Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo dalies panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 30–33), kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. P-759 „Dėl vyr. jrv. G. B. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – Įsakymas) 3 punktą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad 2012 m. lapkričio 26 d. su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM) 4 metams sudarė profesinės karo tarnybos sutartį, ji 2016 m. lapkričio 26 d. buvo pratęsta dar 4 metams. Pagal šią sutartį pareiškėjas turėjo tarnauti iki 2020 m. lapkričio 26 d., tačiau, Karinėse jūrų pajėgose ištarnavęs daugiau kaip penkerius metus, dėl mažo atlyginimo, iš kurio negalėjo išlaikyti nei šeimos, nei savęs, dėl reikalavimo dirbti viršvalandžius, už kuriuos nebuvo mokama, nusprendė nutraukti profesinę karo tarnybą Karinėse jūrų pajėgose. Šios priežastys buvo pripažintos svarbiomis ir profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta prieš terminą. Taigi, iš Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilės Patrulinių laivų diviziono patrulinio laivo Aukštaitis“ (P14) Artilerinės kovinės dalies artileristo pareigų jį atleido 2017 m. birželio 28 d., o 2017 m. liepos 3 d. nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį.

Mano, kad MG-3 kulkosvaidžio kulkosvaidininko kursai, kuriuose dalyvavo 2015 m. sausio 12–30 d., jam buvo nereikalingi ir nedavė jokios naudos, šių kursų baigimas neturėjo jokios įtakos jo tolesnei karjerai, nepakėlė kvalifikacijos, nepagerino profesinių įgūdžių. Į šiuos kursus vyko vykdydamas Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado įsakymą, už kurio nevykdymą jam būtų grėsusi baudžiamoji atsakomybė. Be to, nebuvo sudaręs mokymosi sutarties ar kitaip įspėtas, kad po minėtų kursų baigimo jam reikės ištarnauti 3 metus, o neištarnavus, teks sumokėti mokymosi išlaidas.

Nesutinka su grąžintina 634,78 Eur suma. Mano, kad ji apskaičiuota neteisingai. Iš pateikto MG-3 kulkosvaidžio kulkosvaidininko kurso apskaičiavimo matosi, kad kurso kaina 29 833,20 Eur, o vienam kariui kurso kaina 1 841,34 Eur. Į šią kainą įskaičiuotos personalo išlaidos bei šaudmenų išlaidos, nors jos neturėtų būti įskaičiuotos.

Mano, kad, apskaičiuojant mokymosi išlaidas, buvo pažeistos skaičiavimo taisyklės. Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 44 straipsnio 4 dalį, išieškomos mokymosi išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar aktyviajame rezerve metams. Po kursų baigimo (nuo 2015 m. sausio 30 d.) jis kariuomenėje tarnavo iki 2017 m. liepos 4 d., t. y. 884 dienas, iki 3 metų jam truko ištarnauti 211 dienų. Mano, kad sprendžiant klausimą dėl mokymosi išlaidų atlyginimo, vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalimi, turi būti skaičiuojama už 211 dienų, o tai sudaro 354,48 Eur (už viena neištarnautą dieną po 1,68 Eur), atėmus neteisėtai įskaičiuotas į kurso kainą personalo išlaidas, kurso kaina būtų 23 373,21 Eur, vienam kariui – 1 460,82 Eur, o už 211 neištarnautų dienų – 280,63 Eur (už vieną neištarnautą dieną po 1,33 Eur).

Atkreipia dėmesį, kad Įsakymo 6 punkte nurodoma, kad po atleidimo iš profesinės karo tarnybos jis skiriamas atlikti tarnybą rezerve (parengtojo rezervo kariniuose vienetuose). Šis Įsakymo punktas prieštarauja 4 punktui, nes reikalauja atlyginti profesinio parengimo išlaidas, tačiau jo įgytas žinias ir kvalifikaciją toliau siekia panaudoti atliekant tarnybą rezerve.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjas savo iniciatyva nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį neteikė. Nurodė, kad pareiškėjo prašyme nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį nurodytos priežastys yra svarbios, t. y. kitos priežastys, nurodytos kitame aprašo punkte. Atlygis ir ekonominė situacija yra nuo pareiškėjo nepriklausančios aplinkybės. Ar tos priežastys svarbios, ar ne, turėjo pripažinti ministras. Kas patyrė mokymų išlaidas, iš bylos medžiagos nėra aišku.

