Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Vyteniui Puišiui, atsakovui P. Š. ir jo atstovui advokatui Valdui Bliujui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui P. Š. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad po sukelto autoįvykio atsakovas išvažiavo iš įvykio vietos ir nors tai nelaikytina pasišalinimu administracinio teisės pažeidimo prasme, nes nebuvo nustatyti jo tyčiniai veiksmai, tačiau draudimo prasme tai traktuotina, kaip pasišalinimas iš įvykio vietos. Atsakovo veiksmus paliekant eismo įvykio vietą, ieškovas vertina kaip didelį neatsargumą – jis suprato, kad sukėlė avariją, kadangi turėjo girdėti kitų automobilių stabdymo garsą, tačiau išvažiavo iš įvykio vietos. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovas nenubaustas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos dėl tyčios nebuvimo, nagrinėjamai civilinei bylai neturi įtakos, kadangi civilinei atsakomybei kilti užtenka to, kad atsakovas, išvažiuodamas iš įvykio vietos, elgėsi neatsargiai. Dėl atsakovo tyčinių veiksmų nebuvimo ir prašo priteisti ne visą, o 50 proc. sumažintą žalos sumą.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. V. paaiškino, kad įvykio metu jis važiavo su automobiliu O. V. iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Per veidrodėlį pamatė, kad sunkvežimis sustojo su užsisukusia kabina. Teigia, kad automobilis Nissan norėjo persirikiuoti į lėtėjimo juostą, tačiau netilpo. Nurodė, kad po įvykio Nissan pastovėjo, apvažiavo per dešinę pusę ir išvažiavo.

Teismo posėdyje liudytojas M. P. paaiškino, kad važiavo kartu su atsakovu automobiliu Nissan nuo Gariūnų link centro. Reikėjo pasukti į dešinę, tačiau toje juostoje buvo automobilis, atsakovas pristabdė, praleido jį ir įvažiavo į dešinę juostą. Jau užvažiavę ant tilto, jie pamatė, kad įvyko kažkokia avarija, buvo sustojęs sunkvežimis, tačiau net nekilo mintis, kad jų automobilis galėjo tą avariją sukelti. Teigia, kad galimai girdėjo stabdymo garsą, tačiau smūgio garso negirdėjo. Sustojo ant tilto todėl, kad prieš juos važiuojantis automobilis sustojo ir reikėjo jį apvažiuoti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl kaltojo vairuotojo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, kaip pagrindo draudikui reikalauti išmokėtos draudimo išmokos iš kaltojo asmens, sampratos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. gegužės 26 d. buvo sudaryta įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria ieškovas apdraudė automobilio „NISSAN QASHQAI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančio I. Š.) valdytojo civilinę atsakomybę. Nurodytos draudimo sutarties galiojimo terminas nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. (e.b.l. 10-11). Atsakovas 2015 m. spalio 8 d., apie 14.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas nurodytą automobilį, pažeidė Kelių eismo taisykles, persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmąją, staiga stabdė, ko pasekoje sukėlė autoįvykį, kurio metu susidūrė ir buvo apgadintos dvi kitos transporto priemonės MAN ir BMW bei nežymiai sužalota BMW keleivės K. L. sveikata. Ieškovas 2016-11-17 išmokėjo 1651,15 Eur draudimo išmoką už automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą ir 2016-11-08 išmokėjo 2500 Eur už keleivės K. L. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo patirtą moralinę žalą (e.b.l. 26-27; 37-38). Iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-2364-1017/2016 medžiagos matyti, kad nurodytoje administracinio teisės pažeidimo byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimu nutarė: pripažinti P. Š. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 50 Eur baudą; pripažinti P. Š. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 200 Eur baudą; pripažinti P. Š. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 40 Eur baudą; administracinio teisės pažeidimo bylą P. Š. atžvilgiu dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nurodytame teismo nutarime teismas nenustatė atsakovo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi jo vairuojamam automobiliui tiesiogiai nekontaktavus su kitomis eismo įvykio transporto priemonėmis ar eismo dalyviais, P. Š. galėjo sąžiningai klysti dėl susiklosčiusių aplinkybių ir nesuprasti, kad būtent jis kaltas dėl įvykusio autoįvykio.

Dėl ieškovo atgręžtinio reikalavimo teisės.

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis:

1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo;

2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties;

3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę;

4) pasišalino iš įvykio vietos;

5) padarė žalos tyčia.

Išmokėtų pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo sutartis draudimo išmokų susigrąžinimo iš už žalos padarymo atsakingo asmens tvarka detalizuoja Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) (taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2008 m. vasario 24 d. (Žin., 2008, Nr. 22-808). Taisyklių 59 straipsnyje atkartoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje išvardyti išmokėtų išmokų susigrąžinimo atvejai, o Taisyklių 63 punkte įtvirtinta, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat įtvirtinta teismų pareiga, sprendžiant išmokėtos draudimo išmokos sugrąžinimo draudikui iš atsakingo už žalos padarymą asmens klausimą, įvertinti draudėjo, atsakingo už žalos padarymą, veiksmus, pirmiau išvardytų kriterijų kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007;

Iš bylos duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarime nenustatė atsakovo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jo vairuojamam automobiliui tiesiogiai nekontaktavus su kitomis eismo įvykio transporto priemonėmis ar eismo dalyviais, P. Š. galėjo sąžiningai klysti dėl susiklosčiusių aplinkybių ir nesuprasti, kad būtent jis kaltas dėl įvykusio autoįvykio.

