Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-07-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2529-870/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-07-25
Bylos Nr.
1-2529-870/2014
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-02467-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Kaltinamasis
Ž. J., M. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2529-870/2014Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02467-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5.; 1.2.4.8.1.; 1.2.10.1.; 1.2.14.1.3.; 2.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

Ž. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „Rimi“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 165 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje,

M. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. J. veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, o būtent:

jis, 2011-10-15, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su M. T., iš asmeninių paskatų, neteisėtai, slaptai, prieš E. M. valią, per pravirą virtuvės langą įsibrovė į butą, priklausantį E. M., tuo metu kai pastarasis buvo buto miegamajame, tokiu būdu pažeidė nukentėjusiojo E. M. būsto neliečiamumą.

Šiais savo veiksmais Ž. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupėje, nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2011-10-15, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su M. T., per virtuvės langą įsibrovęs į butą, priklausantį E. M., kai pastarasis buvo namie ir miegojo, atidaręs įeinamąsias duris įleido į butą M. T., po to, radęs pjūklą, šiuo pjūklu ne mažiau 6 kartų sudavė nukentėjusiajam per koją, per sprandą, bei pečius, kai M. T., užlipęs ant lovos, trypė nukentėjusįjį E. M. kojomis, 3 smūgius sudavė į dešinę koją ties keliu ir ne mažiau 2 smūgių į galvą, tuo padarydamas pastarajam daugybines plėštines žaizdas galvoje, veide, kairio klubo, kairio žasto ir dešinės mentės srityse, galvos smegenų sukrėtimą, dėl ko pastarasis ilgai sirgo, bet nebuvo šio kodekso 135 straipsnio l dalyje nurodytų padarinių, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. M. sveikatą.

Šiais savo veiksmais Ž. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis, mušdamas, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent:

jis, 2012-01-16, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sumušė savo buvusios žmonos tėvą N. K., suduodamas pastarajam vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę, koja suduodamas smūgį į kaktą, tuo padarydamas pastarajam poodinę kraujosruvą veido kairėje pusėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat, pastarajam nugriuvus ant grindų, sudavė kojomis nenustatytą smūgių skaičių į nugarą bei kaklą, kuo sukėlė nukentėjusiajam N. K. fizinį skausmą, taip pat sumušė savo buvusios žmonos motiną P. K., suduodamas jai smūgį į krūtinę, bei į kairę ranką, kuo sukėlė P. K. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais Ž. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

M. T. veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, o būtent:

jis, 2011-10-15, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su Ž. J., kuris iš asmeninių paskatų, neteisėtai, slaptai, prieš E. M. valią, per pravirą virtuvės langą įsibrovė į butą, priklausantį E. M., tuo metu kai pastarasis buvo buto miegamajame, atidarė jam duris ir jis įėjo per duris, tokiu būdu pažeidė nukentėjusiojo E. M. būsto neliečiamumą.

Šiais savo veiksmais M. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupėje, nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2011-10-15, apie 11.00 val, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su Ž. J., Ž. J. per virtuvės langą įsibrovus į butą, priklausantį E. M., kai pastarasis buvo namie ir miegojo, ir atidarius įeinamąsias duris, jis neteisėtai įėjo į butą, o po to, kai Ž. J., radęs pjūklą, šiuo pjūklu ne mažiau 6 kartų sudavė nukentėjusiajam per koją, per sprandą, bei pečius, jis, užlipęs ant lovos, trypė nukentėjusįjį E. M. kojomis, 3 smūgius sudavė į dešinę koją ties keliu ir ne mažiau 2 smūgių į galvą, tuo padarydamas pastarajam daugybines plėštines žaizdas galvoje, veide, kairio klubo, kairio žasto ir dešinės mentės srityse, galvos smegenų sukrėtimą, dėl ko pastarasis ilgai sirgo, bet nebuvo šio kodekso 135 straipsnio l dalyje nurodytų padarinių, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. M. sveikatą.

Šiais savo veiksmais M. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, 2011-10-15, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), iš buto, priklausančio E. M., pagrobė mobiliojo ryšio telefoną Sony Ericsson 100 Lt vertės ir 80 Lt pinigų, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam E. M. priklausančio turto viso už 180 Lt.

