Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-17 · Administracinė byla Nr. I-4246-764/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-12-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-17
Bylos Nr.
I-4246-764/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02787-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
K. N.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba
Advokatai
Algaudas Kirša
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4246-764/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02787-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio,

dalyvaujant pareiškėjui K. N. (K. N.), jo atstovui advokatui Algaudui Kiršai,atsakovo atstovei Elinai Petrauskaitei,vertėjai Ingridai Kisieliūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. N. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:

1) Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 31-00596 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos piliečiui K. N.“.

2) Įpareigoti atsakovą įstatymo nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo manymu, ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nemotyvuotas ir nepagrįstas. Priimant sprendimą, buvo pažeisti įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principai.

Departamentas nevertino tokių dokumentų kaip galiojančio kelionės dokumento, Europos humanitarinio universiteto tarpininkavimo rašto, kuris patvirtina, kad pareiškėjas turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje, taip pat aplinkybių apie turimas pragyvenimo lėšas. Pažymi, kad nuo 2013 m. Lietuvos Respublikoje gyvena ir studijuoja dieniniame skyriuje. Neneigia, kad turi teistumą, tačiau jo bausmės atlikimo laikas baigiasi.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) nustatyta, kad atsisakoma pakeisti leidimą laikinai gyventi, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Šis įstatymas nedetalizuoja, kas laikytina tokia grėsme. Užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos. Šiuo atveju Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PD) pateikė Departamentui išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi ne vien tik šia išvada, bet taip pat įvertino pareiškėjo padaryto nusikaltimo pobūdį, mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas buvo nuteistas už narkotinių medžiagų gabenimą, turint tikslą jas platinti, jo įvykdyta nusikalstama veika buvo tyčinė ir neatlikta spontaniškai ar dėl nežinojimo. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja pareiškėją bei rodo, kad jis nėra linkęs laikytis viešosios tvarkos, priešingai, padarė sunkų nusikaltimą, keliantį grėsmę kitų žmonių sveikatai ir netgi gyvybei, t. y. jo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali ir akivaizdi, o atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi vertintinas kaip proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti visuomenės interesus.

Atkreipia dėmesį, kad sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, taip pat ir duomenys apie jo turimus socialinius ryšius, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę. Tai, kad pareiškėjas ketina studijuoti universitete, turi gyvenamąją patalpą ir pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, negali būti laikomos pagrindu panaikinti ginčijamą sprendimą, kadangi tai yra tik būtinos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kurių neatitikus, pareiškėjas net negalėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyba) atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo išduoti leidimą laikinai gyventi.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 25 d. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai pateikė prašymą bendra tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina studijuoti Europos humanitariniame universitete (b. l. 16–23).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (redakcija, galiojusi pareiškėjo prašymo pateikimo metu).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.

Įstatymo 35 straipsnyje išvardyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė Europos humanitarinio universiteto 2018 m. gegužės 14 d. raštą Nr. 78/1-212 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo EHU studentui“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas Europos humanitarinio universiteto rektoriaus 2017 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 40-38 nuo 2017 m. spalio 1 d. priimtas į antrosios pakopos nuolatinių studijų programos „Viešoji politika“ pirmą kursą, numatoma studijų baigimo data 2019 m. kovo 31 d., studentas gyvens bendrabutyje (duomenys neskelbtini), o lėšų pragyventi Lietuvoje jam skirs tėvai (b. l. 41).

Departamentas, spręsdamas, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės viešajai tvarkai, kreipėsi į PD. Šis 2018 m. birželio 7 d. Departamentui pateikė išvadą Nr. 5-S-5353 „Dėl K. N. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“, kurioje nurodė, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (b. l. 24–25).

Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2018 m. rugpjūčio 7 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi. Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Šią išvadą padarė atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme už sunkų tyčinį nusikaltimą – neteisėtai gabeno narkotines medžiagas (kanapes ir jų dalis), turėdamas tikslą jas platinti, pareiškėjo teistumas neišnykęs. Departamentas nenustatė, kad Lietuvoje būtų susiklostę ilgalaikiai socialiniai ar ekonominiai ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės ir kad ketintų tokius ryšius sukurti ateityje (b. l. 3–5).

Pažymėtina, kad užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą pagal kompetenciją atlieka PD arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, Departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo kreiptis į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas institucijas, kurios pagal kompetenciją įvertina, ar nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtintas Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyto, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašas. Pagal šio aprašo 12.1 papunktį, užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis buvo nuteistas už apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu nuteistas už tyčinį sunkų nusikaltimą pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (gabeno narkotines medžiagas (kanapes ir jų dalis), turėdamas tikslą jas platinti).

Nagrinėjamu atveju PD, nustatęs, kad pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinį sunkų nusikaltimą, Departamentui pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi PD pateikta išvada, taip pat įvertino tai, kad pareiškėjo nusikalstama veika buvo tyčinė ir neatlikta spontaniškai ar dėl nežinojimo, veika susijusi su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, todėl itin pavojinga visuomenei dėl žalingo poveikio sveikatai, saugumui ir socialinei gerovei.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgdamos į niokojantį narkotinių medžiagų poveikį žmonių gyvenimui, valstybės institucijos pagrįstai griežtai vertina veiką, kai asmenys aktyviais veiksmais prisideda prie narkotinių medžiagų platinimo (žr. 1999 m. lapkričio 30 d. sprendimą byloje Baghli prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34374/97)).

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nuteistas už tyčinį sunkų nusikaltimą, o tai yra vienas iš kriterijų nustatyti, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, teismas pritaria Departamento vertinimui dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Pareiškėjas teigia, kad šiuo metu jo bausmės atlikimo laikas baigiasi, tačiau tai neturi reikšmės jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimui, nes tai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas nuteistas už sunkų nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, jį priimant, buvo pažeisti įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principai, taip pat Departamentas nevertino pateiktų dokumentų (galiojančio kelionės dokumento, Europos humanitarinio universiteto tarpininkavimo rašto, aplinkybių apie turimas pragyvenimo lėšas).

Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytos leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos (užsienietis turi turėti gyvenamąją patalpą, pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje ir kt.), kurių neatitikus, užsienietis negalėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, o Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti savarankiški atsisakymo užsieniečiui išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindai, kuriuos nustačius, Departamentas turi pareigą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi.

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad Departamentas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nustatęs vieną iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai), taip pat įvertino tai, kad pareiškėjo nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, o siekis pradėti studijas negali būti aukščiau visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos laikymosi.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Departamentas ginčijamame sprendime nustatė visas reikšmingas su pareiškėju susijusias aplinkybes, išsamiai išdėstė, kokios poveikio priemonės taikomos pareiškėjui, nurodė visas aktualias teisės normas ir individualiai aptarė, kodėl pareiškėjui taikytina konkreti teisės norma, todėl konstatuotina, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo nėra pagrindo naikinti remiantis pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su šiuo sprendimu, nedaro jo nemotyvuoto ar formalaus.

Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą, antrasis išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą įstatymo nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje taip pat netenkintinas, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. N. (K. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Iveta PelienėEgidija PuzinskaitėErnestas Spruogis