus įrodymus. Apeliacinių skundų teiginiai, jog teismas nesilaikė 2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 str. 12 d., 7 str. 2 d. 3 p., 11 str. 1 d. ir BPK 198¹ str. 1 bei 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai" buvo pažeisti Lietuvos Respublikos BPK 158 str. 4 d., Operatyvinės veiklos įstatymo 6 str. 5 d. reikalavimai, nepagrįsti.

Dėl kitų M. L. apeliacinio skundo argumentų.

Nuteistasis M. L. skunde teigia, kad teismas negalėjo pripažinti įrodymais 2005 m. gruodžio 18 – 2006 m. kovo 6 d. telefoninių pokalbių suvestinių (t. 4, b. l. 23-40). Šis apeliacinio skundo argumentas pagrįstas iš dalies.

Nors pirmosios instancijos teisme pagarsinus pokalbių išklotines, kur be kita ko, užfiksuota kaip pašnekovas į asmenį, besinaudojantį tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kreipiasi „Linkau“ ( t. 4, b. l. 24-40), M. L. neneigė, kad užfiksuoti jo telefoniniai pokalbiai (t. 4, b. l. 47, 49 ), to neteigia ir savo apeliaciniame skunde, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei apeliacine tvarka tirti telefoninių pokalbių papildomai neprašė (t. 4, b. l. 47-48), patikimų duomenų, kad yra užfiksuoti būtent M. L. telefoniniai pokalbiai, byloje nėra. Byloje yra Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 27 d. ir 2006 m. balandžio 27 d. nutartys, iš kurių matosi, kad buvo sankcionuota telekomunikacijų tinklais, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamos ir jam perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę bei jos fiksavimą nuo 2006 m sausio 27 d iki 2006 m. balandžio 27 d. neišslaptinto asmens bei nuo 2006 m. balandžio 27 d. iki 2006 m. liepos 27 d., T. L., nes buvo nustatyta, kad šiuo telefonu jau naudojasi M. L. ( t. 5, b. l. 42-43). Todėl kaip matosi iš teismo nutarties, pareigūnams tam tikrą laiką nebuvo žinoma, kad šiuo telefono numeriu pradėjo naudotis M. L., M. L. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas teismo buvo sankcionuotas tik nuo 2006 m. balandžio 27 d.

M. L. parodė, kad telefono kortelę, kuria jis naudojosi tardamasis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jam perdavė asmuo pravarde „V.“ir jam M. L. perduodavo pinigus, gautus už narkotinių medžiagų pardavimą. ( Teisiamojo posėdžio protokolas, t. 3, b. l. 182). Iš 2005 m. gruodžio 18 – 2006 m. kovo 6 d. telefoninių pokalbių suvestinių (t. 4, b. l. 23-40) neabejotinai matosi, kad telefono Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi vėliau T. L., buvo naudojamas asmenų, kurie platino narkotines medžiagas ( prašoma paruošti po 2 gramus, užuominomis kalbama apie medžiagos 1 gramą, prašoma tų pačių kaip vakar, prašoma išnešti tris, klausiama, ar nereikia tų, kur rūksta, klausiama ar gerai veikia, koks efektas, ar neturi žolės, ir t. t. ) Tai taip pat patvirtina, kad šią veiklą iš šių asmenų perėmė nuteistasis M. L., perimdamas ir telefono kortelę su minėtu numeriu.

Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įslaptinta operatyvinė informacija įstatymų nustatyta tvarka gali būti išslaptinama ir panaudojama baudžiamojoje byloje kaip įrodymai.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pokalbių su M. L. visada buvo įslaptintas liudytojas Nr. 112. Iš nuteistojo gynėjo teismui pateiktų telefoninių skambučių suvestinių (t. 3, b. l. 231-232) negalima daryti išvados, kad pokalbių su M. L. iniciatoriumi visada buvo įslaptintas liudytojas Nr. 112 ir kad M. L. telefonu buvo daromas spaudimas parduoti draudžiamas medžiagas. 2006-05-23, kai įslaptintam liudytojui buvo parduotas didelis kiekis psichotropinių medžiagų, pirmas slaptam liudytojui į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino M. L. (15:40 val.). Slaptas liudytojas atsakė žinute 17:30, o skambučiu 17:37. Tą dieną M. L. slaptam liudytojui į tą patį telefono numerį skambino 4 kartus (15:40, 21:37, 22:46, 22:52) ir pasiuntė vieną žinutę (20:08), o slaptas liudytojas atsakė tik vienu jau paminėtu skambučiu 17:37 val. ir dviem žinutėmis (17:30, 20:12). Dieną prieš tai – 2006-05-22 – pirmas slaptam liudytojui į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino M. L. (12:35), o tik po to slaptas liudytojas žinute atsiliepė į skambutį (12:46). 2006-05-21 taip pat pirmas žinute į slapto liudytojo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi M. L. (14:59), o slaptas liudytojas žinute atsiliepė 17:57 ir 18:02, po to 18:03 liudytojui skambino pats M. L.. 2006-05-20 iniciatyvą skambučiu vėl parodė M. L. (16:16), o liudytojas žinute atsakė 20:08.