Šiais savo veiksmais M. T. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų Ž. J. ir M. T. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis Ž. J. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad E. M. pažįsta. Tai jo kaimynas ankščiau niekada pas kaimyną namuose nebuvo. 2011-10-15 įsibrovė pas E. M. į butą pro langą kartu su M. T., nes kaimynas bijo ir nieko neįsileidžia. M. pasikvietė kad tas padėtų įlipti į buto vidų. M. sudėjo rankas, o jis atsistojo ant rankų ir pasistiebęs įlipo per langą, t.y. per orlaidę, kuri buvo atidaryta, įkišo ranką ir atidarė langą. Ėjo pas kaimyną, nes pastarasis ankščiau kvietė jo 6 metų dukrą S. pas save į butą. Mano, kad tas kaimynas norėjo S. tvirkinti ar prievartauti, nes šis vienišas. Dukra pati viską jam papasakojo. Taip pat sakė, kad kaimynas tempė ją už rankos į savo butą. Šį kartą jis norėjo tam seniui (kaimynui) už tai atkeršyti, todėl įsibrovė pas šį į butą. Kad kaimynas yra namie, jis žinojo. Jis įlipo per langą, po to, atrakino įeinamąsias duris ir įleido M.. Vyras miegojo kambaryje užsirakinęs. Tuomet M. koja išlaužė duris. Kai jie įėjo į kambarį, vyras (kaimynas) gulėjo lovoje ant šono užsitraukęs „kaldrą“. M. užlipo ant kaimyno ir trypė jį kojomis. Jis tuomet paėmė pjūklą, malkoms pjauti, kuris buvo čia pat, kambaryje ir tuo pjūklu sudavė smūgius kaimynui - per sprandą, per kojas. Davė, davė, o po to numetė pjūklą ir išėjo. Per galvą kaimynui nesudavė, pjūklu sudavė per sprandą. M. galėjo jam suduoti per galvą. Jis jokio telefono tikrai nepaėmė. Iš viso nieko nepaėmė. Jis išėjo pirmas. Kaip ir kada išėjo M., nematė. Bute telefono nematė, ir į tai nekreipė dėmesio, nes norėjo tik atkeršyti. Po to, atvažiavo greitoji, policija ir jis pats priėjo prie policijos pareigūnų ir prisipažino, kad tai jis. Atvažiavus policijai, M. niekur šalia nesimatė. Jis nežino, kur šis buvo. Jo dukra S. yra kalbanti. Ji mokosi 1 klasėje, vidurinėje mokykloje prie namų. Dėl pjūklo gali pasakyti, kad paliko jį tame pačiame kambaryje (t. 1, b. l. 96-98). Papildomai apklaustas kaltinamasis Ž. J. parodė, kad 2012-01-16 vakare, tiksliau pasakyti negali, jis vartojo alkoholį. Iš esmės nieko neprisimena. N. K. yra jo žmonos V. tėvas, o P. K. žmonos mama. Minėti giminaičiai yra kalbantys ir girdintys, moka gestų kalbą. Anksčiau buvo konfliktas su giminaičiais, kurie jį žemino. Gyvena kartu su žmonos tėvais, buvusia žmona ir žmonos seserimi. Turi du vaikus. Dėl 2012-01-16 konflikto nieko neatsimena ir negali pasakyti. Anksčiau taip nėra buvę, kad nieko neprisimintų. Dabar taip yra pirmą kartą. Anksčiau yra buvę psichologinių problemų. Mano, kad toks įvykis galėjo būti dėl išgėrimo. Nes anksčiau išgėrus nebuvo agresijos, o dabar kai išgeria tai kyla pyktis. Anksčiau giminaičių nebuvo sumušęs. Su policija turėjo problemų. Nori mesti gerti. Pasižada, kad ateityje taip nebus. Į advokato klausimą: „Ar ateityje galėsite nevartoti smurto?“, atsakė: „Norėtų“ (t. 1, b. l. 110). Papildomai apklaustas kaltinamasis Ž. J. parodė, kad visiškai, pilnai pripažįsta savo kaltę. E. M. suduotų smūgių gali pasakyti, kad galėjo suduoti 6 smūgius, tiksliau pasakyti negali, nes neskaičiavo ir skubėjo. Kai sudavė pjūklu smūgius, tai po to sėdėjo, o tuo metu M. šiam sudavė smūgius. Dėl padaryto labai gailisi. Taip pat gailisi dėl buvusios žmonos tėvų sumušimo. Šiuo metu gyvena su buvusia žmona ir jos tėvais, jokių konfliktų nėra. Dabar jis nebevartoja alkoholio. Pasiruošęs sumokėti baudą, bet į kalėjimą sėsti nenori. Prašo leisti užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 128).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. T. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad Ž. J. pažįsta, tai senas draugas, kuris gyvena netoli geležinkelio stoties. Šis jį pasikvietė ir ėjo. 2011 metais, datos neatsimena, bet atsimena, kad tai buvo rudenį, laiko neatsimena, bet buvo šviesu. Su Ž. jie susitiko netyčia ir šis pasakė, kad turi konfliktą su kaimynu ir nori šį primušti, nes išėjo tarp šių kažkoks konfliktas dėl vaiko. Konfliktas jau seniai buvo, iš tikrųjų, jis tiksliai nežino. Ž. turi žmoną ir turi mergaitę, o konfliktas kilo dėl to, kad kaimynas pabučiavo mergaitei į žandą. Tas įvyko kažkada seniai, bet kai Ž. būdavo išgėręs, tai šiam užeidavo toks keršto momentas. Įvykio dieną, susitikę su Ž., ilgai vaikščiojo, aptarinėjo. Jis sakė, kad nereikia to daryti, t.y. mušti kaimyno. Pats buvo šiek tiek išgėręs, o Ž. buvo daug išgėręs ir įkalbinėjo eiti kartu, tiesiog maldavo. Ž. pasiūlė lipti per langą, nes pastebėjo, kad virtuvės langas atidarytas. Ž. žinojo, kad tai virtuvės langas. Tai buvo antras aukštas, bet šis randasi labai žemai, kaip pusrūsis, todėl Ž. užlipo jam ant pečių ir įlipo per atidarytą langą pas nukentėjusįjį į namus. Kai Ž. įlipo, tai parodė jam, kad jis eitų per įėjimo duris. Jis nuėjo ir Ž. atidarė duris. Tiesa prieš tai bandė skambinti į duris, bet, matyt, nukentėjęs miegojo ir durų nieks neatidarė, todėl lipo per langą. Kai jis išėjo, tai pamatė, kad tai vyresnio amžiaus vyriškis, kurio tuo metu miegojo kambaryje. Tai pamatęs, pasakė Ž., kad geriau šio neliestų. Ž. išėjo į lauką ir paėmė ten, prie to paties namo pjūklą. Jis tuo metu stovėjo prie lauko durų ir tai matė. Kai Ž. atsinešė pjūklą, tai pradėjo žadinti miegantį vyriškį ir smūgiuoti pjūklu per blauzdą, per šlaunį, ties sėdmenim, per galvą sudavė smūgius pjūklu. Jis pats koja sudavė tam vyriškiui gal kokius 5 kartus, tuo metu, kai šis gulėjo lovoje. 