Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. (buvusi pavardė M.) ieškinį atsakovui E. G., trečiajam asmeniui V. Ž. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas advokatas Aris Damušis 2016 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovės patirtą žalą įrodo byloje pateiktų įrodymų visuma, t. y. eksperto A. Z. išvada, fotonuotraukos, naudotų dažų specifikacija. Advokatas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarta dėl remontų darbų ir, kad po remonto darbų atsirado darbų trūkumai. Advokatas argumentavo, kad atsakovo bandymas paneigti tai, jog būtent dėl jo netinkamo darbų atlikimo atsirado darbų trūkumai, nepagrįsti jokiais įrodymais, kadangi kelių asmenų paaiškinimai, kurie neturi teisės teikti išvadų, negali būti laikomi tinkamais įrodymais. Pažymėjo, kad nei vienas specialistas nebuvo atvykęs į butą, tikslu apžiūrėti darbų trūkumų.

Liudytojas, ieškovės tėvas D. M., 2016 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio metu paliudijo, kad atsakovas nežinojo technologijos, todėl atsirado brokas. Liudytojas nurodė, kad dažai buvo pirkti Kuršių g., kitos medžiagos kaip rotbandas, glaistas, metalai kampams, prekybos centre „Senukai“. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo V. Ž. atliko tik nedidelį plotą ant sienos dekoracijos, tuo tarpu dažai luposi ir nuo kitų sienų. Liudytojas patvirtino, kad atsakovas tiek kalbant telefonu, tiek bendraujant tiesiogiai pripažino defektus. Be sienų ir lubų dažymo, taip pat ruošė ir dažė laiptus, kurie nudažyti nekokybiškai, nes matosi vietomis nubėgę dažai, kai kurios vietos nenudažytos, ant nudažytų vietų pilna trupinių. Nurodė, kad santykiai su atsakovu nebuvo blogi. Dėl 2015 m. vasario 17 d. raštelio pasirašymo aplinkybių, liudytojas nurodė, kad raštelį pasirašant dalyvavo: Gretos draugas, jis pats, atsakovas. Paaiškino, kad prievarta nebuvo panaudota, atsakovas laisva valia sutiko ištaisyti klaidas, kitu atveju sumokėti pinigus. Liudytojas nurodė, kad remonto brokas buvo ištaisytas ūkio būdu, firmos nesamdė.

Liudytojas A. Z. 2016 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuotraukos fiksacijoje parodyti defektai (duobutės, nelygumai, įtrūkimai) yra paruošimo ir dalinai technologijos trūkumai, kaltinti dėl to dažus yra beprasmiška. Liudytojas A. Z. nurodė, kad turi 48 metų patirtį statybos srityje, ekspertu dirba 10 metų, ir visą tą laiką atlieka skaičiavimus, į kuriuos įeina konstrukcijų vertinimas, apdailos darbai, todėl mano, jog turi kompetenciją įvertinti padarytos žalos dydį ieškovės turtui. Liudytojas paaiškino, ką mato iš pateiktų nuotraukų: patalpoje 5-5 glaisto sluoksnis luposi, sienos nepilnai neparuoštos, likusios duobutės. Liudytojas pažymėjo, kad nuotraukose trūkumai akivaizdūs. Pažymėjo, kad mediniai laiptai dažyti vietoje, vietomis yra dažų nubėgimai, kai kur nenudažyta visai. Liudytojas defektus įvertina 1775,19 Eur, dirbant rangovinei organizacijai, jeigu defektus šalintų ūkio būdu, kaštai būtų mažesni, t. y. 1200 Eur + 21 proc. PVM. Liudytojo nuomone, atliktų darbų broką lėmė 90 procentų paruošimas ir 10 procentų nudažymas.