Teismui yra pateiktos išslaptintos telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi M. L., išklotinės, iš kurių matosi, kad su A. A., kuris naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo kalbamas apie draudžiamų medžiagų realizavimą, nors ir nekonkretizuojama, kad tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos (t. 3 , b. l. 23-37). Pokalbių turinį atskleidžia ir konkretūs nuteistųjų veiksmai, nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje dėl šių pokalbių turinio pasisakė ir kolegija su teismo išvadomis sutinka.

Vienas iš apeliacinio skundo argumentų, kad teismas neišreikalavo visų M. L. ir įslaptinto liudytojo Nr. 112 pokalbių įrašų. Baudžiamojoje byloje pateikti įrašai, kurie bylos tyrėjų nuomone, turi įrodomąją reikšmę. Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 15 d. priimto Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 77 straipsnis numatė 6 mėnesių elektroninių ryšių metu naudojamos techninės informacijos saugojimo terminus. Jeigu informacija reikalinga operatyvinės veiklos subjektams, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti, Vyriausybės įgaliotos institucijos – operatyvinės veiklos subjekto – nurodymu ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, tokią informaciją saugotų ilgiau (jei dėl to būtų iš anksto kreiptasi nepasibaigus saugojimo terminams), bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius papildomai. Kaip matosi iš Tauragės rajono policijos komisariato 2007-03-19 rašto Nr.85-S-3518 ir 2008-04-21 rašto Nr. 85-S-5976, kompiuterinės laikmenos su pokalbių įrašais yra sunaikintos ( t. 4, b. l. 19, t. 5, b. l. 20 ). Nei nuteistieji nei gynėjai bylos tyrimo metu susipažinę su bylos medžiaga išreikalauti šių pokalbių įrašų neprašė ( Supažindinimo su visa bylos medžiaga protokolai, t 3, b. l. 131-132,136-137), šių išklotinių buvo pareikalauta tik teisiamojo posėdžio metu, beveik po metų laiko ( 2007 m. sausio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolas, t. 3, b. l. 203).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad M. L. psichotropinių medžiagų automobiliu „Renault Laguna“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2006 m. balandžio 29 d. į susitikimą su įslaptintu prie parduotuvės „IKI“, Tauragėje, nuvežti negalėjo, nes tuo metu tokį numerį turėjo automobilis CITROEN XANTIA, kuris tų pačių metų rugpjūčio 4 d. iš valstybinės įmonės „Regitra“ įskaitos buvo išregistruotas. Byloje yra tai patvirtinančios pažymos (t. 3, b. l. 51, 230). Kadangi įslaptintas liudytojas Nr. 112, kuris matė automobilį susitikimo su M. L. metu, neįsitikinęs, ar gerai įsiminė automobilio valstybinį numerį (t. 3, b. l. 236-237), o M. L. neneigia, kad 2006-04-29 psichotropines medžiagas slaptam liudytojui atgabeno automobiliu, nesant patikimų duomenų kokiu automobiliu atvyko nuteistasis, yra pagrindas laikyti nustatytu, kad 2006-04-29, apie 19 val. 30 min., 2,883 g amfetamino M. L. iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „IKI“, Tauragėje, atgabeno nenustatytu automobiliu. Dėl šios aplinkybės keisti nuosprendį ar laikyti teismą šališku pagrindo nėra ( BPK 328 str. ).

Dėl kitų A. A. apeliacinio skundo argumentų.