3 smūgius sudavė į dešinę koją ties keliu ir gal 2 smūgius į galvą. Taip padarė, nes Ž. jam pasakė, kad truputį paspardytų vyriškį. Po to, Ž. pjūklu vėl pradėjo mušti vyriškiui per galą, buvo daug kraujo, kai vyriškis prarado sąmonę, jis išsigando, jam pasidarė bloga nuo kraujo vaizdo ir jis pabėgo, o Ž. liko bute pas vyriškį. Išėjęs matė, kaip pravažiavo policijos automobilis su švyturėliais ir matė, kaip Ž. sulaikė. Taip pat nori pasakyti, kad prisiminė tai, kad iš pradžių visi trise. Buvo dar vienas vyriškis vardu P., neprigirdintis, kuris buvo su jais. Iš pradžių visi trise sėdėjo ant suoliuko priešais nukentėjusiojo namą ir gėrė. Ž. visą laiką kalbėjo apie tai, kad reikia eiti sumušti vyriškį. P. buvo labai girtas ir šis kartu nėjo, šis liko sėdėti ant suoliuko, bet šis matė, kaip Ž. lipo per langą. Metalinio vamzdžio jis nematė ir šio neturėjo. Matė, kad ant stalo gulėjo mobiliojo ryšio telefonas, tačiau šio neėmė. Jam pasidarė labai negera po to įvykio, kad išvažiavo pas tėvą į Lenkiją. Buvo Lenkijoje apie tris metus. Į Lietuvą grįžo 2013 metų pabaigoje (t. 2, b. l. 44). Papildomai apklaustas kaltinamasis M. T. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, įvykis buvo seniai ir galimai jis ir paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus iš nukentėjusiojo. Tikriausiai paėmiau, dėl ko labai gailiuosi ir prašo neskirti jam laisvės atėmimo bausmės. Kur padėjo telefoną, neprisimena, tikriausiai išmetė (t. 2, b. l. 64).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. T. parodė, kad M. T. yra jo brolis. Penkis paskutinius metus jis šio nematė. Prieš 3 ar 4 metus gavo iš šio paskutinę SMS žinutę. Šiuo metu iš viso nežino, kur šis yra. Jų tėvas, J. T., gyvena Lenkijoje, atrodo Vroclavo mieste, tiksliau nežino, su tėvu nebendrauja jau 10 metų. Mano, kad brolis negali būti pas tėvą, kadangi tokiu atveju tėvas jam parašytų kokią žinutę apie tai, kad brolis pas šį. Motina mirė prieš 3 metus. Kai buvo gyva motina, tai brolis gyveno su šia. Su juo gyventi brolis nenorėjo. Šis yra kurčnebylys, su juo susikalbėti labai sunku. Mano, kad brolio šiuo metu Lietuvoje nėra. Jis kažkaip iš pažįstamų girdėjo, kad brolis gali būti išvažiavęs į Angliją, nes pas šio ieškojo, kad išsiaiškinti, ką jis padarė. Tai buvo po to, kai pas jį namie lankėsi policija. Daugiau dėl šio nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 140).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame bute. 2011-10-13, apie 11.00 val. ar 12.00 val., jam būnant bute, jis pastebėjo, kad į butą pro virtuvės langą įsibrovė du asmenys. Vieną iš minėtų asmenų jis pažįsta, tai vyras, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir yra kurčnebylys, o kitą asmenį jis taip pat pažįsta iš matymo kadangi šis dažnai matydavo su savo minėtu kurčnebyliu. Minėti asmenys įsibrovę į butą, o norėtų pažymėti, kad tas asmuo, kurį jis matė vaikščiojantį, su jo minėtu kurčnebyliu jam geležiniu vamzdžiu sudavė tris ar keturis smūgius per galvą, o minėtas kurčnebylys paėmęs pjūklą pjovė jam per dešinę koją ir pečius, taip pat pjūklu jam minėtas asmuo sužalojo jam veidą. Vėliau kaip jį mušė minėti asmenys, jis prarado sąmonę. Vėliau jis pastebėjo, kad minėti asmenys buvo pasišalinę iš buto, o vėliau vėl grįžo atgal į butą ir vėl, jį mušė. Minėtiems asmenims pasišalinus iš buto jis bute nerado savo telefono SONY ERICSSON IMEI Nr. įvardinti negali, bet jame buvo įstatyta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Jei vėliau apžiūrėjęs butą aplinkui kas dar buvo pavogta apie tai ikiteisminiam tyrimui praneš vėliau. Dėl telefono vagystės jam padaryta 100 Lt žala. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju ir ištirti šį įvykį. Vyrą, kuris negyvena (duomenys neskelbtini), jis galėtų apibūdinti, jis buvo apie 25 metų amžiaus, apsirengęs buvo striukę geltonos ir raudonas spalvos, užsidėjęs kepuraitę raudoną, su snapeliu. Minėtą asmenį galėtų apibūdinti. Norėtų pažymėti, kad tą pačią dieną kai jis buvo sumuštas, jo minėtas asmuo buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Prašo ištirti įvykį ir kaltus asmenis nubausti (t. 1, b. l. 51). Papildomai apklaustas liudytojas E. M. parodė, kad anksčiau davė parodymus apklausos liudytoju metu. Šiuo metu savo parodymus patvirtina ir papildomai gali pasakyti, kad 2011-10-15, apie 11.00 val. jis atsikėlė iš lovos, norėjo nueiti pirkti cigarečių. Tuomet iš kišenės išėmė 100 Lt ir padėjo ant krėslo. Taip pat ant krėslo gulėjo jo mobilaus ryšio telefonas Sony Ericsson, kurio vertė 80 Lt. Dokumentų nuo šio telefono neturi. Pats buvo kambaryje, kai išgirdo, kaip kažkas trenkė koja į kambario duris. Buto įeinamosios durys buvo užrakintos, tačiau buto viduje kambariai nebuvo užrakinti. Maždaug 20 min. prieš šį įvykį kažkas skambino jam į duris, bet jis neatidarė ir nėjo pasižiūrėti, kas atėjo. Jis atidarė duris tik tiems žmonėms, kuriuos pažįsta. Į kambarį užėjo du vyriškiai. Abu buvo apsirengę vienodais darbiniais drabužiais. Vienas aukštesnis, kitas žemesnis. Abu buvo šviesūs. Šie jam kažką rodė gestais, kaip suprato abu buvo kurčnebyliai, bet jis šių kalbos visiškai nesuprato. Tuomet jį pradėjo mušti. Iš pradžių aukštesnis vyriškis jį pastūmė ir jis nukrito ant lovos. Vienas vyriškis jį laikė, o kitas mušė kumščiais. Jis veidą buvo užsidengęs, šie jį mušė į įvairias kūno vietas. Jis kaip galėjo priešinausi. Kažkokiu daiktu sudavė per galvą žemesnis vyriškis, tačiau, kokiu daiktu, jis nematė. Po to, abu vyriškiai išėjo, bet maždaug po dviejų minučių grįžo. Tuomet, žemesnis vyriškis kažkokiu daiktu sudavė jam 2 ar 4 kartus per galvą iš nugaros, kadangi jis tuo metu pasilenkęs ieškojo telefono. Kai jis atsisuko, tai tuomet pamatė, kad antras vyriškis turi pjūklą, kuriuo iš pradžių pradėjo pjauti jam per dešinės kojos šlaunį, po to, per kaklą iš nugaros pusės, po to, per pečius daug kartų, taip pat pjūklu pataikė per kairįjį žandą. Taip pat tuo pat metu antrasis mušė kažkokiu daiktu, kurio jis nematė. Vienas vyriškis jį laikė ir mušė minėtu daiktu, o kitas pjaustė pjūklu. Iš pradžių jis nukrito ant lovos, o po to nusirito ant grindų. Jis suprato, kad prasti reikalai ir apsimetė neva praradęs sąmonę, tačiau šiek tiek vėliau ir iš tikrųjų atsijungė. Kai atsipeikėjo, jokių žmonių bute jau nebuvo, visur buvo