Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., vertėjai Erikai Vencevičienei, išnagrinėjusi A. K. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2016-06-24 apie 22.57 val., kelyje Klaipėda-Liepoja, Klaipėdos r. sav., 18,00 km., vairavo automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, tai yra būdamas Rusijos Respublikos piliečiu ir turėdamas leidimą (duomenys neskelbtini) gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2015-03-19 iki 2017-03-19, nepateikė Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tai yra neįvykdė sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d., viršijo nustatytą 70 km/val. greitį, važiavo 113,5 km/val., greičiu, pritaikius 2 km/val., paklaidą nustatytą greitį viršijo 41 km/val., taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 p., numatančio, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio ir 14 p., numatančio, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, reikalavimus. Šiais savo veiksmais jis padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 5 d. 128 str. 1 d.

A. K. teisme prisipažino įvykdęs administracinius teisės pažeidimus, gailisi.

Lietuvos Kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus specialisto A. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-06-24, nuo 15.00 val. iki 03.00 val., patruliavo tarnybiniu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 22.57 val., kelio A13 (Klaipėda-Liepoja) 18 km., už Kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo sustabdytas automobilis „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Rusijos registracijos), kurį vairavo A. K., Rusijos pilietis. Vairuotojas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, tai yra būdamas Rusijos piliečiu ir turėdamas leidimą (duomenys neskelbtini) gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2015-03-19 iki 2017-03-19, nepateikė Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tai yra neįvykdė sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies, viršijo nustatytą 70km/val., greitį, važiavo 113,5 km/val. greičiu, pritaikius 2 km/val., paklaidą, nustatytą greitį viršijo 41 km/val. Automobilio greitis išmatuotas, automobiliniu greičio matuokliu „Trip Track“, Nr. 13371. A. K. surašė ATP protokolą už ATPK 124 str. 5 d., 128 str. 1 d. numatytus pažeidimus. Automobilis saugiai pastatytas degalinės aikštelėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad A. K., neturėdamas Lietuvos Respublikoje patvirtintos teisės vairuoti transporto priemonę, 2016-06-24 vairavo automobilį ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 14 punktą.

ATPK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, užtraukia baudą nuo 289 Eur iki 434 Eur arba administracinį areštą. Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojui nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 37 punkte įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungoje (toliau tekste - ES) ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau tekste - EEE), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad A. K. turi 2015-03-19 išduotą leidimą gyventi Lietuvoje, gyvena Lietuvoje (gyvenamąją vietą deklaravo 2015-11-10), dirba, duomenų, kad A. K. būtų deklaravęs išvykimą iš gyvenamosios vietos, kai išvykstama iš Lietuvos Respublikos, byloje nėra. Dėl šios priežasties teigtina, kad A. K. atitinka nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą, todėl jo įgytas Rusijoje vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikos nėra savaime galiojantis. Dėl savo kaip nuolatinio gyventojo įgyto statuso Lietuvoje A. K. privalėjo įvykdyti reikalavimus ir gauti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį jo teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. To nepadarius, A. K. 2016-06-24 neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl ko jo veiką teismas pripažįsta kaip atitinkančią teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje.

Teismas vertina, kad byloje aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad A. K. padarė ir pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 str. 5 d.

Nagrinėjant bylą pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino ir gailisi padaręs pažeidimą.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pavojingumą ir pobūdį, į tai, kad A. K. prisipažino įvykdęs pažeidimą, gailisi dėl savo veiksmų, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, administracine tvarka nebaustas, yra išlaikęs transporto priemonių kategorijos B teorijos egzaminą, todėl pažeidėjui skirtinos sankcijose numatytos minimalios baudos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

A. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 5 d., skirti 173 eurų dydžio baudą.

A. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d., skirti 289 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir A. K. skirti 289 eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.