Nuteistasis A. A. teigia, jog nesupranta, kuo buvo kaltinamas ir už kokią nusikalstamą veiką yra nuteistas.

Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad „2006-05-23, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, A. A. neteisėtai iš nenustatyto asmens įsigijo 402 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurios bendroji masė milteliuose yra 22,504 g, ir 200 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos - MDMA, kurios bendroji masė tabletėse - 11,665 g, t.y. didelį kiekį psichotropinių medžiagų, neteisėtai jas laikė nenustatytoje vietoje, o 2006-05-23, tikslus laikas nenustatytas, Šiaulių m. jas perdavė M. L., kuris neteisėtai jas gabeno savo automobiliu „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie 23.30 val. neteisėtai pasikėsino parduoti nusikalstamą veiką imituojantį veiksmą atliekančiam asmeniui už 3850 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šią veiką kontroliavo teisėsaugos institucijų pareigūnai“. Nuosprendžiu nustatyta, kad A. A. neteisėtai įgijo didelį kiekį psichotropinių medžiagų, neteisėtai jas laikė nenustatytoje vietoje, perdavė M. L., kuris neteisėtai gabeno savo automobiliu ir neteisėtai pasikėsino šias medžiagas parduoti, tačiau nusikaltimo nebaigė. Šis kaltinimas, kvalifikuotas pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d. kolegijos nuomone, yra aiškus ir suprantamas ir nėra pagrindo teigti, jog A. A. turėjo žinoti apie nusikalstamos veikos imitavimo modelio egzistavimą ir kad buvo pažeista nuteistojo A. A. teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai, kad teismas, nesirėmęs liudytojų M. U. ir N. U. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nepagrįstai rėmėsi jų asmens parodymo atpažinti protokolais.

Parodymo atpažinti protokolai (t. 2, b. l. 96-99, 100-103). atitinka BPK 20 str. nuostatas, atpažinimai atlikti laikantis BPK 192 str. reikalavimų ir nėra pagrindo šių dokumentų (BPK 96 str. 1 d. 1 p.) nepripažinti įrodymais.

BPK 276 str. 4 d. nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas gali būti apklaustas kaip liudytojas. Kaip matosi iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, liudytojų M. U. ir N. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ( t. 2, b. l. 73-75, 100-101, 49-51, 57, t. 3, 68-70) buvo perskaityti, nes buvo būtina patikrinti jų apylinkės teisme duotus parodymus bei kitus bylos įrodymus ( t. 3, b. l. 190-200).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamaisiais apklausti N. U. ir M. U. davė išsamius parodymus.

N. U. parodė žinanti, kad jos draugas M. L. prekiauja narkotinėmis medžiagomis, kurias įsigyja iš pažįstamo A. ( byloje nustatyta, kad A. vadinamas A. A.). Ji reikalavo tai nutraukti ir grasino, kad priešingu atveju nebedraugaus su M. L.. 2006-05-23 M. L., nereaguodamas į jos prieštaravimus, su jos broliu M. U. vyko į Šiaulius pas A. A. pirkti narkotikų, tvirtindamas, kad tai daro paskutinį kartą ir žadėdamas, kad kartu su jais parvažiuos ir A. A. ir jie visi kaime keps šašlykus. Vakare grįžo M. L. ir jie automobiliu nuvyko prie degalinės, matė kaip M. L. kalbėjosi su nepažįstamu asmeniu, po to jie vyko prie parduotuvės, pakeliui susitiko brolį M., kuris įsėdo į jų automobilį ir matė A. A., kuris prie parduotuvės „Iki“ važiuoti atsisakė. Nuvykus prie parduotuvės, M. L. įsėdęs į nepažįstamo žmogaus automobilį, su juo pasikalbėjo, po to grįžęs kažką pasiėmė iš automobilio ir vėl nuėjęs atsisėdo į nepažįstamojo automobilį. Tuo metu atbėgo uniformuoti policijos pareigūnai ir ji netyčia alkūne užspaudė durelių užraktą. Policijos pareigūnams nepranešė, kad M. L. prekiauja narkotikais, nes jo bijojo, be to jis yra jos artimas draugas ( t. 2, b. l. 49-51, 57).