daug kraujo. Jis pradėjo ieškoti telefono ir pinigų. Tačiau, nei pinigų, nei telefono nebuvo. Tada jis išėjo iš buto į laiptinę, kur sutiko kaimynę Z., kuri jį pamačiusi iškvietė ir policiją ir greitąją pagalbą. Pas jį bute, virtuvėje, buvo du rankiniai pjūklai medžiui pjauti. Po įvykio vieno pjūklo neberado, taip įtaria, kad tuo pjūklu jį sužalojo. Vieną iš vyriškių, kuris jį užpuolė, jis žino iš matymo, nes šis gyvena tame pačiame name, kitoje laiptinėje su žmona, dukra ir uošviais. Jis šio žmoną V. pažįsta, nes ši jam prieš metus padėjo padaryti naujame telefone nustatymus. Šių dukrą žino iš matymo, yra matęs šią savo laiptinėje, lauke, su tėvais, tačiau, pas jį ši niekada bute nebuvo. Kartais vaikus kieme vaišindavo saldainiais, limonadu, tačiau ar būtent V. mergaitę vaišino, nežino. Kas užrakino jo butą po įvykio, nežino, bet raktus nuo buto jam atidavė kaimynė Z.. Kada ir kokiu būdu dingo pinigai ir telefonas, ir kas būtent iš vyriškių šiuos paėmė, negali pasakyti, nes nematė. Gali tik pasakyti, kad prieš pat įvykį šie daiktai buvo, o po to jų nebuvo. Kaip užpuolikai įsibrovė į jo butą, jis sužinojo jau vėliau, po įvykio iš kitų žmonių pasakojimų. Dėl ko jis buvo užpultas taip ir nesuprato. Jis šių klausiau rusų kalba dėl ko jį užpuolė, tačiau, ką šie rodė gestais, jis nesuprato. Tokiu būdu dėl šio įvykio jam buvo padaryta 180 Lt turtinė žala (t. 1, b. l. 63-64).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Z. B. parodė, kad 2011-10-15, apie 13.00 val. jai pasirodė, kad kieme triukšmauja vaikai. Kadangi su vaikais kieme buvo jos sūnus, tai išėjo pažiūrėti į kiemą. Kieme vaikų nebebuvo, bet prie kaimyno E. lango pamatė kopėčias. Kai jau grįžo namo ir pasisuko, tai laiptinėje pamatė kaimyną E., kurio veidas ir kaklas buvo kruvini. Pastarasis stovėjo prie 5 buto. Kadangi 5 bute vyko remontas, tai pačių šeimininkų nebuvo, o duris atidarė darbininkai, kurie atliko remontą. E. prašėsi pagalbos, bet šie jai pasakė, kad pasiimtų kaimyną. Ji pasakė Ė., kad eitų namo, o pati grįžo į savo butą ir iškvietė greitąją ir policiją. Po to vėl išėjo, galvojo gal kaimynui reikalinga pagalba. Priėjusi prie E. buto, sutiko kitą kaimyną - kurčnebylį vardu Ž.. Šis jos į E. butą neįleido, pats stovėjo ant laiptų, prie E. durų. Ž. gestais jai parodė, sukryžiuotas rankas ir ranka pravedė per kaklą, taip suprato, kad šis jam pasakė, jog E. nupjauta galva ir, kad šis jau nebegyvas. Tuo momentu, kai Ž. jos neįleido, matė, kaip iš buto išėjo kitas vyriškis, tamsių plaukų, apie 170 cm ūgio, virš 30 metų amžiaus. Šis vyriškis išėjo ir nuėjo. Daugiau šio nematė. Šis rankose nieko neturėjo. Ž. taip pat rankose nieko neturėjo. Ji tuomet vėl nuėjo pas savo namo ir dar kartą paskambino į policiją. Policijoje jai pasakė, kad jau išvažiavo pareigūnai. Ji apsirengė ir kai išėjo apsirengusi, pamatė, kad jau policija atvažiavusi ir Ž. rakina rankas. Tuomet ji nuėjo pas E. į butą kartu su greitosios pagalbos darbuotojais. E. gulėjo kambaryje, lovoje, buvo sąmoningas. Ant lovos buvo daug kraujo, jokių daiktų nepastebėjo. Ji pradėjo šį pakelti, tuomet medikai paprašė atnešti šlapią rankšluostį. Ji nubėgo namo ir atnešė rankšluostį. Felčerė pasakė, kad reikia vandens. E. pasakė, kad yra po kriaukle. Pati felčerė nuėjo ir atsinešė vandens iš virtuvės. Ji į virtuvę nėjo. E. apiplovė veidą, užmovė tapkes ir išėjo. Duris užrakino ji. Kai išėjo su medikais, tai atkreipė dėmesį, kad kopėčių jau nebuvo. E. su greitąją pagalba nuvežė į ligoninę, kur pasakė, kad ji nelauktų, nes guldys į ligoninę. Šiame namo gyvena 6 metus ir tiek pat laiko pažįsta E.. E. gyvena antrame aukšte, o ji gyvena pirmame aukšte. E. visada buto duris užsirakindavo ir nieko neįsileisdavo, tik pažįstamus. Pas šį ateidavo sesuo, motina, dukra atvažiuodavo, ji pabelsdavo sutartiniu ženklu ir šis ją įleisdavo. Niekada nematė, kad kaimynas E. kabinėtųsi prie vaikų, kaip tik jis visuomet vaikus saldainiais vaisino. Nieko keisto ar nepriimtino kaimyno elgesyje niekada nepastebėjo. Raktą nuo E. buto sekančią dieną atidavė šio motinai. Langą bute uždarė įvykio vakarą kartu su policijos pareigūnais. Šviesos nedegė, pareigūnai turėjo prožektorius, tai nieko virtuvėje nepastebėjo, tik tai, kad kėdės ne taip stovi. Daugiau dėl įvykio parodymų neturi (t. 1, b. l. 66-67).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. J. parodė, kad Ž. J. yra jos vyras, o S. J. jų bendra dukra. Maždaug prieš mėnesį, apie 15.00 val. dukra atėjo namo iš kiemo, kur žaidė su vaikais, išsigandusi. Buvo labai išsigandusi. S. sakė, kad dėdė, kaimynas čiupo ją už rankos ir sakė, kad nieko mamai nesakytų bei norėjo, kad S. eitų pas šį namo. Ji sakė dukrai, kad nieko nepasakotų tėčiui, nes žino, kad šis agresyvus, bet vaikas viską papasakojo. Vyras įtūžo. Jie kartu nuėjo pas kaimyną, skambino į duris, norėjo paklausti, kas įvyko, bet šis mums neatidarė. Po to, žino, kad Ž. vienas buvo nuėjęs pas tą kaimyną, bet taip pat nieko nepavyko, niekaip nepavyko su tuo kaimynu pasikalbėti. Ji Ž. sakė, kad nieko nedarytų, kad eis į policiją ir viską išsiaiškins. Žinojo, kad su vaikais taip yra, nes S. vieną kartą vienaip pasakojo, kitą kartą kitaip. Sakė, kad kažkuris iš vaikų skambino į duris tam kaimynui, kurio vardas E., pavardės nežino. Bet nežino ar tai buvo tą pačią dieną. Tas kaimynas jai atrodo nesveikas, nes šis rodo vaikams savo lytinius organus, taip pat kieme visiems matant atlieka savo gamtinius reikalus, todėl mano, kad ir dukrai galėjo rodyti savo lytinius organus, nors tiksliai nežino, kas tą dieną įvyko. Ž. neištvėrė ir pats nuėjęs pas kaimyną šį sumušė kartu su savo draugu M.. Žino, kad tai šio draugas ir anksčiau Ž. su šiuo daugiau bendravo, o paskutiniu metu nebendrauja. Kur gyvena M., ji nežino. Daugiau apie įvyki nieko pasakyti negali. Kai įvyko įvykis, tai ji buvo darbe (t. 1, b. l. 68).