Atsakovė KAM atsiliepime (b. l. 121–124) su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Paaiškina, kad pareiškėjas 2012 m. lapkričio 26 d. sudarė profesinę karo tarnybos sutartį Nr. ST-752, ji vėliau buvo pratęsta. Pagal šios sutarties 3 punktą jis įsipareigojo iki 2020 m. lapkričio 26 d. profesinę karo tarnybą atlikti krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat KASOKTĮ nustatytais atvejais kitose valstybėse, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose ir tinkamai vykdyti visas kario pareigas. Pagal šios sutarties 7 punktą, karys savo iniciatyva gali nutraukti sutartį prieš terminą krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu. Pradėdamas tarnybą pareiškėjas prisiekė Lietuvos valstybei. Taigi, jis savanoriškai pasirašydamas profesinę karo tarnybos sutartį įgijo profesinės karo tarnybos kario statusą ir įsipareigojo tarnauti profesinėje karo tarnyboje iki 2020 m. lapkričio 26 d. KASOKTĮ, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Kadangi profesinė karo tarnybos sutartis nutraukta pagal KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalį, t. y. pareiškėjo iniciatyva prieš joje nurodytą terminą, todėl, vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsnio 2, 3 dalimis, pareiškėjas privalo atsakovei atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu.

Pažymi, kad KASOKTĮ 44 straipsnio 2–4 dalyse nustatyti būtini pagrindo prievolei grąžinti kario (šiuo atveju pareiškėjo) parengimo išlaidas atsirasti elementai (sąlygos). Profesinė karo tarnybos sutartis nutraukta prieš terminą, o aplinkybės, dėl kurių ji nutraukta, t. y. sunki materialinė padėtis, slegiantys finansiniai įsipareigojimai bankui, asmeninės priežastys, profesijos keitimas, nebuvo pripažintos nuo kario valios nepriklausančiomis bei nepašalinamomis. Šios priežastys parodo, kad pareiškėjas prarado motyvaciją tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jos yra subjektyvaus pobūdžio, todėl negali būti pripažintos nuo kario valios nepriklausančiomis bei nepašalinamomis aplinkybėmis.

Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad jis po profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo lieka karo tarnybos rezerve, todėl neprivalo grąžinti mokymo išlaidų. Pagal KASOKTĮ pareiškėjas šiuo metu yra atsargos karys – karo prievolininkas, atlikęs tikrąją karo tarnybą ir teisės aktų nustatyta tvarka išleistas į atsargą, t. y. yra civilis asmuo – karo prievolininkas, kuris, vadovaujantis KPI 21 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punktu, yra paskirtas atlikti tarnybą rezerve parengtojo rezervo kariniuose vienetuose.

KASOKTĮ 44 straipsnio 2–4 dalyse, kurios reglamentuoja kario parengimo išlaidų grąžinimą, nėra nustatyto atvejo (sąlygos), kad iš profesinės karo tarnybos atleistas profesinės karo tarnybos karys, kuris pagal KPĮ 21 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punktą ir kitais pagrindais paskiriamas atlikti tarnybą rezerve arba įsidarbina privačiose įmonėse, negrąžina jo parengimui profesinėje karo tarnyboje išleistų lėšų.

Taip pat nesutinka su argumentu dėl neteisingai apskaičiuotos grąžintinos mokymo išlaidų sumos. Lietuvos kariuomenės Finansų apskaitos departamento 2017 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. FS-589 „Dėl vyr. jrv. G. B. mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo pagrindimo“ pateikiami detalūs apskaičiavimai su juos pagrindžiančiais dokumentais. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-782 „Dėl Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo, išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo, išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašo (toliau – Išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašas) 9 punkte nurodomas kursų kainos apskaičiavimas ir kokios išlaidos yra įskaičiuojamos į kursų kainą, t. y. į šią kainą įskaičiuojamos praktiniams užsiėmimams aprūpinti materialinės vertybės, personalo išlaidos ir kitos išvardytos išlaidos.