Atsakovas ir atsakovo atstovas tvirtina, kad nurodytas teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje patvirtina, kad atsakovas nepasišalino iš eismo įvykio TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte prasme. Šį atsakovo argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą dėl sekančių priežasčių.

Pirma, nagrinėjamos civilinės bylos atveju ieškovas savo teisę atgręžtinio reikalavimo tvarka susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką iš už žalos padarymą atsakingo atsakovo kildina iš transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Aptariami privatiniai teisiniai santykiai netapatūs viešosios teisės reglamentuojamiems teisiniams santykiams, kuriems esant, taikoma administracinė atsakomybė už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Dėl to pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėtis, ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme negali būti tapatinamas su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, kaip pagrindu susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte prasme. Dėl to ir kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, sprendžiant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo klausimą, reikia aiškinti ir vertinti taip, kaip ji suprantama ir aiškinama pagal LR CK 6.248 straipsnį, bet ne taip, kaip ji supranta ir aiškinama administracinių teismų praktikoje taikant ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Antra, klausimas dėl TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo ir pasišalinimo iš eismo įvykio vertinimo turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į pirmiau nurodytus Taisyklių 63 punkte nustatytus kriterijus. LR CK 6.248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Dėl to administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarime nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovo pažeidimo padarymu, laikytinos prejudiciniais faktais, bet administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktas atsakovo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos vertinimas nelaikytinas prejudiciniu faktu nagrinėjamoje civilinėje byloje (LR CPK 182 straipsnio 2 dalis).

Prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtoje administracinio teisės pažeidimo byloje apklaustas atsakovas paaiškino, kad važiuodamas pirmąja juosta nuo (duomenys neskelbtini) pusės į centrą, praleido lėtėjimo juostoje dešinėje esantį automobilį ir įvažiavo į lėtėjimo juostą. Persirikiuodamas jis girdėjo stabdymo garsą, o kai užvažiavo ant viaduko, kartu vykęs keleivis pasakė, kad kažkas susidūrė. Jis sustojo ant viaduko, kad aplenkti priekyje sustojusį kitą automobilį, tačiau įvykio vietos iš ten nesimatė. Analogiškai įvykio aplinkybes atsakovas paaiškino ir teismo posėdžio metu. Svarbia bylos aplinkybe teismas laiko tai, kad atsakovo vairuojamas automobilis įvykio metu tiesiogiai nekontaktavo su eismo įvykio transporto priemonėmis ar eismo dalyviais, o pats eismo įvykis įvyko galimai už atsakovo matomumo zonos, nes atsakovas įvykio metu (ar iš karto po jo) nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link. Tačiau vertindamas protingo žmogaus standarto aspektu atsakovo elgesį, teismas daro išvadą, kad atsakovas, darant nesaugų manevrą, persirikiavimo metu staiga stabdant ir išgirdus kitų automobilių stabdymo garsą ir neišlipęs, įsitikinti ar savo veiksmais nesukėlė eismo įvykio, elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Dėl to jo kaltės forma, teismo nuomone, yra nerūpestingumas.

Byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovo pasišalinimo iš įvykio vietos padidėjo padaryta žala ar kad dėl atsakovo pasišalinimo ieškovas patyrė papildomų išlaidų išmokėdamas draudimo išmoką ir atlygindamas padarytą žalą. Taip pat pažymėtina, kad automobilio BMW apgadinimo bei keleivės sveikatos sutrikdymo ir atsakovo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nesieja priežastinis ryšys, t. y. atsakovo pasišalinimas nelėmė nei automobilio apgadinimo nei keleivės nežymaus sveikatos sužalojimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovas turi teisę susigrąžinti iš atsakovo draudimo išmoką, išmokėtą dėl automobilio BMW sužalojimų ir keleivės nežymaus sveikatos sutrikdymo. Ieškovas prašo priteisti ne visą žalos sumą, kuri sudaro 4151,15 Eur, o tik 50 proc. šios sumos, kadangi atsakovo pasišalinimas iš įvykio vietos nebuvo tyčinis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad iš eismo įvykio atsakovas pasišalino ne tyčia, bet būdamas neatsargus, taip pat į kitas esmines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 30 proc. išmokėtos draudimo išmokos, kas sudarytų 1245 Eur (Taisyklių 63 punktas).

Taigi, dėl visų pirmiau išvardytų priežasčių teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir jam iš atsakovo priteistina 1245 Eur dydžio išmokėtos draudimo išmokos dalis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šalimis paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje patenkinto reikalavimo dalis yra 60 proc., atmesto – 40 proc. (CPK 93 straipsnio 2 dalis)

Už ieškinį ieškovas sumokėjo 47 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 28,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad už advokato pagalbą nagrinėjamoje byloje patyrė 600 Eur išlaidų, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 240 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (j.a.k. 10051834) iš atsakovo P. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1245 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt penkis eurus) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio palūkanas nuo 1245 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017-10-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28,20 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 20 ct) žyminio mokesčio už ieškinio padavimą.

Priteisti atsakovui P. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (j.a.k. 10051834), 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.