Liudytojas A. R. Š. 2016 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba įmonėje „Listada“. Su atsakovu yra pažįstami, kadangi prieš kokius 4 metus atsakovas yra dirbęs jo įmonėje. Bute pas ieškovę buvo vieną kartą, labai trumpai, žiemos laikotarpiu, kadangi atsakovas paprašė padėti išvežti didesnius įrankius. Liudytojas buvo užėjęs į ieškovės butą tikslu, pažiūrėti dekoravimą. Nematė jokių negerumų, tiesiog buvo padarytas remontas. Nurodė, kad specialiai neapžiūrėjo padarytų darbų, bet atrodė, kad remontas padarytas tvarkingai, pretenzijų neturėtų. Liudytojo nuomone, neaišku, kokios kilmės buvo panaudoti dažai, kadangi su markeriu buvo užrašytos dvi raidės. Liudytojas pažymėjo, kad iš nuotraukų sunku ką spręsti, nustatyti defektus nustatyti, kadangi nuotraukų kokybė nėra gera. Liudytojas nurodė, kad išvadą parašė vėliau, kai atsakovas buvo atlikęs visus darbus, atsižvelgdamas į tai, ką matė nuotraukose. Liudytojas paaiškino, kad būdamas ieškovės bute, laiptų nepastebėjo ir neapžiūrėjo, tačiau atkreipė dėmesį, kad norint tinkamai nudažyti laiptus, juos būtina vežti į cechą. Nurodė, kad atsakovas sienų paruošimui naudojo gamykloje pagamintas medžiagas, taip pat naudojo gerus klijus, todėl medžiagos turėjo garantuoti kokybę, išskyrus dažus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus bei išklausius dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas esantis (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos 1 t., b. l. 43-45). Ieškovė ir atsakovas 2014 m. rudenį žodžiu susitarė, kad atsakovas atliks bute esančių lubų, sienų paruošimo ir dažymo darbus. Atsakovas remonto darbus atliko su pertraukomis 2014 m. lapkričio mėn. - 2015 m. sausio mėn. Lubas dažymui paruošė ne atsakovas. Atsakovas sienų paruošimo darbams turėjo panaudoti šias mežiagas: Baumit FinoFill gipsinį glaistą, skirtą plyšių, tarpų užpildymui, GKP plokščių tarpų glaistymui vidaus darbams; Knauf Rotband tinką, skirtą sienų ir lubų tinkavimui, Caparol dažomus stiklo sienų tapetus, „Master Pro“ klijus, Kanuf gruntą, Ekocolor giluminį gruntą (elektroninės bylos 1 t., b. l. 158- 166).

Trečiasis asmuo ant atsakovo paruoštos ir nudažytos sienos, viduryje, atliko dekoraciją. Atsakovo atliktų darbų trūkumai pastebėti atėjus dekoratei, prieš jai atliekant dekoraciją. Ieškovė remonto darbams skirtus dažus pirko pati, iš G. Paškevičiaus firmos „Dažų cechas“, esančios Kuršių g. 7, Kaune. Tie patys dažai panaudoti ir atsakovui dažant sienas, ir dekoratorei atliekant dekorą ant V-5 sienos. Pagal produkto naudojimo paskirtį, dažai yra skirti tinkuotų, glaistytų, gipskartonio plokščių ir pan. paviršių dažymui patalpų viduje (elektroninės bylos 1 t., b. l. 107). Dekoratorės padarytas dekoras buvo 1 m x 1 m ploto, viduryje V-5 sienos.

2015 m. vasario 17 d. atsakovas pasirašė raštelį, kuriuo sutiko ištaisyti miegamojo, svetainės ir laiptų atliktų apdailos darbų broką iki 2015 m. kovo 17 d., priešingu atveju sugrąžinti ieškovei nuo 6 000 Lt iki 8 000 Lt (elektroninės bylos 1 t., b. l. 42).

2015 m. vasario 25 d. UAB „Skena“ ekspertas A. Z. atvyko į ieškovės butą, tikslu įvertinti padarytą žalą. Apžiūros metu, A. Z. padarė trūkumų spalvotą fotofiksaciją (elektroninės bylos 1 t., b. l. 36-40). 2015 m. vasario 27 d. UAB „Skena“ ekspertas A. Z. parengė bute padarytos žalos nustatymo atsaskaita, kurioje konstatavo: 1. Patalpoje V-5 nudažytas sienų lyginimo sluoksniu glaistu sluoksnis vietomis atšokęs, lupasi, atsiradę pūslės, sienų paviršius nepakankamai paruoštas dažymui, nes vietomis likusios duobutės; 2. Iš V-1, V-2, V-3 ir V-7 suformuotoje patalpoje ant nudažytų sienų yra atsiradę pūslės, sienų paviršius nepakakankamai paruoštas dažymui, nes vietomis likę nelygumai ir duobutės; 3. Mediniai vidaus laiptai nudažyti nekokybiškai, nepakankamai paruoštas dažomas paviršius, vietomis yra dažų nubėgimų (elektroninės bylos 1 t., b. l. 31-32).