Pažymi, kad pareiškėjas neginčijo Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymo „Dėl MG-3 kulkosvaidžio kulkosvaidininko kurso organizavimo“, kuriuo jis buvo siunčiamas į šiuos kursus, todėl šis įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, pareiškėjas pagal pareiginių nuostatų 7.1, 8.1, 13.1, 13.6 punktus turi žinoti ir išmanyti kovinės dalies ginkluotę ir techniką, jų eksploataciją, technines ir taktines charakteristikas, naudoti ginkluotę pagal gamintojo instrukcijas, tinkamai prižiūrėti, kontroliuoti ginkluotės būklę bei tinkamą jų panaudojimą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė patikslintą skundą atmesti. Pažymėjo, kad karys turi atlyginti krašto apsaugos sistemos patirtas išlaidas, nes kariuomenė yra tos sistemos dalis. Visi būtini rašytiniai įrodymai dėl patirtų išlaidų yra pateikti. Asignavimų valdytoja yra Krašto apsaugos ministerija, todėl nesvarbu, kur baigia karys tarnybą. Pareiškėjas pasirašė sutartį, su jos turiniu buvo susipažinęs, mokymai išplaukia iš pareigybės aprašymo nuostatų, o žinios buvo reikalingos pagal įsipareigojimus. Norint nutraukti sutartį užtenka, kad priežastys yra svarbios, bet kad būtų galima negrąžinti mokymo išlaidų, šios priežastys turi būti pripažįstamos nuo pareiškėjo nepriklausančiomis. Tokios priežastys yra išvardytos apraše ir jų sąrašas yra baigtinis. Tokių priežasčių šiuo atveju nebuvo nustatyta. Sutartis buvo nutraukta kario iniciatyva.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime (b. l. 87–93) su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, kad pareiškėjas su KAM 2012 m. lapkričio 26 d. 4 metams sudarė profesinės karo tarnybos sutartį Nr. ST-752, ji jo prašymu buvo pratęsta dar 4 metams iki 2020 m. lapkričio 26 d. Pagal PKT sutarties 1 punktą karys (pareiškėjas) savanoriškai įsipareigojo iki 2020 m. lapkričio 26 d. vykdyti tarnybą, tačiau 2017 m. gegužės 23 d. inicijavo profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimą prieš terminą, taip padarydamas neigiamą įtaką krašto apsaugos sistemos kvalifikacijos kėlimo planams bei dėl to buvo neefektyviai panaudoti kariuomenei suteikti finansiniai resursai. Profesinė karo tarnybos sutartis su juo buvo nutraukta 2017 m. liepos 3 d.

KASOKTĮ ir Išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašas nustato, kad jei su kariu prieš terminą nutraukiama tarnybos sutartis, jis turi iš karto ar dalimis atlyginti, sudarius su paskutinės tarnybos vietos vadovu susitarimą, ne didesnes kaip 3 paskutinių metų laikotarpiu jo atžvilgiu patirtas išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu, kai ši grąžintina suma nurodoma kario išleidimo į atsargą įsakyme.

Šiuo atveju profesinė karo tarnybos sutartis nutraukta pareiškėjo iniciatyva prieš joje nurodytą terminą, t. y. KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl pagal KASOKTĮ 44 straipsnio 2–3 dalis pareiškėjas turi atlyginti jo mokymui (kvalifikacijos tobulinimui ir profesiniam parengimui) išleistas lėšas.

Pažymi, kad KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatytos prievolės (grąžinti kario (pareiškėjo) parengimo išlaidas) yra būtini visi šie elementai (sąlygos): kario tarnybos sutartis turi būti nutraukta ne tik dėl pripažintų svarbių aplinkybių (priežasčių), bet taip pat tos aplinkybės (priežastys) turi būti nuo kario valios nepriklausančios bei nepašalinamos. KAM ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-231 patvirtinto Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2.1 papunktyje nurodytas svarbių nuo kario valios nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių baigtinis sąrašas. Neginčija, kad pareiškėjo 2017 m. gegužės 23 d. prašyme nurodytos priežastys objektyviai laikytinos svarbiomis, tačiau jos nelaikytinos nuo kario valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis, patenkančiomis į Aprašo 2.1 papunktyje nurodytą sąrašą.

Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad buvo neteisingai apskaičiuota mokymosi išlaidų suma. Pažymi, kad pareiškėjas buvo profesinės karo tarnybos kariu, t. y. turėjo kariui nustatytas bendrąsias pareigas bei teises, ėjo Karinėse jūrų pajėgose patrulinio laivo artilerinės kovinės dalies artileristo pareigas. Pagal jo pareiginių nuostatų 7.1, 8.1, 13.1, 13.5 punktus, kad galėtų vykdyti funkcijas, jis turėjo žinoti, gebėti naudoti, prižiūrėti ginklus ir techniką. Dėl to jis buvo siunčiamas į MG 3 kulkosvaidžio kulkosvaidininko mokymus, kuriuose gavo profesinių žinių, gerino praktinius ir teorinius įgūdžius ir visą savo profesinį parengimą bei tobulino kvalifikaciją, t. y. įgijo profesinių žinių, reikalingų kario pareigoms eiti.

Sudarydamas PKT sutartį (3, 8 punktai) sutiko ir žinojo, kokiomis sąlygomis, pagrindais, tvarka vykdys profesinę karo tarnybą ir kokioms teisinėms pasekmėms esant galės nutraukti profesinę karo tarnybos sutartį prieš terminą. Pareiškėjas, pasirašęs šią sutartį, buvo paskirtas į Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgas, krašto apsaugos sistemos lėšomis ir naudojant Lietuvos kariuomenei valstybės patikėtą turtą (ginkluotė, šaudmenys, patalpos, kitos priemonės ir aptarnavimo paslaugos) dalyvavo teoriniame ir praktiniame rengime, kvalifikacijos kėlimo kursuose. Be to, pasirašydamas profesinę karo tarnybos sutartį (sutarties 3 punktas), taip pat pagal visiems kariams vykdytiną Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 „Dėl Karo tarnybos statuto patvirtinimo“ patvirtintą Karo tarnybos statutą (toliau – Karo tarnybos statutas) (10.6 papunktis) ir pasirašytus pareiginius nuostatus prisiėmė pareigą siekti įgyti nustatytoms kario pareigoms (funkcijoms) atlikti reikiamą kvalifikaciją.

Atkreipia dėmesį, kad išlaidų išieškojimo pagrindas šiuo atveju yra nustatytas įstatymų (KASOKTĮ 44 straipsnis), o ne sutartinis. Iš pareiškėjo išieškomos ne daugiau kaip 3 paskutinių metų visos įstatyme įvardytos išlaidos, kurias patyrė krašto apsaugos sistemos institucijos. Vadinasi, kariui, kuris nutraukia profesinę karo tarnybos sutartį savo iniciatyva, visiškai išnyktų pareiga grąžinti išlaidas, jeigu jis ištarnautų 3 metus, skaičiuojant nuo paskutinių kursų (mokymų) baigimo dienos. 2017 m. liepos 3 d. pareiškėjui buvo surašyta Kario mokymo, profesinio parengimo kvalifikacijos tobulinimo išlaidų 2017 m. birželio 6 d. pažyma Nr. PP-32, kurios 4 dalyje nurodyta grąžintina 634,78 Eur suma. Šios sumą pagrindžia detalus Lietuvos kariuomenės Finansų apskaitos departamento 2017 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. FS-589 su priedais pateiktas apskaičiavimas. Su minėta pažyma pareiškėjas susipažino pasirašytinai. Būtent remiantis šia pažyma ginčijamo Įsakymo 3 punktu jam suformuluotas nurodymas grąžinti mokymo išlaidas iš karto arba dalimis.

Pažymi, kad asmenys nuo 19 metų (o pareiškę norą raštu – nuo 18 metų) iki 60 metų (atsargos karo kapelionai – iki 65 metų), kurie kaip ir pareiškėjas jau yra įgiję pagrindinį karinį parengtumą, atrenkami ir skiriami atlikti tarnybą rezerve, atliekant ją parengtojo rezervo kariniuose vienetuose, vykdo konstitucinę Lietuvos Respublikos piliečio pareigą atlikti karo tarnybą – karo prievolę (KPĮ 2 straipsnio 8 dalis, 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. privalo atlikti teisės aktais nustatytą pareigą valstybei. Pareiškėjas, savo iniciatyva nutraukęs savanoriškai sudarytą profesinę karo tarnybos sutartį, KAM įsakymu pagrįstai paskirtas atlikti šią tarnybą rezerve, tačiau šios pareigos vykdymas neatleidžia jo nuo teisės aktais (KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalis) nustatytos pareigos atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, tiesiogiai susijusias su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu, jeigu prieš terminą nutraukiama profesinė karo tarnybos sutartis.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė patikslintą skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Įsakymo 3 punkto, kuriuo pareiškėjui nurodyta grąžinti 634,78 Eur mokymo išlaidas iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadu Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas su KAM 2012 m. lapkričio 26 d. sudarė profesinę karo tarnybos sutartį Nr. ST-752 (tęsinys) (b. l. 102–103), ji jo prašymu buvo pratęsta iki 2020 m. lapkričio 26 d. Pagal šios sutarties 3 punktą karys (pareiškėjas) įsipareigojo iki 2020 m. lapkričio 26 d. profesinę karo tarnybą atlikti krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytais atvejais kitose valstybėse, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose ir tinkamai vykdyti visas kario pareigas.

