Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejo suimto itariamojo K. L. gynejo skunda del Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjucio 24 d. nutarties, kuria K. L., itariamam padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., kardomosios priemones – suemimo terminas pratestas trims menesiams, skaiciuojant ši termina nuo 2010 m. rugpjucio 25 d.

Teiseja, išnagrinejusi itariamojo gynejo skunda ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustate:

K. L. itariamas tuo, kad veikdamas bendrininku grupe su G. L., Tomu Caikausku ir kitais šiuo metu nustatinejamais asmenimis, 2008 m. kovo 10 d., apie 18 val. 30 min., Vilniaus mieste, prie L. G. gatveje esancio namo Nr. 15, suduodamas nukentejusiajam ne mažiau kaip tris smugius aštriu durianciu – pjaunanciu irankiu i dešines kojos šlauni ir dešines rankos žasta, iššaudamas nukentejusiajam tris kartus iš šaunamuju ginklu savybiu turincio irankio i kairi peti ir galvos sriti, tuo padarydamas nukentejusiajam M. R. nesunku sveikatos sutrikdyma; tuo paciu metu T. Caikauskui aštriu durianciu – pjaunanciu irankiu žalojant V. J., pasikesino nužudyti du žmones, taciau nusikaltimo nebaige del nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu: išsigandes policijos pareigunu ir vengdamas sulaikymo pabego, be to, nukentejusiesiems buvo suteikta savalaike kvalifikuota medicinine pagalba.

Šiais veiksmais K. L. itariamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p.

Be to, 2009 m. sausio 8 d. pradetas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. del ta pacia diena Telšiu rajone, Rainiu kancios memorialo vietoje, apie 18 val. 30 min., ivykdyto Telšiu miesto gyventojo L. V. nužudymo duriu i krutine durianciu – pjaunanciu irankiu, taciau del šios nusikalstamos veikos padarymo K. L. nera itariamas. 2009 m. gruodžio 28 d. prokuroro nutarimu prie pastarojo tyrimo prijungtas kitas, atliktas baudžiamojoje byloje Nr. 17-1-00698-08 del 2008 m. kovo 10 d., apie 18 val. 30 min., Vilniaus mieste, L. G. gatveje esancio namo Nr. 15, padaryto pasikesinimo nužudyti du asmenis.

Šiuo metu ikiteisminis tyrimas del abieju nusikaltimu atliekamas Generalines prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo departamente pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 9 p. bei 129 str. 2 d. 5 p., 129 str. 2 d. 9 p., 253 str. 1 d., 187 str. 1 d., 146 str. 2 d., 284 str. 1 d.

Itariamasis K. L. niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, kita vertus, lygiagreciai atliekamame kitame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagristai manyti, kad be to, kuo K. L. itariamas šio tyrimo metu, jis dalyvavo neteiseta narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu prekyba besivercianciame nusikalstamame susivienijime. Todel teismui yra pakankamas pagrindas manyti, kad K. L., budamas laisveje, gali slapstytis nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu ir daryti naujus nusikaltimus, taip pat trukdyti procesui aiškintis vis naujus itariamojo galimai padarytus veikos epizodus.

Be to, teismas konstatavo, jog nera išnyke ir kiti, Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p., 3 p., nurodyti kardomosios priemones – suemimo skyrimo pagrindai.

Nesutinka su teismo argumentais, jog nera išnyke Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartyje nurodyti suemimo skyrimo pagrindai, jog K. L. niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, be to, lygiagreciai atliekamame kitame ikiteisminiame tyrime jis itariamas dalyvaves nusikalstamo susivienijimo neteisetoje veikloje. Pažymi, jog teismas, nurodydamas minetus argumentus, siekia pagristi visus kardomojo kalinimo skyrimo ir jo termino pratesimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje, taciau gynejo manymu tuo atveju, kai suemimo terminas viršija 6 (šešis) menesius, kiekvienas suemimo pratesimo pagrindas turi buti aptariamas ir pagrindžiamas negincijamais ir objektyviais duomenimis, kurie negali kartotis.