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. K. parodė, kad 2012-01-16 vakare, maždaug po 17.00 val. jis susiruošė eiti į parduotuvę su savo dukra V. ir dviem anūkėm, kurios yra 6 ir 2 metukų. Pakeliui į parduotuvę, užėjo į stotį patikrinti V. kreditinės kortelės. Paaiškėjo, kad kortelės nėra, jie ją pamiršo namuose. Kai grįžo tai prie laiptinės sutiko savo žentą Ž. J.. Ž. buvo išgėręs. Šis paprašė užrūkyti. Jis šiam atsakė, kad nueis į parduotuvę ir nupirks jam visą bloką cigarečių, tai galės rūkyti tiek, kiek norės. Po to, jis užėjo į butą. Jis paėmė kortelę ir norėjo kartu su S. eiti. Kai jie išėjo į laiptinę ir jo anūkė S. 6 metų amžiaus išėjo į laiptinę, bei pradėjo leistis laiptais šis čiupo S. už pakarpos ir pradėjo rodyti gestais, kad S. niekur neis. S. striukės kapišonas atsisegė ir ji ištrūko. Jis bandė šį raminti. Sakė, kad jie eina pasitikti S. mamos, t.y. V., kuri buvo kieme kartu su jaunesniąja dukra S., 2 metukų amžiaus. Tačiau Ž. užsispyrė ir neleido S., paėmė ją ant rankų ir nunešė namo. Jis nuėjo iš paskos, nes S. bandė ištrūkti. Ž. nuvedė S. į didįjį kambarį, jis atėjo iš paskos. Ž. rodė S., kad ji eitų į mažąjį kambarį, bet ji nenuėjo. Kadangi ji jam nepakluso šis norėjo ją čiupti, bet jis užstojo jam kelią, nes bijojo, kad gali suduoti vaikui, kadangi taip jau yra buvę. Jis šiam rodė, kad šis eitų miegoti, kadangi Ž. buvo kurčnebylys. Jis šiam rodė, kad nueis į parduotuvę. Paklausė S., kad gal ji liks namie, bet mergaitė pasakė, kad neliks su tėvu. Jis neleido Ž. prie mergaitės ir ji pasislėpė už veidrodžio. Dėl to, kad jis šiam užstojo kelią, šis jam kumščiu sudavė į kairį žandą arčiau smilkinio, nuo smūgio jam aptemo akyse ir jis atsidūrė ant grindų. Ar pats nukrito ar Ž. jį pastūmė nežino. Norėjo atsisukti ir pasakyti šiam, ką šis daro ir nesitikėjo, kad kai jis atsisuko, tai šis jam sudavė kulnu į kaktą. Jis gulėjo ant nugaros. Po smūgio jis nusisuko, tuomet šis jį atsuko ir pažiurėjo, kad jis dar yra sąmoningas. Tuomet šis iš visų jėgų kulnu trenkė į kairiąją akį. Po to šis jį apvertė, pakėlė ir numetė ant lovos. Jis papuolė ant lovos krašto, bet nesusilaikė ir nuo lovos nukrito ant krosnelės, kuri stovi šalia lovos. Tuomet šis pradėjo jį mušti kojomis per nugarą, sudavė daug kartų, kiek, tiksliai pasakyti negali. Mušė jį ir per kaklą. Šiam buvo nepatogu mušti, kadangi šalia buvo lova, mušė, kur pasiekė. Po to nustojo mušti, nes užėjo kaimynas, kurio jis dar nepažysta, nes šis gyvena jų name tik mėnesį. Užėjus kaimynui, Ž. pabėgo. Policija iškvietė kažkas iš kaimynų, bet tiksliai nežino kas. Po to sužinojo, kad Ž. sumušė ir jo žmoną tačiau pats to nematė. Anūkė S. viską matė ir šiandien jam einant į policiją prašė, kad jis pasakytų, kad Ž. neleistų gyventi Vilniuje, nes jeigu ji žinos, kad šis yra Vilniuje, tai bijos eiti į mokyklą ir neis iš viso į mokyklą. Ankščiau Ž. yra ne kartą sumušęs jį ir S., ne kartą buvo kviesta policija. Ž. turi motiną, kuri gyvena Klaipėdoje. Taip pat Klaipėdoje gyvena Ž. sesuo. Jis daugiau nenori, kad Ž. gyventu kartu su jais, nes butas yra jo ir prašo šį iškeldinti (t. 1, b. l. 77-78).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja P. K. parodė, kad 2012-01-16 vakare, maždaug apie 18.00 val. ji buvo. viena namie, nes kiti namiškiai buvo išėję į parduotuvę, kai grįžo jos žentas Ž. J., kuris buvo išėjęs gerti pas draugus. Šiuo metu jos dukra V. su šiuo yra išsiskyrusi, tačiau šis gyvena kartu su jais. Atėjęs namo Ž. jau buvo girtas ir turėjo pasistatęs vyno bonkę. Iškarto atėjęs šis nei iš šio, nei iš to puolėją ir pastūmė į veidrodį. Ji atsitrenkė pakaušiu į veidrodį, o, po to, šis dar kartą stūmė ją į duris ir ji krūtine atsitrenkė į duris. Tuomet ji išbėgo į koridorių ir pradėjo rėkti. Paskui atėjo kaimynai ir Ž. nusiramino. Neužilgo grįžo namo jos vyras N. K.. Ž. pradėjo daužyti jos vyrą ne už ką. Anūkė S. taip pat matė, kas vyko ir pradėjo rėkti nesavu balsu. Matė, kaip kojomis spardė jos vyrą, po to permetė per lovą prie pečiuko ir visą laiką spardė kojomis. Ji bandė užstoti vyrą, tai Ž. jai rodė kumščius, bet jau daugiau nemušė. Po to, išgirdęs triukšmą atėjo kaimynas, tik tuomet Ž. nustojo mušti jos vyrą. Kažkas iš kaimynų iškvietė policiją ir Ž. išvežė. Anūkei S. policijos pareigūnė iškvietė greitąją pagalbą. Jos į ligoninę nevežė, o vietoje davė vaistų ir sakė išvesti pasivaikščioti. Po to mergaitė nusiramino. Dėl sužalojimų ji niekur pas medikus nesikreipė ir į ekspertizę važiuoti atsisako. Prašo iškeldinti jos buvusį žentą Ž. J., nes jie negali kartu su šiuo gyventi ir šio bijo (t. 1, b. l. 80).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. J. parodė, kad 2012-01-16 vakare, maždaug apie 18.00 val. ji susiruošė eiti į parduotuvę su savo tėčiu N. K. ir dviem dukrom, S. 6 metų amžiaus ir S. 2 metų amžiaus. Pakeliui užėjo į stotį patikrinti jos kreditinės kortelės, kad nuimti pinigų. Atėjus į stotį paaiškėjo, kad nėra kortelės. Suprato, kad pamiršo ją namie. Tuomet, ji su S. likau, o tėtis su S. grįžo namo kortelės. Ji šių laukė ir šių ilgai nebuvo. Po kažkurio laiko pamatė ateinantį tėvą, kuris buvo sumuštas. Tėvas jai pasakė, kad jau yra policija ir pakeliui jai viską papasakos. Šis jai papasakojo, kad jos buvęs vyras Ž. sumušė jį, nenorėjo S. išleisti į parduotuvę, kad prašė cigarečių. Tėvas cigarečių neturėjo, nes šis nerūko. Šis siūlė Ž. nupirkti cigarečių, tačiau jam reikėjo cigarečių tuo momentu. Viskas įvyko prie S., ji viską matė ir sakė, kad mušė jos tėvą labai žiauriai. Taip pat mama jai pasakojo, kad Ž. sudavė šiai per galvą, į krūtinę. Pas motiną ir taip krūtinė buvo sužalota, nes šiai buvo įkandęs šuo, ši iki šiol gydosi pas chirurgą. Ž. šiai sudavė į tą pačią vietą dar kartą. Šiuo metu motinai bloga, tačiau pas medikus kreiptis ši nenori. Krūtinė smūgio vietoje pas šią paraudusi, tačiau daugiau jokių pėdsakų ant kūno nesimato. Daugiau dėl šio įvykio parodymų neturi (t. 1, b. l. 82).