Pareiškėjas 2017 m. gegužės 23 d. pateikė prašymą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui nuo 2017 m. liepos 4 d. nutraukti su juo profesinę karo tarnybos sutartį ir išleisti į atsargą. Prašyme nurodė, kad šį jo sprendimą lėmė sunki materialinė padėtis, slegiantys finansiniai įsipareigojimai bankui, didelės būtinosios išlaidos, tokios kaip būsto nuoma, komunalinės paslaugos, susiklosčiusios asmeninės priežastys. Be to, nusprendė keisti profesiją ir ieškoti geriau apmokamo darbo.

PL „Aukštaitis“ (P14) EMKD vadas p. v. laivo vado funkcijas lnt. N. P. ir S4 skyriaus įsigijimų vyresn. specialistas p. v. KLF vado funkcijas kpt. ltn. A. N. tame pačiame prašyme rezoliucijomis siūlė pripažinti nurodytas priežastis svarbiomis ir nutraukti pareiškėjo PKT sutartį.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. P-759, vadovaujantis KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalimi ir 44 straipsnio 2 dalimi, Karo prievolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, Aprašo 3 punktu ir atsižvelgiant į pareiškėjo 2017 m. gegužės 23 d. prašymą, jis 2017 m. birželio 28 d. buvo atleistas iš Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilės Patrulinių laivų diviziono patrulinio laivo „Aukštaitis“ (P14) Artilerinės krovinės dalies artileristo pareigų, o 2017 m. liepos 3 d. su pareiškėju nutraukta profesinė karo tarnybos sutartis ir jis išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą. To paties įsakymo 3 punkte nurodyta pareiškėjui grąžinti mokymosi išlaidas – 634,78 Eur – iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadu Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį. Pareiškėjas nesutinka tik su šio įsakymo 3 punktu, o kitų punktų neginčija.

Lietuvos kariuomenės vadas 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu (b. l. 135–136) įsakė Lietuvos kariuomenės Sausumo pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro viršininkui organizuoti 2015 m. sausio 12–30 dienomis MG 3 KK kursą. Taip pat įsakė karinių vienetų vadams siųsti karius į kursus pagal patvirtintą sąrašą, į kurį pateko ir pareiškėjas. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro viršininko 2015 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. V-49 „Dėl MG 3 kulkosvaidžio kulkosvaidininko kurso baigimo“ (b. l. 137) patvirtina, kad pareiškėjas MG 3 kulkosvaidžio kulkosvaidininko kursą, vykusį 2015 m. sausio 12–30 d., baigė ir jam buvo suteiktos motorizuotųjų pėstininkų vidutinio 7,62 mm MG 3 kulkosvaidžio kulkosvaidininko (0145CA) ir mechanizuotųjų pėstininkų vidutinio 7,62 mm MG 3 kulkosvaidžio kulkosvaidininko (0154CA) karinės specialybės. Iš Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro viršininko 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-321 „Dėl 2015 m. Juozo Lukšos mokymo centre vykstančių kursų kainų sąrašo tvirtinimo“ (b. l. 139–141) patvirtinto sąrašo matyti, kad minėtas kursas vienam kariui kainavo 1 841,34 Eur.