M. U., kaip ir jo sesuo, taip pat parodė, kad žinojo, kad sesers draugas M. L. užsiima narkotikų, kuriuos vadino „ratais“, prekyba, buvo jam apie tai pats sakęs. 2006-05-23 kartu su M. L. pastarojo nauju automobiliu „Mazda 323“ vyko į Šiaulius. Matė kaip A. A. ( A.) iš savo namų rankose atsinešė permatomą maišelį nuo batono, kuriame buvo matyti daug mėlynos spalvos tablečių. Ar buvo kitokių tablečių, nepastebėjo. Jis suprato, kad tai „ratai“, nes tokių tablečių anksčiau pas M. L. nebuvo matęs. Grįžtant namo, girdėjo kaip A. A., sėdėjęs mašinos priekyje šalia mašiną vairavusio M. L., su juo kalbėjosi ir iš jų pokalbio suprato, jog A. A. žino, kad kažkas atvažiuos iš Kėdainių pirkti narkotikų, nes jis patarė M. L. vykti prie parduotuvės „Berželis“ ir ten tam žmogui perduoti narkotikus, o M. L. aiškino, kad „Kėdainiai“ lauks prie parduotuvės „iki“. Atvažiavus į Tauragę, M. L. jį ir A. A., kuris išlipdamas iš mašinos dėtuvės („bardačioko“) pasiėmė minėtą maišelį su narkotikais, paleido prie parduotuvės „Berželis“, o pats nuvažiavo ir grįžo po pusvalandžio kartu su N. U.. Jie su A. A. tuo metu parduotuvėje nusipirko produktų. Grįžus M. L., jis įsėdo pas jį į automobilį, o A. A. važiuoti kartu atsisakė, sakydamas „važiuok ir paduok“, padavė M. L. maišelį su narkotikais, kuriuos M. L. pasikišo po automobilio sėdyne. Tai matė ir N. U.. Nuvykus prie parduotuvės „iki“, M. L. liepė jam išlipti ir palaukti prie parduotuvės kampo, paaiškindamas, kad žmogus, kuriam turi perduoti narkotikus, gali išsigąsti, kad yra dar vienas nepažįstamas žmogus. Netrukus jam paskambino M. L. ir pasakęs kur stovi automobilis, leido į jį sugrįžti. Tada M. U. nuėjo prie automobilio ir į jį atsisėdo, mašinos priekyje sėdėjo sesuo N. U.. M. L. tuo metu sėdėjo kitame automobilyje, kuris stovėjo prieš M. L. automobilį. Tame automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo nepažįstamas vyriškis. Po 5-10 minučių atėjo M. L. ir jo paprašė iš po vairuotojo sėdynės ištraukti ir paduoti maišelį, kurį nusinešė atgal į automobilį, kuriame prieš tai sėdėjo. Pamatęs atbėgančius uniformuotus policijos pareigūnus, jis labai išsigando ir užspaudė priekinių vairuotojo durelių užraktą ir visos automobilio durelės užsirakino. Jam nespėjus atrakinti durų, pareigūnai išdaužė priekinių durelių šoninį stiklą ir automobilį atidarė. Žino, kad M. L. naudojosi dviem telefono numeriais. ( t. 2, b. l. 73-75).

Nors liudytojais apklausi teisme M. U. ir N. U. šių savo parodymų atsisakė, teigdami, kad duoti šiuos parodymus juos vertė pareigūnai, tai iš dalies patvirtino liudytoja apklausta V. U. ( t. 3, b. l. 198-200), teisiamajame posėdyje liudytojais apklausti pareigūnai R. T.( t. 3, b. l. 238 - 239), E. M. ( t. 4, b. l. 43 - 45), Ž. M. ( t. 4, b. l. 45) paneigė, kad būtų darę kokį nors spaudimą M. U. ir N. U..

Liudytojai M. U., N. U. ir V. U. yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes N. U. artimai draugavo su M. L., kuris buvo apsigyvenęs pas juos namuose. Tai iš dalies patvirtina ir aplinkybė, kad M. U. ir N. U., kaip matosi iš jų parodymų, pamatę atbėgančius prie M. L. automobilio uniformuotus policijos pareigūnus, abu užspaudė automobilio durelių užraktus, sutrukdydami jiems patekti į automobilį ir taip parodydami savo siekį padėti M. L.. Pareigūnams, norėjusiems atidaryti automobilį, teko išdaužti automobilio durų langelį.