2015 m. vasario 25 d. anstolis Marekas Petrovskis faktinių aplinkybių protokolu, apžiūrėjęs iekovės bute atliktą remontą, konstatavo matomus sienų ir medinių laiptų trūkumus, t. y. ant sienų matomas pūsles,iškilimus, nelygų sienų paviršių, ant laiptų matomus dažų nubėgimus, nelygumus, gumbelius. Antstolis prie faktinių aplinkybių protokolo pridėjo spalvotas nuotraukas (elektroninės bylos 1 t., b. l. 36-40).

2015 m. kovo 16 d. techninės priežiūros vadovas A. D. iš nuotraukų bei atsižvelgdamas į A. Z. pateiktą žalos nustatymo ataskaitą, atsakyme nurodė, kad A. Z. ataskaitoje nurodytų 1 ir 2 punktuose nurodytų išvadų atliktų darbų nekokobiškumą gali sąlygoti tiek dažai, tiek ir dažytą paviršių pradėjus per anksti naudoti, nespėjus dažų plėveliai išdžiūti (elektroninės bylos 1 t., b. l. 179).

A. R. Š. rašte, surašyto po atsakovo darbų atlikimo, nurodė, kad: 1. Patalpoje V-5 vietomis glaistas lupasi, atšokęs, atsiradę pūslės, nes: a) dažyta ant šilto paviršiaus, veikiant saulės spinduliams; b) dažyta aliejiniais arba alkidiniais dažais ant drėgno arba šlapio paviršiaus; 2. Tvarkant sienas susigadins sienos dekoratyvinis elementas, nes buvo naudotos neaiškios kilmės ir cheminės sudėties dažymo medžiagos; 3. Laiptai nudažyti nekokybiškai, kadangi nemanoma tolygiai padengti dažant rankiniu būdu (elektroninės bylos 1 t., b. l. 181).

Technikas – elektrikas 2016 m. sausio 18 d. paaiškinimu konstatavo, netinkamai atliktus elektros darbus ieškovės bute, paaiškinimą parašė iš to, ką matė nuotraukose (elektroninės bylos 1 t., b. l. 120).

Ieškovė 2015 m. kovo 25 d. raštu pareiškė atsakovui pretenziją dėl 1948,96 Eur žalos atlyginimo už netinkamai atliktus remonto darbus bei buto raktų grąžinimo (elektroninės bylos 1 t., b. l. 47-48). Atsakovas geranoriškai padarytos žalos neatlygino, atliktų darbų trūkumų neištaisė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

Šioje nagrinėjamojoje byloje tarp šalių susiklostė sutartiniai rangos santykiai, kurių pagrindu, atsakovas (rangovas) įsipareigojo ieškovės (užsakovės) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti remonto - apdailos darbus, t. y. paruošti dažymui ir nudažyti buto sienas, lubas bei medinius laiptus. CK 6.663 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Šiuo atveju, tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės sutarties, darbų atlikimas, jiems keliami reikalavimai nebuvo aptarti, todėl atsakovo darbai turėjo atitikti įprastai tokiems darbams keliamus reikalavimus.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktas nutraukas, antstolio faktinių aplinkybių protokolą, konstatuoja, kad sienų atlikti remonto darbai yra nekokybiški, kadangi matomi akivaizdūs trūkumai: sienose esančios duobutės, nelygus, vietomis nubėgęs dažymas, atsiradusios pūslės, nelygūs sienų kampai prie lango, nelygumai prie rozečių ir seifo (elektroninės bylos 1 t., b. l. 7-15, 21-25, 36-38). Be to, matyti, kad laiptai taip pat nudažyti nekokybiškai, ant laiptų matosi nelygumai, „trupiniai“, vietomis laiptai visai nenudažyti, vietomis dažai yra nubėgę (elektroninės bylos I t., b. l. 16-19). Tokie atlikti darbai negali būti vertinami kaip tinkamai atlikti, atitinkantys tokiems remonto darbams keliamus reikalavimus.

Dėl atsakomybės už atliktus darbus.

CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Civilinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti ją sąlygojantys elementai: neteisėti veiksmai, žala, priežastinys ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 – 6.249 str.).

Esminis byloje kilęs klausimas: ar dėl atsiradusių atliktų darbų trūkumų (nekokybiškų sienų ir medinių laiptų apdailos) kaltas atsakovas, netinkamai atlikęs jam pavestus vidaus apdailos darbus, ar kalti atsakovui ieškovės pateikti dažai?

Byloje nustatyta, kad atsakovas dalį apdailos darbams reikalingų statybinių medžiagų pirko pats, tuo tarpu dažus iš G. Paškevičiaus įmonės „Dažų cechas“ pirko ieškovė. Pagal byloje pateiktų dažų, naudotų sienų, lubų ir dekoro dažymui, specifikaciją matyti, kad dažai buvo akrilo-stireninio, vandens dipersiniai, pusiau matiniai, skirti tinkuotų, glaistytų, gipskartonio plokščių ir panašių paviršių dažymui patalpų viduje (elektroninės bylos 1 t., b. l. 107). Atsakovo nurodyta, kad aplinkybė, kad neaišku, kokie dažymui skirti dažai buvo ieškovės pateikti, kadangi ant kibiro buvo tik markeriu užrašytos raidės „SPL“, nepašalina atsakovo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Jeigu atsakovas, turėdamas patirties remonto darbuose, ir manydamas, kad pateikti dažai gali įtakoti atliktų darbų trūkumus, turėjo atsisakyti dirbti su tokiais dažais.

Teismas pažymi, kad atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas – 2015 m. kovo 16 d. techninės priežiūros vadovo A. D. pateikta išvada vertintina kritiškai, kadangi ji surašyta neapžiūrėjus atlikto remonto vietoje, sprendžiant tik iš pateiktų nuotraukų ir žalos nustatymo ataskaitos Be to, minėtoje išvadoje tiek 1 tiek ir 2 punkte nurodyti keli variantai, galintys įtakoti atliktų darbų nekokybiškumą, o kuris taikytinas būtent šiuo konkrečiu atveju, iš pateiktos išvados nėra aišku.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas A. R. Š. 2016 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į ieškovės butą buvo atvykęs tikslu - apžiūrėti dekoratės padarytą dekorą, visų sienų specialiai neapžiūrinėjo. Minėto liudytojo raštu pateiktuose atsakymuose nurodyta išvada, kad ant V-5 sienos vietomis glaistas lupasi, atšokęs, atsiradę pūslės, nes: a) dažyta ant šilto paviršiaus, veikiant saulės spinduliams; b) dažyta aliejiniais arba alkidiniais dažais ant drėgno arba šlapio paviršiaus, teismo vertinimu, tik patvirtina tą aplinkybę, kad būtent atsakovo netinkami veiksmai sąlygojo atliktų darbų trūkumus. Tokią išvadą taip pat patvirtina ir trečiojo asmens duoti paaiškinimai, kad ant V-5 sienos rotbandas buvo 7 cm, siena buvo stora, neišdžiovinta, drėgna. Todėl teismas vertina, kad labiau tikėtina, jog būtent atsakovo netinkamas sienų paruošimas lėmė atsiradusių darbų trūkumus. Teismas sutinka su liudytojo A. Z. 2016 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžiu metu pateikta išvada, kad atliktų darbų broką lėmė 90 procentų paruošimas ir 10 procentų nudažymas.

Išvadą, kad būtent atsakovo netinkamas paruošimas lėmė nekokybišką darbų atikimą, pagrindžia ir tai, kad ant salone esančios sienos V-5 pūslės atsirado dar atsakovui nenudažius sienos ieškovės pateiktais dažais, o tik atlikus paruošimo darbus. Ši aplinkybė neabejotinai paneigia atsakovo nurodytus argumentus, kad jo atliktų remonto darbų trūkumus lėmė ieškovės pateikti dažai. Be to, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad atliktų darbų trūkumus galėjo lemti ir trečiojo asmens V. Ž. atlikta dekoracija su tais pačiais dažais, su kuriais dažė ir atsakovas Minėta, kad pūslės atsirado dar dekoratorei nepradėjus daryti dekoracijos, be to, dekoratorės atliktas darbas buvo sienos V-5 viduryje, tuo tarpu pūslės atsirado ir sienos kampuose, bei ant kitų sienų, kas vienareikšmiškai paneigia trečiojo asmens atlikto darbo įtaką trūkumų atsiradimui.