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadas 2015 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. KM-63 „Dėl siuntimo į kvalifikacijos kursus“ (b. l. 142–143), vykdydamas Karinių jūrų pajėgų 2015 m. veiklos planą, 2015 m. kovo 23–24 d. siuntė Karinių jūrų pajėgų karius į viešosios įstaigos Energetikų mokymo centro organizuojamus krovinių kabinėtojų kursus pagal sąrašą, į kurį pateko ir pareiškėjas. 2015 m. kovo 27 d. viešosios įstaigos Energetikų mokymo centro pažymėjimas Nr. 4043 (b. l. 144) patvirtina, kad pareiškėjas krovinių kabinėtojų mokymo programą baigė ir įgijo kompetenciją dirbti krovinių kabinėtoju. Iš 2015 m. kovo 18 d. 504 Eur PVM sąskaitos faktūros, serija KLS Nr. 004543 (b. l. 145), matyti, kad krovinių kabinėtojų kursai 5 žmonėms kainavo 315 Eur. Taigi, vienam žmogui šių mokymų kaina buvo 63 Eur.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas minėtuose mokymuose dalyvavo. Įsakymo 3 punktą pareiškėjas ginčija dėl to, kad MG 3 kulkosvaidžio kulkosvaidininko kursai jam buvo nenaudingi, jis nepakėlė kvalifikacijos ir šie kursai neturėjo jokios įtakos jo tolesnei karjerai, o apie tai, kad už kursus reikės susimokėti, neištarnavus 3 metų, nebuvo supažindintas. Be to, mano, kad grąžintina suma apskaičiuota neteisingai.

Kario išlaidų grąžinimą reglamentuoja KASOKTĮ (redakcija, galiojusi priimant ginčijamą Įsakymą) ir Išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašas (redakcija, galiojusi priimant ginčijamą Įsakymą).

Pagal KASOKTĮ 31 straipsnio 1 dalį, profesinės karo tarnybos sutartis yra KAM ir Lietuvos Respublikos piliečio rašytinis susitarimas, kuriuo KAM priima pilietį į profesinę karo tarnybą, o pilietis savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas.

To paties įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karys, sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys, sudaręs kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį, savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą tik krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių.

KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalis nustato, kad karys, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis jo iniciatyva, arba karys, su kuriuo profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis nutraukiama šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose nustatytais atvejais, privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu.

Šiuo atveju profesinės karo tarnybos sutartis prieš terminą nutraukta kario (pareiškėjo) iniciatyva. Taigi, remiantis KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas turėtų atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu.

KASOKTĮ 44 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai profesiniam parengimui ar kvalifikacijos kėlimui skirtos išlaidos negali būti išieškomos, t. y. mokymo karo mokymo įstaigoje, Lietuvos aukštojoje mokykloje arba užsienio valstybės aukštojoje mokykloje įgyjant aukštojo mokslo kvalifikaciją, išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys profesinėje karo tarnyboje neištarnauja 5 metų po mokymo baigimo. Išlaidos, susijusios su kario profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys neištarnauja profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve 3 metų po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos. Mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neatlyginamos, jeigu karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1086-756/2017, sistemiškai aiškindamas KASOKTĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų normų nuostatas, padarė išvadą, kad krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu (išskyrus išlaidas, susijusias su karininko parengimu karo mokymo įstaigoje), išieškomos iš profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis.

Kaip matyti, pareiga kariui atlyginti išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, nekyla 3 atvejais. Pirmu ir antru atveju svarbus profesinėje karo tarnyboje ištarnautas laikas (3 ir 5 metai), trečiu atveju turi būti pripažintos svarbios priežastys ir nuo kario valios nepriklausančios bei nepašalinamos aplinkybės.

Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo 2.1 papunktyje nurodytas svarbių nuo kario valios nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių sąrašas: karys teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas vieninteliu neveiksnaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju arba turi slaugyti neįgalų asmenį (sutuoktinį ar artimą giminaitį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir nėra kitų asmenų, galinčių neįgaliuoju pasirūpinti (2.1.1 papunktis), mirus sutuoktiniui, karys vienas augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki aštuoniolikos metų, arba turi slaugyti neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (2.1.2 papunktis), kario sutuoktinis valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje dirba, sprendimu privalo dėl darbo keisti nuolatinę gyvenamąją vietą ir išvyksta iš Lietuvos arba kario sutuoktinis ne mažiau kaip 6 mėnesius yra išvykęs iš Lietuvos ir deklaravęs gyvenamąją vietą užsienio valstybėje, o karys siekia šeimos vientisumo (2.1.3 papunktis), kario šeimos nario (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio)) mirtis (2.1.4 papunktis).