2011 m. spalio 16 d. Protokolu-pareiškimu pareiškėjas E. M. pareiškė, kad 2011 m. spalio 15 d., apie 11.00 val. ar 12.00 val. pas jį į butą adresu (duomenys neskelbtini), per langą įsibrovė du asmenys. Minėti asmenys jį sumušė, o sumušę pasišalino iš buto atsidarę buto duris. Vėliau bute neberado savo mobilaus telefono „SONY ERICSON“, IMEI Nr. įvardyti negali, bet jame buvo įstatyta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl vagystės jam padaryta 100 Lt žala (t. 1, b. l. 23).

2012 m. sausio 16 d. Pareiškimu N. K. pareiškė, kad 2012 m. sausio 16 d., apie 18.00 val. atėjo namo, kad paimtų kortelę. Norėjo su anūke išeiti įš namų, kai jo žentas Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini) nenorėjo išleisti anūkės į lauką. Žentas sugriebė 6 metų anūkę amžiaus ir nenorėjo jos išleisti, bet ji ištrūko ir pabėgo į lauką. Jis norėjo Ž. J. paguldyti miegoti, nes pastarasis buvo girtas, bet Ž. J. buvo agresyvus ir pradėjo jį mušti, tris kartus kumščiu smogė per veidą ir jis griuvo ir tada Ž. J. pradėjo mušti jį kojomis, daužė per veidą, po paskui per šonus ir kitas vietas. Visa tai vyko 6 metų anūkės akivaizdoje. Žmonos žodžiais, žentas taip pat sudavė smūgį jo žmonai (t. 1, b. l. 28, 29).