N. U. ir M. U. parodymus apie tai, kad M. L. prekiavo draudžiamomis medžiagomis, jas įsigydavo iš A. A., davė dalyvaujant gynėjui, apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes išdėstė labai išsamius parodymus, nurodydami įvairias nusikalstamos veikos detales bei aplinkybes, kurių asmuo jų nežinantis, o tik paveiktas pareigūnų, kaip teigia šie liudytojai, parodyti negali.

M. U. ir N. U. parodymai apie M. L. ir A. A. veiklą patvirtina apie tai turėtus operatyvinius duomenis, kurie konstatuoti išslaptintuose dokumentuose dėl nusikalstamų veikų imitacijos modelių organizavimo bei telefonu perduodamos informacijos kontroliavimo, paneigia M. L. parodymus, kad, susiskambinus su asmeniu vardu „V.“ psichotropines medžiagas į jo neužrakintą automobilį padėjo nežinomas asmuo bei paaiškina iš kur ant A. A. rankų atsirado psichotropinės medžiagos MDMA pėdsakų, kurie, kaip nustatyta specialisto išvadoje, rasti A. A. abiejų rankų pirštų nuoplovose (t. 1, b. l. 155). Nuteistasis A. A. skunde teigia, kad jei būtų čiupinėjęs maišelį su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurios rastos M. L. sulaikymo metu, ant jo rankų turėjo būti rasti ir amfetamino pėdsakai. Toks teiginys nepagrįstas, nes šios medžiagos galėjo būti supakuotos skirtingu laiku ir amfetamino pėdsakų ant rankų neliko. Kaip matosi iš Įvykio vietos apžiūros ir Daiktų apžiūros protokolų (t. 1, b. l. 79-86, 101-104), 2006-05-23 automobilyje FORD ESCORT, kur įvyko psichotropinių medžiagų pardavimas, buvo rasti du maišeliai su tabletėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi specialisto išvada apie psichotropinių medžiagų pėdsakų radimą ant A. A. pirštų, kaip vienu iš jo kaltės įrodymu ir pagrįstai atmetė nuteistojo A. A. iškeltą versiją, kad šios medžiagos ant jo pirštų galėjo atsirasti atsitiktinai, A. A. į tą pačią dėtuvę, kur buvo padėtos šios medžiagos, pasidėjus savo daiktus.

Dėl nuteistojo A. A. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl telefonų perduodamos informacijos fiksavimo teisėtumo kolegija pasisakė atsakydama į nuteistojo M. L. apeliacinio skundo argumentus. Šių pokalbių išklotinės pagarsintos pirmosios instancijos teismo posėdyje ( t.4, b. l. 47). Kolegija atmeta A. A. apeliaciniame skunde pateiktus paaiškinimus, kad šiuose užfiksuotuose pokalbiuose su M. L. jis kalbasi apie nelegaliai į Lietuvą atvežtų prekių - sportinių batų ir kojinių pardavimą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje detaliai išanalizavo užfiksuotus pokalbius telefonu ir padarė teisingas išvadas dėl jų turinio. Nuteistieji pripažįsta, jog žinojo, kad gali būti klausomasi jų pokalbių, todėl suprantama, kalbėjosi tarpusavyje užuominomis. Šiuos pokalbius vertinant kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, nekyla jokių abejonių, kad kalbamasi būtent apie draudžiamų apyvartoje medžiagų pardavimą, dėl kurio galiausiai nuteistieji ir buvo sulaikyti. Telefoninių pokalbių turinį vertinant visumoje su nuteistųjų, liudytojų parodymais, veiksmais, sekusiais po pokalbių, net kai kuriuos pokalbius vertinant izoliuotai nuo kitų įrodymų, galima suprasti, kad tariamasi dėl psichotropinių medžiagų. 2006 m. gegužės 22 d. 20 val. 26 min. A. A. su M. L. kalbėjosi ir tarėsi dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų pardavimo, A. A. aptarė, kaip apsisaugoti, kad psichotropinių medžiagų pirkėjai neatsiskaitytų padirbtais pinigais (t. 3, b. l. 32-33). Kad M. L. reikalingas didelis kiekis psichotropinių medžiagų, A. A. žinojo dar 2006 m. gegužės 20 d. 22 val. 36 min. Jis M. L. paaiškino, kad tų daiktų jam duos tik tada, jei šis turės pinigų (t. 3, b. l. 30). 2006-05-23 15 val. 42 min. A. A. ir M. L. tarėsi, kaip su mažesne rizika psichotropines medžiagas atgabenti iki M. L.. Iš pokalbio turinio matyti, kad A. A. rizikuoti ir vežti šias medžiagas iš Šiaulių į Tauragę bijo. M. L. A. A. paaiškino, kad 2006-05-23, vėlai vakare, turi perduoti tas medžiagas pirkėjui (t. 3, b. l. 35). Kad 2006-05-23, nakties metu psichotropinės medžiagos buvo parduotos įslaptintam liudytojui Nr. 112, matyti iš tos dienos pokalbių įrašų (t. 1, b. l. 72-78), įvykio vietos apžiūros protokolo turinio (t. 1, b. l. 79-81) ir kitų nuosprendyje aptartų įrodymų. M. L. A. A. informavo apie susitikimą su psichotropinių medžiagų pirkėju (slaptuoju liudytoju), apie tai, kai bus perduotos pirkėjui psichotropinės medžiagos (t. 3, b. l. 37).