Gynejo manymu atkreiptinas demesys, jog suemimas, kaip griežciausia kardomoji priemone, yra skiriamas ar jo terminas pratesiamas ne apskritai, o konkrecioje byloje esant konkretiems itarimams ar kaltinimams. Suemimo termino pratesimas yra griežtai neleistinas motyvuojant tuo, kad asmens atžvilgiu yra atliekami ir kiti ikiteisminiai tyrimai, be to, prokuroro pareiškimas teismui del suemimo termino pratesimo siejamas su konkreciu tyrimu, o ne su visais ikiteisminiais tyrimais in abstracto. Teigia, jog skundžiamojoje nutartyje minint ir kita ikiteismini tyrima, ribojama itariamojo teise i gynyba, taip kaip gynejas itariamaji gina tik viename iš nutartyje minimu ikiteisminiu tyrimu. Todel teismo motyvai, kad K. L. itariamas ir del kitos sunkios veikos lygiagreciai atliekamame ikiteisminiame tyrime, yra neleistini ir naikintini.

Itariamojo gynejas nurodo Europos žmogaus teisiu teismo bylas (Kulikowski prieš Lenkija (pareiškimo Nr. 18353/03), Michta prieš Lenkija (pareiškimo Nr. 13425/02), Jablonski prieš Lenkija (pareiškimo Nr. 33492/96), kuriose teismas atkreipia demesi, kad teismai negali vadovautis prezumpcija, pagal kuria suemimas ar suemimo termino pratesimas yra pateisinamas, jeigu byloje yra duomenu, kad asmuo yra itariamas ar kaltinamas sunkiu nusikalstamu veiku padarymu ir pan. Esant tokioms aplinkybems teismas pirmiausia turi spresti klausima, kokias kitokias švelnesnes kardomasias priemones galima taikyti asmens atžvilgiu, nes butent sunkiausia iš ju – suemimas, gali buti neproporcinga siekiamiems proceso tikslams. Todel teismo nurodyta aplinkybe, jog K. L. galejo padaryti jam inkriminuojama nusikalstama veika, laikytina tik faktine prezumpcija, kuri reikalauja iš teismo pirmiausia spresti klausima del kitu kardomuju priemoniu skyrimo ir nesudaro pagrindo suemimo termino pratesimui pagristi ir laikyti ji kaip pakankama.

Gynejas teigia, jog skundžiamojoje nutartyje nurodyti argumentai, jog K. L., suvokdamas griežtos bausmes gresme, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybes pasislepdamas nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ir teismo, be to, nusikaltimo sunkumas, priskiriamas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje ivardijamai ,,kitu aplinkybiu“ savokai ir jau vien to pakanka pagristam manymui, kad asmuo begs (slepsis) bei K. L. legalaus pragyvenimo šaltinio neturejimas, yra paviršutiniški, nepakankami ir neitikinami kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 11 straipsnis. Mano, jog teismu praktikoje iprasta teigti, kad vien nusikaltimo sunkumas ir už ji gresianti laisves atemimo bausme savaime lemia manyma, kad asmuo, del kurio sprendžiamas suemimo klausimas, gali begti (sleptis). Taciau tai nera formali nuostata, leidžianti be jokiu papildomu argumentu suimti ar pratesti suemimo termina. Baudžiamojoje byloje, be to, turi buti duomenu, leidžianciu teismui daryti neabejotina išvada, kad budamas laisveje asmuo, pasinaudodamas realiomis galimybemis (draugai užsienyje, neturejimas nuolatines gyvenamosios vietos, byloje anksciau buvo paskelbta tokio asmens paieška, toks asmuo yra pažeides anksciau jam skirtu švelnesniu kardomuju priemoniu reikalavimus bei salygas, byloje yra neatlikti butini tyrimo veiksmai, kuriuos atlikti gali sutrukdyti laisveje esantis itariamasis ir t.t.) gali begti (sleptis) nuo teisesaugos instituciju, teismo. Teigia, jog šiame ikiteisminiame tyrime tokiu duomenu nera. Atvirkšciai, K. L. turi šeima, t.y. dirbancia žmona ir mažameti vaika, nuolatine gyvenamaja vieta, nera atlikes jokiu veiksmu, kurie leistu manyti, jog ginamasis galetu begti (sleptis) nuo tyrimo. Todel Vilniaus apygardos teismo nutartyje minima ,,kitu aplinkybiu“ savoka turi buti argumentuota, nes vien nusikaltimo sunkumo ir bausmes griežtumo reikalavimas nera pakankamas pagrindas pratesti suemimo termina.

Gynejas nesutinka su teismo teiginiu, kaip nemotyvuotu, jog byla laikytina sudetinga ir dideles apimties. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 ,,Del teismu praktikos skiriant suemima ir namu arešta arba pratesiant suemimo termina“ 22 punkte sakoma, kad pratesiant suemimo termina ilgiau kaip šešis menesius, butina papildomai nurodyti aplinkybes, patvirtinancias ypatinga bylos sudetinguma arba didele jos apimti. Mineto nutarimo 24 punktas numato, kad ypatinga bylos sudetinguma arba didele apimti lemia padarytu nusikalstamu veiku, itariamuju ar nukentejusiuju bei liudytoju didelis skaicius, dalies proceso dalyviu (nukentejusiuju arba liudytoju) gyvenimas užsienio valstybese, reikalingu duomenu gavimas iš užsienio valstybiu istaigu ir gautu dokumentu vertimas iš užsienio kalbu, daug laiko reikalaujanciu ekspertiziu atlikimas ir ju sudetingumas, proceso veiksmu arba kitu dokumentu gausumas ir pan. Skundžiamojoje nutartyje teismas tik konstatavo, taciau nenurode jokiu duomenu, kodel byla laikytina ypatingai sudetinga ar dideles apimties, todel jis naikintinas, kaip nepagristas.

Be to, mineto Senato nutarimo 13 punkte reikalaujama, kad spresdamas, ar pratesti suemimo termina itariamajam, teismas privalo patikrinti, ar per paskutinius du suemimo taikymo menesius buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, o jei jie nebuvo atliekami, turi aiškintis, del kokiu priežasciu tai nebuvo daroma, nes šios aplinkybes turi esmine reikšme teisejo sprendimui (Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 7 dalis). Nei skundžiamoje nutartyje, nei prokuraturos pareiškime nera nurodyta, kokie ir kiek tyrimo veiksmu buvo atlikta per paskutinius du menesius. Nuo 2010 m. birželio 3 d. su itariamuoju K. L. praktiškai nebuvo atliekami jokie procesiniai tyrimo veiksmai, skirti rinkti tyrimui reikšmingus duomenis. Be to, Vilniaus apygardos teismas neanalizavo ir nesvarste kitu galimai švelnesniu kardomuju priemoniu skyrimo itariamajam K. L.. Teismo posedyje itariamojo K. L. gynejas praše skunda patenkinti, o prokuroras praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Itariamojo K. L. gynejo skundas atmetamas.

Teismas, pratesdamas kardomaja priemone, nepažeide Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimu.

Suemimo, kaip ir kitu kardomuju priemoniu, butina salyga yra duomenu, leidžianciu pagristai manyti, jog suimtasis padare nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrines pateikta ikiteismine medžiaga apeliacines instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisetais budais gautu duomenu, leidžianciu manyti, jog K. L. galejo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra nukentejusiuju, liudytoju parodymai, asmenu parodymo atpažinti pagal ju nuotraukas protokolai ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Svarstant kardomosios priemones termino pratesimo teisetuma bei pagristuma, suimtojo kaltes klausimas nesprendžiamas ir irodymai nevertinami, todel, ar K. L. yra kaltas padares jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesprendžiama.