Dėl laiptų.

Teismui pateiktos laiptų nuotraukos, liudytojų parodymai, rašytinės išvados patvirtina, kad laiptai nudažyti nekokybiškai. Atsakovas nurodo, kad įspėjo ieškovę, jog tam, kad laiptai būtų gerai nudažyti, reikia juos išmontuoti ir vežti į cechą dažyti. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja J. R.. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovo įspėjimas, nepašalina atsakovo atsakomybės už nekokybiškai nudažytus darbus. Minėta, kad iš pateiktų nuotraukų Nr. 16-22 (elektoninės bylos 1 t., b. l. 16-19) aiškiai matyti, kad laiptai nudažyti nekokybiškai, paliekant nešvarumų ant dažomo paviršiaus, vietomis dažai nubėgę, vietomis visai nenudažyta. Teismas sprendžia, kad visi minėti trūkumai yra sąlygoti atsakovo netinkamo laiptų paruošimo dažymui bei dažymo metu. Toks laiptų nudažymas negali būti laikomas atitinkantis įprastai laiptų dažymo darbams keliamus reikalavimus. Tokią išvadą teismas daro remdamasis ir liudytojų A. Z., D. M. teismo posėdžių metu duotais parodymais, paaiškinimais. Pažymėtina, kad liudytojas A. R. Š. negalėjo paliudyti jokių aplinkybių dėl laiptų, kadangi tuo metu, kai vieną kartą lankėsi ieškovės bute, laiptų nepastebėjo ir neapžiūrėjo.

Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad kadangi ieškovė atsiskaitė, laikytina, kad jokių trūkumų nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pati ieškovė, tiek trečiasis asmuo V. Ž. nurodė, jog trūkumus pastebėjo po atsakovo darbų, atėjus dekoratorei. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog atsakovo (rangovo) atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia ieškovės (užsakovo) nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti.

Teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad dėl atliktų remonto darbų – sienų ir laiptų apdailos, trūkumų yra atsakingas atsakovas, kadangi tokie trūkumai, kaip ant sienų atsiradusios duobutės, nelygumai, negali būti sąlygoti dažų kokybės. Be to, minėta, kad ant sienos V-5 sienos pūslės atsirado, dar atsakovui nenudažius sienos ieškovės pateiktais dažais. Todėl teismas daro išvadą, kad dažų kokybė negalėjo sąlygoti atsiradusių darbų trūkumų.

Dėl raštelio pasirašymo aplinkybių

Teismas, įvertinęs šalių duotus paaiškinimus, liudytojų D. M. ir J. R. parodymus konstatuota, kad nėra duomenų, jog atsakovas būtų verčiamas pasirašyti 2015 m. vasario 17 d. raštelį. Vien ta aplinkybė, kad liudytoja J. R. pralaukė apie 2,5-3 val. mašinoje nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovas buvo prievarta laikomas ieškovės bute. Be to, kaip pažymėjo ieškovė G. R., liudytojas D. M., mašinų parkavimas prie ieškovės nuosavybės teise priklausančio buto yra sudėtingas, kadangi trūksta mašinų parkavimui vietos, dažnai vieni kaimynai užstato kitus kaimynus. 2015 m. vasario 17 d. ieškovės tėvas D. M. užstatė ne vien tik atsakovo automobilį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo mašina buvo specialiai užstatyta. Be to, jeigu atsakovas būtų patyręs prievartą, turėjo kreiptis į policiją. Tačiau atsakovas policijos nekvietė, todėl laikytina, kad atsakovas savo noru sutiko pasirašyti 2015 m. vasario 17 d. raštelį, kuriuo sutiko ištaisyti savo atliktų darbų broką arba priešingu atveju grąžinti ieškovei pinigus.