Nuteistasis A. A. skundžiasi, kad buvo įslaptintas liudytojas Nr. 112, nors to daryti nebuvo pagrindo, nes nustatyta, kad šis liudytojas yra policijos darbuotojas.

Byloje yra 2006 m. rugsėjo 4 d. tyrėjos nutarimas dėl anonimiškumo taikymo liudytojui Nr. 112 (t. 3, b. l. 57-58). Jis yra pagrįstas, taikant liudytojui anonimiškumą laikytasi BPK 199 str. nustatytų pagrindų. Byloje yra dokumentai, liudytojas Nr. 112 parodė, kad yra grėsme ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams, kurių gyvybė ir sveikata turi būti saugojama kaip ir kitų asmenų (t. 3, b. l. 55, 56, 235-237). Be to, šis liudytojas parodė, kad nusikalstamą veiką imituojančio asmens vaidmenį jis yra atlikęs daug kartų, todėl atsižvelgiant į tai, kad narkotikų platintojų tinklas veikia ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje ir narkotikų platintojai tarpusavyje bendradarbiauja, šio liudytojo atskleidimas gali pakenkti ir kitų bylų tyrimui. Kaltinamiesiems ir jų gynėjams buvo sudaryta galimybė užduoti klausimus liudytojui Nr. 112, šia teise jie pasinaudojo, pakartotinai apklausti liudytoją neprašė, todėl teiginys, kad dėl to buvo pažeista teisė užduoti klausimus liudytojui, nepagrįstas.

Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde teigia, kad policijos darbuotojai neieškojo M. L. minimo „Vyckos“, galimai su kuriuo susiskambinus, M. L. į automobilį buvo padėtas didelis kiekis psichotropinių medžiagų ir kaip įrodymą, kad toks asmuo egzistuoja, nurodė Vilniaus apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-180/2006.

M. L. apie „Vycką“ nenurodė jokių konkretesnių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pradėti realiai ieškoti minėto asmens. Kaip matosi iš byloje esančios minimo nuosprendžio kopijos, šioje byloje V. R. ( jį galima būtų sutrumpinus vardą vadinti „V.“) ir E. K. tikrai nuteisti už pasikėsinimą platinti psichotropines medžiagas, tačiau, jie suimti nuo 2006-02-03 ir padėti psichotropinių medžiagų į M. L. automobilį 2006 m. gegužės 23 d., kai M. L. buvo sulaikytas su šiomis medžiagomis, ar kai buvo padarytos M. L. kitos nusikalstamos veikos, tikrai negalėjo ( t. 4, b. l. 102 – 106 ). Negalima atmesti, kad M. L. psichotropines medžiagas galėjo tiekti ir kitas asmuo, tačiau visiškai įrodyta, kad 2006 m. gegužės 23 d. jas pateikė nuteistasis A. A..

Abiejų nuteistųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, įrodymus teismas vertino laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytų taisyklių, tenkinti apeliacinius skundus, keisti ar naikinti teismo nuosprendį juose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų M. L. ir A. A. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Violeta MiliuvienėTeisėjai Rasa ValentinienėDalius Jocys