Griežciausia kardomoji priemone taikoma esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir salygoms. Pratesdamas itariamojo K. L. suemimo termina trims menesiams, Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurode sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo, Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte – trukdys procesui bei Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

K. L. itariamas padares labai sunku nusikaltima veikdamas bendrininku grupe, todel, jei jo kalte butu irodyta, grestu griežta laisves atemimo bausme. Kaip nurodo itariamojo gynejas, gresianti ilgalaike laisves atemimo bausme savaime lemia manyma, kad asmuo, del kurio sprendžiamas suemimo klausimas, gali begti (sleptis), taciau tai nera formali nuostata, leidžianti be jokiu papildomu argumentu suimti ar pratesti suemimo termina. Apeliacinio teismo nuomone, ši suemimo skyrimo bei jo termino pratesimo pagrinda žemesnysis teismas nustate pagristai. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad kai pagristai manoma, jog itariamasis begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo, suemimas gali buti paskirtas atsižvelgiant i itariamojo šeimine padeti, nuolatine gyvenamaja vieta, darbo santykius, sveikatos bukle, ankstesni teistuma, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Del teismu praktikos skiriant suemima ir namu arešta arba pratesiant suemimo termina“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitu aplinkybiu“ savokai. Jei remiantis mineta aplinkybe galima padaryti išvada, kad asmuo begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratesti suemima BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Sisteminiu požiuriu aiškinant šia teises norma darytina išvada, kad pakanka ir vienos 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybes, kuria remiantis galima spresti apie šio suemimo taikymo pagrindo buvima. Šio pagrindo buvimo nešalina ir gynejo skunde nurodyti argumentai, kad suimtasis turi šeima, mažameti vaika ir nuolatine gyvenamaja vieta, nes siekiant užtikrinti viešojo intereso apsauga byloje negali buti vertinamos kaip išimtinai prioritetines ir salygojancios itariamajam paskirtos kardomosios priemones naikinima šiuo pagrindu. Išdestytos aplinkybes leidžia teigti, kad ši Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta suemimo taikymo pagrinda pirmosios instancijos teismas nustate pagristai.

Apeliacinis teismas atkreipia demesi, kad Baudžiamojo proceso kodekso numatyti suemimo skyrimo ir jo termino pratesimo pagrindai yra alternatyvus, todel skiriant šia kardomaja priemone ar pratesiant jos termina pakanka bent vieno iš ju. Vilniaus apygardos teismas pratese itariamajam K. L. kardomosios priemones – suemimo termina, nustates tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis begs (slepsis) nuo teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suemimas gali buti skiriamas arba pratesiamas jo terminas, jeigu asmuo itariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytu nusikaltimu padarymu, iki nuosprendžio priemimo gali padaryti nauju labai sunkiu, sunkiu ar minetame straipsnyje nurodytu apysunkiu nusikaltimu. Pagrista manyma, kad asmuo gali padaryti bent viena iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytu nusikaltimu, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistuma, jo vaidmeni padarant nusikaltimus, itarimas keliu nusikaltimu padarymu, pragyvenimo lešu gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Kaip mineta, K. L. itariamas padares labai sunku nusikaltima veikdamas bendrininku grupe, už kuri istatymas numato griežta laisves atemimo bausme (BK 11 straipsnio 6 dalis). Be to, iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog K. L. praeityje ne karta pareikšti itarimai del ivairiu nusikalstamu veiku padarymo, iki suemimo niekur nedirbo, neturejo legalaus pragyvenimo šaltinio. Gynejo skunde nurodytos aplinkybes, jog itariamasis turi šeima, mažameti vaika ir nuolatine gyvenamaja vieta, pagristo manymo, jog itariamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytu nusikaltimu, nepaneigia. Šios nurodytos aplinkybes, nusikalstamu veiksmu darymo sistemingumas, ju kartotinumas, leidžia daryti pagrista išvada, kas budamas laisveje itariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Pažymima, jog BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suemimo skyrimo ar termino pratesimo pagrindai ir salygos, taikomi tesiant suemimo termina iki šešiu menesiu. Pratesiant suemimo termina virš šešiu menesiu be bendruju yra butini ir specialus suemimo termino pratesimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudetingumas ar didele apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog byla sudetinga, dideles apimties, byloje yra šiuo metu nustatinejamu asmenu, be to, 2009 m. gruodžio 28 d. prokuroro nutarimu prie šio tyrimo prijungtas kitas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. Teismo manymu, nepagristas itariamojo gynejo teiginys, jog nuo 2010 m. birželio 3 d. su itariamuoju K. L. praktiškai nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, nes itariamasis K. L. nuo pat sulaikymo pradžios nekomentuoja pranešime apie itarima išvardintu aplinkybiu bei atsisako duoti bet kokius parodymus. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas nuosekliai, del nusikalstamu veiku padarymo pareikšti itarimai dar dviems itariamiesiems.

Del nurodytu aplinkybiu atliekamas ikiteisminis tyrimas laikomas sudetingu ir dideles apimties, atliktu ikiteisminio tyrimo veiksmu kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todel K. L. suemimo terminas pagristai pratestas ilgiau nei šešiems menesiams. Atkreipiamas demesys, kad aptariamas BPK straipsnis numato galimybe, esant sudetingai ir dideles apimties bylai, suemimo termina pratesti iki aštuoniolikos menesiu. Itariamojo K. L. suemimo terminas tesiasi žymiai trumpiau ir maksimalios trukmes nesiekia. Todel nepratesiant kardomosios priemones – suemimo, nebutu imanoma pasiekti Lietuvos Respublikos BPK numatytu tikslu, t. y. užtikrinti itariamojo dalyvavima procese, netrukdoma bylos nagrinejima teisme ir nuosprendžio ivykdyma.

Apeliacinis instancijos teismas atkreipia demesi, jog žemesnes instancijos teismas, pratesdamas itariamajam K. L. suemimo termina nurode ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta suemimo skyrimo pagrinda – trukdys procesui, teigdamas, jog lygiagreciai atliekamame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia manyti, jog K. L. itariamas dalyvaves neteiseta narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu prekyba besivercianciame nusikalstamame susivienijime, taip argumentuodamas itariamojo galimybe trukdyti procesui aiškinantis vis naujus itariamojo galimai padarytus nusikalstamos veikos epizodus. Šiuo atveju apeliacinis teismas pritaria itariamojo gynejo nuomonei, jog suemimas, kaip griežciausia kardomoji priemone, yra skiriamas ar jo terminas pratesiamas ne apskritai, o konkrecioje byloje esant konkretiems itarimams ar kaltinimams, todel suemimo termino pratesimas yra griežtai neleistinas motyvuojant tuo, kad asmens atžvilgiu yra atliekami ir kiti ikiteisminiai tyrimai. Be to, aukštesnes instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 ,,Del teismu praktikos skiriant suemima ir namu arešta arba pratesiant suemimo termina“ 9 punkte sakoma, kad asmens neprisipažinimas padarius nusikalstama veika, atsisakymas duoti parodymus, nenuosekliu parodymu davimas nelaikytini aplinkybemis, trukdanciomis procesui. Prie šiu aplinkybiu nepriskiriamas ir kitu bendrininku nenustatymas. Taigi, skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas, jog itariamasis kitame ikiteisminiame tyrime itariamas nusikalstamos veikos padarymu, nera reikšmingas išvadai, kad jis, budamas laisveje, trukdys procesui. Todel Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suemimo taikymo pagrindas (manymas, kad itariamasis budamas laisveje trukdys procesui) nepripažintas pagristu ir yra šalinamas.

Taciau jau minetu kitu suemimo taikymo pagrindu buvimas leidžia daryti išvada, kad švelnesnemis kardomosiomis priemonemis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebutu pasiekti, todel pratesta kardomoji priemone - suemimas, paliktinas galioti.

Itariamojo gynejo nurodyta argumenta apie Vilniaus apygardos teismo nutartyje minima visiškai kita asmeni, T. Caikauska, teismas atmeta ir vertina tai kaip akivaizdžia technine (spausdinimo) klaida.

Be to, itariamojo gynejo skunde nurodytas teiginys del galimai švelnesniu kardomuju priemoniu skyrimo nenagrinejamas, nes apeliacines instancijos teismas, išnagrinejes suimtojo (arba jo gynejo) skunda del suemimo paskyrimo ar jo termino pratesimo, negali pakeisti paskirtos arba pratestos šios kardomosios priemones kita kardomaja priemone (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 26 punktas).

Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, Vilniaus apygardos teismo sprendimas pratesti K. L. suemimo termina nenaikinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

itariamojo K. L. gynejo skunda atmesti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.