Dėl atlygintinos žalos dydžio.

Teismui konstatavus kad dėl atsiradusių remonto - apdailos darbų trūkumų yra atsakingas atsakovas, atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovei atsiradusią žalą. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. To paties straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad be tiesioginių nuostolių, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.

Ieškovė, siekdama įrodyti patirtų nuostolių dydį, pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Skena“ eksperto A. Z. žalos įvertinimo lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta žalos suma 1775,19 Eur su PVM (elektroninės bylos 1 t., b. l. 28-34). Žalos įvertinimas buvo atliktas remiantis vizualine apžiūra ir inventorizaciniais duomenimis. Teismas, įvertinęs minėtoje ataskaitoje nurodytą žalos dydį, iš dalies sutinka su atsakovo argumentais, kad pateiktoje žalos įvertinimo lokalinėje sąmatoje išlaidos yra paskaičiuotos įskaitant ir socialinius mokesčius, kas yra nereikalinga, atliekant darbus ūkio būdu. Liudytojas D. M., 2016 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad atliktų apdailos darbų trūkumai yra ištaisyti ūkio būdu. Liudytos A. Z. 2016 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad padarytą žalą apskaičiavo, įvertinęs, jog atliktų darbų trūkumus taisys rangovinė įmonė, nurodė, kad trūkumų taisymas ūkio būdu kainuotų 1206,98 Eur + PVM. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų paskaičiuotos žalos dydį, todėl teismas neturi pagrindo abejoti pateiktu žalos paskaičiavimu. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos ministerijos 2016 m. balandžio 22 d. rašte nurodyta informacija, jog A. Z., surašydamas žalos įvertinimo ataskaitą, nevykdė eksperto veiklos, kurią jam vykdyti suteikia teisę Lietuvos Respublikos aplinkos minsiterijos kvalifikacijos atestatas, kadangi žalos nustatymo ataskaita nepriskirtina statinio ekspertizei, nepaneigia nustatytos žalos dydžio. Teismas minėtą žalos įvertinimo ataskaitą vertina kaip privatų rašytinį įrodymą CPK 197 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. kaip įrodymą, neturintį didesnės įrodomosios galios. Teismas, remdamasis minėta ataskaita, atsižvelgia į tai, kad liudytojas A. Z. statybų srityje dirba keturiasdešimt aštuonis metus, iš kurių dešimt metų ekspertu, vertindamas statybos kainas. Todėl abejoti liudytojo kompetencija ir nustatytos žalos dydžiu teismui nėra pagrindo. Ieškovė pateikį įrodymą, kad liudytojui A. Z. už žalos įvertinimą sumokėjo 173,77 Eur (elektroninės bylos 1 t., b. l. 27). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškinys tenkintinas iš dalies: iš atsakovo ieškovei priteistina 1460,45 Eur (1206,98x21 proc./100) žala už atliktų darbų taisymą bei 173,77 Eur už žalos įvertinimą, iš viso: 1634,22 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 44,00 Eur žyminio mokesčio (elektroninės bylos 1 t., b. l. 6). Be to, ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reiklavimų daliai: 36,89 Eur (44x83,85/100) žyminio mokesčio ir 608,75 Eur (726x83,85/100) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso: 645,64 Eur (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės – proporcingai atmestų reikalavimų daliai: 145,35 Eur (900x16,15/100) Eur (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

Teismas patyrė 6,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškovei tenkanti mokėti dalis yra 1,06 Eur ( 6,54x16,15/100). Iš ieškovės minėta suma nepriteistina, kadangi ši suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 str., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355). Atsakovui tenkanti valstybei mokėti dalis yra 5,48 Eur (6,54x83,85/100), todėl ji priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 92 str., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-270 straipsniais, 279 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Priteisti ieškovei G. R. (buvusi pavardė M.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1634,22 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt keturis eurus 22 ct) turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1634,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 645,64 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

2. Priteisti atsakovui E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės G. R. (buvusi pavardė M.), a. k. (duomenys neskelbtini) 145,35 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 35 ct) advokato atstovavimo išlaidų.

3. Priteisti valstybei iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,60 Eur (penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.