2012 m. sausio 17 d. Pareiškimu dėl smurto artimoje aplinkoje P. K. pareiškė, kad 2012 m. sausio 16 d., apie 18.00 val. atėjo girtas jos žentas Ž. J. ir sumušė ją. Davė per galvą, per krutinę ir pastūmė į veidrodį (t. 1, b.l. 30).

2011 m. spalio 16 d. Buto apžiūros protokolu ir fotolentele buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 33, 34-49).

2012 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2050/12(01), nustatyta, kad E. M. nustatyta daugybinės plėštinės žaizdos galvoje, veide, kairio klubo, kairio žasto ir dešinės mentės srityse, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (t.y. 2011 m. spalio 15 d.). Dešinės akies lęšiuko išnirimas į stiklakūnį, trauminė katarakta, dekompensuotas akispūdžio padidėjimas, nesant objektyvių akių traumą patvirtinančių požymių iš karto po traumos, su 2011 m. spalio 15 d. įvykiu nesiejami. Sužalojimai dėl galvos smegenų sukrėtimo ir tokio pobūdžio plėštinių žaizdų kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl jų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 6 trauminiais poveikiais. Griuvimui būdingų sužalojimų nenustatyta. Savigynos sąvoka neatitinka specialių medicininių žinių (t. 1, b. l. 57-61).

2012 m. kovo 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 289/12(01), kurioje nustatyta, kad N. K. padaryta poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012 m. sausio 16 d.), paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Savigynos žymių nenustatyta. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Sužalojimas galėjo atsirasti tiek nuo smūgio kumščiu, tiek nuo bato kulno (t. 1, b. l. 75).

Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2011 m. spalio 15 d., 15:14 val., Ž. J. nustatytas 1.87 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 90).

Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2012 m. sausio 16 d., 19:08 val., Ž. J. nustatytas 1.97 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 104).

Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad pareikšti kaltinimai Ž. J. visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis Ž. J. kartu su M. T., iš asmeninių paskatų, neteisėtai, slaptai, prieš E. M. valią, per pravirą virtuvės langą įsibrovė į butą, priklausantį E. M., tuo metu kai pastarasis buvo buto miegamajame ir nesunkiai sutrikdė jam sveikatą, dėl ko pastarasis ilgai sirgo bei sumušė savo buvusios žmonos tėvą N. K. ir savo buvusios žmonos motiną P. K.. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Veikos yra baigtos. Kaltinamojo Ž. J. veikos ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį bei 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo Ž. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Ž. J. ankščiau neteistas (t. 2, b. l. 82), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 83), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre buvo tirtas ir gydytas II vyrų skyriuje nuo 1996-10-15 ioki 1996-11-19; diagnozė: patologinės asmenybės vystymasis (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį); lėtinio bronchito paūmėjimas (t. 2, b. l. 85, 87, 88).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Ž. J. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su prokurorės siūlomomis bausmėmis (t. 2, b. l. 132).

Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad pareikšti kaltinimai M. T. visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis M. T. kartu su Ž. J., iš asmeninių paskatų, neteisėtai, slaptai, prieš E. M. valią, per pravirą virtuvės langą įsibrovė į butą, priklausantį E. M., tuo metu kai pastarasis buvo buto miegamajame ir nesunkiai sutrikdė jam sveikatą, dėl ko pastarasis ilgai sirgo bei iš buto, priklausančio E. M., pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Veikos yra baigtos. Kaltinamojo M. T. veikos ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 4 dalį.

Kaltinamojo M. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. T. ankščiau neteistas (t. 2, b. l. 101-102), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 103), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje tirtas ir gydytas nuo 1997-03-08 iki 1997-04-23. Diagnozė: Organinis asmenybės sutrikimas. Kurčnebylumas (t. 2, b. l. 105, 106, 107).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. T. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, prašo sumažinti baudos dydį, nes yra neįgalus (t. 2, b. l. 131).

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad Ž. J. padarė tris nesunkius nusikaltimus, M. T. padarė baudžiamąjį nusižengimą ir du nesunkius nukaltimus, jie veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimai yra baigti. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamiesiems už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokurorės siūlomas bausmes – laisvės apribojimą ir baudą. Įvertinęs visas minėtas skiriamos laisvės apribojimo ir baudos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokurorės siūlomi bausmių dydžiai nagrinėjamu atveju yra proporcingi ir parinkti tinkamai.

Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, Ž. J. ir M. T. skirtinos bausmės mažintinos vienu trečdaliu. Kadangi nustatytos veikos buvo padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, skirtos bausmės, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, bendrintinos tarpusavyje jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, Ž. J. buvo laikinai sulaikytas 2011-10-18, 07.30 val. (t. 1, b. l. 88-89), paleistas 2011-10-19, 15.25 val. (t. 1, b.l. 99). 2011-10-19 nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė – raštinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 100). Ž. J. buvo laikinai sulaikytas 2012-01-16, 18.20 val. (t. 1, b. l. 102-103), paleistas 2012-01-17, 16.00 val. (t. 1, b.l. 120). 2012-01-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriuje nuo nukentėjusiųjų N. K. ir F. K. (t. 1, b. l. 111-112). 2012-01-18 nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė – raštinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 118).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-17 nutartimi M. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 2, b. l. 8). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, M. T. buvo laikinai sulaikytas 2014-04-25, 22.30 val. (t. 2, b. l. 39). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-27 nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, tai yra nuo 2014-04-26 iki 2014-05-26, tačiau 2014-05-23 prokurorės nutarimu jis buvo paleistas į laisvę nuo 2014-05-23 (t. 2, b. l. 53-54, 55). 2014-05-23 nutarimais jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (t. 2, b. l. 57, 58).

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis kaltinamųjų laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmių laiką, vieną laikino sulaikymo ir vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 dideli vokai (su paklode, antklode ir pagalvės užvalkalu, 4 vokeliai, kuriuose yra mikrodetalės, nuoplovos, telefono dangtelis, polietileninis maišelis, kuriam yra raštelis ant languoto popieriaus lapo, perduoti saugojimui į Vilniaus miesto VPK 2 PK ūkio dalies saugojimo kamerą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ž. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), tai yra 1170 (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties) Lt baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti – 6 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), tai yra 780 (septynių šimtų aštuoniasdešimties) Lt baudą.

Ž. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Ž. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir Ž. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir 6 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), tai yra 780 (septynių šimtų aštuoniasdešimties) Lt baudą.

Į bausmės laiką įskaityti Ž. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-10-18, 07.30 val. iki 2011-10-19, 15.25 val. (dvi paras) bei nuo 2012-01-16, 18.20 val. iki 2012-01-17, 16.00 val. (vieną parą), kas atitinka 6 MGL dydžio baudą ir šia dalimi sumažinti jam paskirtos baudos dydį. Laikyti, kad skirta bauda sumokėta.

Ž. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriuje nuo nukentėjusiųjų N. K. ir F. K. – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), tai yra 1170 (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties) Lt baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti – 6 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), tai yra 780 (septynių šimtų aštuoniasdešimties) Lt baudą.

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 9 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), tai yra 1170 (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties) Lt baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti – 6 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), tai yra 780 (septynių šimtų aštuoniasdešimties) Lt baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir 10 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), tai yra 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) Lt baudą.

Į bausmės laiką įskaityti M. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-04-25, 22.30 val. iki 2014-05-23 (dvidešimt devynias paras), penkias paras pakeičiant 10 MGL dydžio bauda ir šia dalimi sumažinti jam paskirtos baudos dydį. Laikyti, kad bauda sumokėta. Likusias 24 paras pakeisti į 48 (keturiasdešimt aštuonias) laisvės apribojimo dienas ir šia dalimi sumažinti jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką.

M. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 didelius vokus su paklode, antklode ir pagalvės užvalkalu bei telefono dangtelį, perduotus saugojimui į Vilniaus miesto VPK 2 PK ūkio dalies saugojimo kamerą, grąžinti E. M., jam nurodžius, jog daiktai nereikalingi – sunaikinti. 4 vokelius, kuriuose yra mikrodalelės, nuoplovos, polietileninis maišelis, kuriam yra raštelis ant languoto popieriaus lapo, perduotus saugojimui į Vilniaus miesto VPK 2 PK ūkio dalies saugojimo kamerą 2012-01-03 nutarimu, 2012-01-03 kvitas Nr. 037664, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamiesiems Ž. J. ir M. T., kad:1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Nesutikdamas (-mi) su nuobaudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis (jie) turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas (-mi) surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo (-ųjų) gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė