Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui G. L., jo atstovei advokatei Marinai Laurinaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. L. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai dėl 2016 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 20N-61330950-16 administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 20N-61330950-16 G. L. buvo paskirta 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių) eurų bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviems) mėnesiams už tai, kad 2016 m. gegužės 3 d. 11.20 val., vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į geležinkelio pervažą nesustojęs prie kelio ženklo Nr. 204 „STOP“, stovinčio prieš geležinkelio pervažą. Tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 170 punkto reikalavimus, jis padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 str. numatytą pažeidimą.

Skundą padavęs asmuo G. L. prašo pakeisti priimtą nutarimą ir panaikinti institucijos priimto nutarimo dalį, kuria jam paskirta specialios teisės atėmimo nuobauda, paliekant paskirtą piniginę baudą, nes paskirta papildoma nuobauda yra per griežta. Skunde nurodo, kad pripažįsta padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Teise vairuoti transporto priemones naudojasi 32 metus ir per šį laikotarpį vos kelis kartus baustas už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Teisė vairuoti reikalinga darbo funkcijoms atlikti, nes yra liftų serviso vadovas, reikia dažnai važiuoti remontuoti sugedusius liftus su juose užstrigusiais žmonėmis. Be to turi nepilnametį neįgalų sūnų, kuriam nustatytas specialus nuolatinis priežiūros poreikis, kurį reikia nuolat vežti pas gydytojus, o sutuoktinė teisės vairuoti neturi.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo palaikė skunde išdėstytus reikalavimus bei argumentus.

Motyvuojamoji dalis

G. L. skundas tenkintinas.

Kaip matyti, skundą padavęs asmuo neginčija padaręs pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta nuobauda, tik mano, kad jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta. Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad G. L. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas ir jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 125 str. Kaip matyti, G. L. paskirta minimali bauda ir minimalios trukmės specialios teisės atėmimo nuobauda.

ATPK 30 str. 2 d. nurodoma, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. O ATPK 30² str. tvirtinama, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi, kaip matyti, įstatymas imperatyviai nustato baudos skyrimo taisykles, reikalaudamas, kad ji būtų artima sankcijoje numatytam baudos minimumo ir maksimumo vidurkiui ir būtų mažinama ar didinama priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad analogiškomis taisyklėmis būtina vadovautis skiriant ir specialios teisės atėmimo nuobaudą.

Kita vertus, teismų praktikoje tvirtinama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Teismas, vertindamas administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti švelninant G. L. administracinę atsakomybę. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad G. L. pripažino padaręs pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, pareigūnams nurodydamas visas pažeidimo aplinkybes tiek pažeidimo tyrimo metu, tiek nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą. O tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Į šias aplinkybes atsižvelgė ir administracinę nuobaudą skyręs pareigūnas. Tačiau teismo įsitikinimu, nebuvo įvertintos kitos G. L. asmenybę apibūdinančios ir atsakomybės individualizavimui reikšmingos aplinkybės. Pažymėtina tai, kad iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad pervažą kirto tokioje vietoje, kur transporto judėjimas nėra intensyvus ir geležinkelio kirtimo kelias iš esmės neapibrėžtas, tą darė pristabdęs automobilį ir važiuodamas itin lėtai, todėl akivaizdu, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė tik formaliai ir šis pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba UAB (duomenys neskelbtini) liftų serviso vadovu ir darbdavio charakterizuojamas tik teigiamai (b. l. 17). Teisė vairuoti reikalinga tinkamai atliekant darbines funkcijas. Be to jis turi neįgalų sūnų, kuriam nustatytas specialus nuolatinis priežiūros poreikis (b. l. 5-8). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teise vairuoti transporto priemones G. L. naudojasi daugiau kaip 32 metus. Per šį laikotarpį tik 4 kartus buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie savo pobūdžiu nebuvo šiurkštūs. Paskirtas baudas asmuo sumokėjo. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad G. L. nėra piktybinis pažeidėjas, o jo padarytas pažeidimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Taigi, aptartų aplinkybių visuma, leidžia spręsti, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti netaikant specialios teisės atėmimo nuobaudos.

Tokiu būdu Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos specialus 2016 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 20N-61330950-16 keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 5 p.,

nutarė:

G. L. skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 20N-61330950-16 ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, panaikinti nutarimo dalį, kuria skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.