Iš pareiškėjo prašymo nutraukti profesinę karo tarnybos sutartį matyti, kad jo nurodytos priežastys nepatenka į Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo 2.1 papunktyje nurodytus atvejus, kai svarbios priežastys, dėl kurių karys savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą, pripažįstamos nuo kario valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos priežastys buvo pripažintos svarbiomis, tačiau nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių nebuvo nustatyta, nes jos nepatenka į anksčiau minėtų priežasčių sąrašą, kuris yra baigtinis. Teismas sutinka su atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, kad pareiškėjo nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, susijusios su galimai prarasta motyvacija tarnauti profesinėje karo tarnyboje.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutartyje nurodyta, kad karys įsipareigoja iki 2020 m. lapkričio 26 d. tinkamai vykdyti visas kario pareigas (šios sutarties 1, 3 punktai). Iš pareiškėjo pareiginių nuostatų, patvirtintų Karo laivų flotilės vado 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. FV-46, su kuriais pareiškėjas susipažino pasirašydamas asmeniškai, matyti, kad artilerinės kovinės dalies artileristas turi būti baigęs, be kita ko, ir kursus arba mokslus, leidžiančius jam vykdyti šias pareigas (pareiginių nuostatų 6.1 papunktis). Pareiga turėti atitinkamą kvalifikaciją šioms pareigoms atlikti nustatyta šių pareiginių nuostatų 7–8 punktuose. Taigi, pareiškėjas turėjo pareigą kelti kvalifikaciją ir tai žino tiek iš profesinės karo tarnybos sutarties, tiek iš pareiginių nuostatų.

Pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties 8 punkte nustatyta, kad karys, savo iniciatyva nutraukdamas sutartį prieš terminą, įsipareigoja krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka atlyginti per paskutinius 3 tarnybos metus krašto apsaugos sistemos turėtas išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, išskyrus atvejus, kai sutartį nutraukia dėl krašto apsaugos ministro pripažintų svarbių nuo kario valios nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių. Pareiškėjas šią sutartį pasirašė asmeniškai, taigi, preziumuojama, kad susipažino su visais joje nurodytais punktais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad nebuvo įspėtas, kad reikės susimokėti mokymosi išlaidas, neištarnavus 3 metų po kursų baigimo, yra nepagrįstas.

Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad mokymo išlaidų jis neprivalo grąžinti ir dėl to, kad iš profesinės karo tarnybos yra skiriamas atlikti tarnybą rezerve.

Karo tarnybą rezerve Karo prievolės įstatymas apibrėžia kaip parengtajam kariuomenės personalo rezervui priskirtų karo prievolininkų privaloma nenuolatinė karo tarnyba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose arba savanorių karo tarnyba ar kita karo prievolininkų savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba kariniuose vienetuose (2 straipsnio 20 dalis). Karo prievolė – konstitucinė Lietuvos Respublikos piliečio pareiga atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą (2 straipsnio 8 dalis). Karo prievolininkai atrenkami ir skiriami tarnybą rezerve atlikti parengtojo rezervo kariniuose vienetuose nuo 19 metų (o pareiškę norą raštu – nuo 18 metų) iki 55 metų, atsargos karininkai, generolai (admirolai), atsargos kariai, turintys gydytojo ar gydytojo padėjėjo specialybę, – iki 60 metų (21 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Nei minėtuose KASOKTĮ 44 straipsnio, nei Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo nuostatose nėra nustatytos sąlygos, kad nuo pareigos atlyginti išlaidas, susijusias su mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, atleidžiamas karys, paskirtas karo tarnybą atlikti rezerve.

Kadangi pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. y. pareiškėjo iniciatyva prieš profesinės karo tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą), todėl, vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsnio 2–3 dalimis, nenustačius nuo kario (pareiškėjo) valios nepriklausančių ir nepašalinamų aplinkybių, pareiškėjas privalo atlyginti atsakovui jo mokymui (kvalifikacijos tobulinimui ir profesiniam parengimui) išleistas lėšas.

Vertinant, ar ginčijamame Įsakymo 3 punkte nurodyta suma pagrįsta, atsižvelgtina į KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalies ir Išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašo nuostatas.

KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalis nustato, kad iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve metams, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomai ištarnautinus metus. Išieškomų mokymo išlaidų dydis negali viršyti 70 bazinės socialinės išmokos dydžių už vienus studijų metus.

Išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašas reglamentuoja išlaidų, kurios tiesiogiai susijusios su profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario ar kariūno mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu, apskaičiavimo ir išieškojimo tvarką. Šio aprašo 9 punktas nustato, kad kursų kaina vienam kariui Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (toliau – Akademija) ir kituose krašto apsaugos sistemos mokymo centruose apskaičiuojama pagal formulę Kkurs. = (Kugd. Išl. x Kkoef.) / Psk. Iš šios formulės detalizavimo matyti, kad į kursų kainą įskaičiuojamos ir personalo išlaikymo išlaidos, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad šios išlaidos į mokymų kainą neturėjo būti įskaičiuotos. Mokymo išlaidos apskaičiuojamos ir įrašomos į Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų pažymą (Išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašo 18 punktas). Pažymoje Akademijoje ir kito krašto apsaugos sistemos mokymo centro mokymo kaina vienam kariui nurodoma vadovaujantis patvirtintomis atitinkamų studijų ar kursų kainomis konkrečiais mokslo metais (21 punktas). Apskaičiuotos mokymo išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve metams, atsižvelgiant į KASOKTĮ 44 straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomai ištarnautinus metus (17 punktas). Pažymos pagrindu kario (išskyrus kariūnus) atleidimo iš karo tarnybos, o kariūno pašalinimo iš studijų įsakyme kartu nurodoma grąžintina mokymo išlaidų suma (26 punktas).

Byloje yra pateikta 2017 m. birželio 6 d. Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų pažyma Nr. PP-32 (b. l. 132–133), iš kurios matyti, kad pareiškėjo karinio rengimo kursas kainavo 1 841,34 Eur, kiti mokami kursai – 63 Eur, iš viso – 1 904,34 Eur. Su šia pažyma pareiškėjas susipažino tą pačią dieną ir pažymėjo, kad su pinigų suma nesutinka.

Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2017 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. FS-589 (b. l. 130–131) pateiktas detalus mokymų, kuriuose pareiškėjas dalyvavo, apskaičiavimas, t. y. kvalifikacijos tobulinimo išlaidų suma Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centre 2015 m. sausio 12–30 dienomis apskaičiuota 613,78 Eur (pareiškėjas turėjo ištarnauti 3 metus – nuo 2015-01-31 iki 2018-01-30, vienų metų kaina 613,78 Eur (1 841,34 Eur : 3 m. = 613,78 Eur), ištarnavo 2 metus – nuo 2015-01-31 iki 2017-07-03, aritmetiškai skaičiuojant 1 841,34 Eur - (613,78 Eur x 2) = 613,78 Eur). Kvalifikacijos tobulinimo išlaidų už viešosios įstaigos Energetikų mokymo centro organizuotus krovinių kabinėtojo kursus 2015 m. kovo 23–24 dienomis apskaičiuota 21 Eur suma (pareiškėjas turėjo ištarnauti 3 metus – nuo 2015-03-28 iki 2018-03-27, vienų metų kaina 21,00 Eur (63,00 Eur : 3 m. = 21,00 Eur), ištarnavo 2 metus – nuo 2015-03-28 iki 2017-07-03, aritmetiškai skaičiuojant 63,00 Eur - (21,00 Eur x 2) = 21,00 Eur). Teismui nėra pagrindo abejoti šiuo mokymų išlaidų apskaičiavimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, Įsakymo 3 punktu, pagrįstai nurodė pareiškėjui grąžinti išlaidas, tiesiogiai susijusias su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, kurios yra apskaičiuotos teisingai ir pagrįstai.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad ginčijamo įsakymo 3 punkte nenurodyta, kam jis turi sumokėti nurodytas su mokymu susijusias išlaidas, konstatuoja, kad tai, jog nenurodytas konkretus pinigų gavėjas, jei pareiškėjas norėtų visą sumą sumokėti iš karto, nėra pagrindas panaikinti šį punktą. ABTĮ 91 straipsnyje yra nurodyti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai – jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Teismas minėtą Įsakymo trūkumą laiko formaliu, kuris nedaro įsakymo ginčijamo punkto neteisėtu. Šį trūkumą, jei pareiškėjas ketintų įvykdyti teismo sprendimą geruoju, atsakovė gali pašalinti papildomai nurodydama vieną iš krašto apsaugos institucijų, kuriai šios lėšos turėtų būti pervestos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.