Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-15705-809/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05038-2024-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)

2024 m. lapkričio 27 d.

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024-08-29 sprendimą Nr. 24S199050 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad 2024-02-26 pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris Migracijos departamento 2024-08-12 sprendimu Nr. 24S186721 buvo panaikintas.

Minėtas sprendimas įsigaliojo praėjus 14 dienų apskundimo terminui. Taigi, Migracijos departamento sprendimas įsigaliojo, o išduotas leidimas laikinai gyventi nebegalioja nuo 2024-08-27. Gavusi pranešimą apie priimtą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir jam dar neįsigaliojus, pareiškėja išvyko iš Lietuvos į Lenkiją. 2024-08-22 Varšuvoje pateikė prašymą dėl leidimo gavimo laikinai gyventi Lenkijoje. Prašymo pradėti leidimo laikinai gyventi Lenkijoje procedūra buvo pradėta ir patvirtinta 2024-08-23. Pareiškėja 2024-08-28 per MIGRIS sistemą gavo pranešimą, kad pareiškėja privalo išvykti iš Lietuvos ir kadangi nėra informacijos apie jos išvykimą iš Šengeno zonos, 2024-08-29 8:00 val. privalo atvykti į pokalbį Migracijos departamento Kauno skyriuje. Pažymi, kad toks pokalbio paskyrimas laikytinas provokacija, kuria būtų konstatuotas faktas, kad pareiškėja neišvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Migracijos departamento nurodytą dieną pareiškėjos sutuoktinis atvyko į pokalbį, paaiškino teisines aplinkybes, pateikė turimų dokumentų kopijas, patvirtinančias teisėtą pareiškėjos buvimą Lenkijos Respublikoje. Pareiškėjos sutuoktinio pateikta informacija ir dokumentai nebuvo tinkamai užfiksuoti pareiškėjos asmeninėje byloje, taip pat nebuvo kaip nors įvertinti. Migracijos departamentas 2024-08-29 priėmė sprendimą Nr. 24S199050, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-08-29 iki 2027-08-28, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 133 straipsnio 1 dalimi. Tuo pačiu sprendimu nusprendė įtraukti ir į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024-08-29 iki 2027-08-28.

Pažymi, kad 2024-08-29 Migracijos departamento sprendimas Nr. 24S199050 nebuvo įteiktas pareiškėjos sutuoktiniui, nors jis tuo metu buvo Migracijos departamento Kauno skyriuje. Sprendimas taip pat nebuvo įteiktas ir pareiškėjai per jos MIGRIS asmeninę paskyrą. Apie tai, kad yra priimtas toks sprendimas , t. y. sprendimas Nr. 24S199050, pareiškėja sužinojo tik gavusi rašytinį 2024-09-02 pranešimą Nr. 24SD21417.

Pažymi, kad Migracijos departamentas, neištyręs visų faktinių aplinkybių ir nežiūrint į tai, kad pareiškėjos sutuoktinis pateikė informaciją ir duomenis apie Lenkijos Respublikoje pradėtą laikino leidimo Lenkijoje procedūrą, tiesiog tiesmukiškai priėmė sprendimą, pažeidžiantį pareiškėjos, kaip žmogaus teises. Pareiškėja nėra pažeidusi Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyto rėžimo ir užsieniečiui keliamų reikalavimų. Pareiškėja išvyko iš Lietuvos Respublikos anksčiau, nei įsigaliojo Migracijos departamento sprendimas dėl leidimo panaikinimo. Išvykusi iš Lietuvos Respublikos, pasinaudojo kitos valstybės teritorijoje galiojančiais teisės aktais ir kreipėsi į Lenkijos Respublikos migracijos tarnybą dėl leidimo laikinai gyventi Lenkijos teritorijoje procedūros pradėjimo. Lenkijos Respublikos migracijos tarnyba, laikydamasi Lenkijos Respublikos įstatymų, patvirtino pareiškėjos prašymą, kuris su antspaudu yra kelionės dokumentas ir teisėtas pagrindas būti Lenkijos Respublikos teritorijoje nuo 2024-08-23 iki sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lenkijos teritorijoje priėmimo kai tuo tarpu Lietuvos Respublikos Migracijos departamento sprendimas įsigaliojo, o išduotas leidimas laikinai gyventi nustojo galioti 2024-08-27. Taigi, atsižvelgiant į visas nurodytas faktines aplinkybes konstatuotinas faktas, kad Sprendimas, kuriuo buvo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, neteisėtas, nes nėra padarytas teisės pažeidimas, netinkamai pagrįstas vertinant pateiktus duomenis bei pažeidžia asmens, kaip žmogaus teises. Pareiškėja yra nubausta nepadariusi teisės pažeidimo, o jai esant trečiosios šalies pilietei, įžvelgiama ir rasinė diskriminacija. Todėl šis sprendimas turi būti pripažintas neteisėtu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundą jame išdėstytais argumentais, prašė teismo skundą tenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas pagal UTPĮ 133 straipsnio 1 dalį, o sprendimas Nr. 24S186721, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi, yra įsiteisėjęs ir nekvestionuojamas. Nors pareiškėjos vyras ir buvo atvykęs į vizitą vietoj pareiškėjos, jis nėra įgaliotas asmuo, kuriam būtų buvę galima įteikti sprendimą ar pranešimą apie sprendimą, priimtą pareiškėjos atžvilgiu. Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio leidimas gyventi buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą, užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą) nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Nesutinka su skundo argumentais, kad Migracijos departamentas tinkamai nemotyvavo ginčijamo sprendimo. Pažymi, kad ginčijamame sprendime įvertinus tai, kad pareiškėjai yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos ji pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, galima daryti pagrįstą išvadą, kad ji ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Pareiškėja, gavusi leidimą laikinai gyventi, nesudarė darbo sutarties su tarpininkaujančia įmone, atvykus į Lietuvos Respubliką, įsidarbino kitoje įmonėje be Migracijos departamento leidimo bei teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS. Todėl šis sprendimas laikytinas kaip proporcingas. Aplinkybė, kad pareiškėja, kaip pati nurodo, yra pateikusi prašymą dėl leidimo gyventi Lenkijoje, niekaip nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be kita ko, Lenkijos kompetentingos institucijos, nagrinėdamos prašymą, turėtų inicijuoti konsultacijos su Lietuva dėl SIS perspėjimo, o Lenkijos kompetentingoms institucijoms nusprendus išduoti leidimą gyventi, SIS perspėjimas būtų atšauktas. Ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio kitai Šengeno valstybei išduoti leidimą gyventi.

Pažymi, kad dėl sprendimo uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įtraukimo į SIS pareiškėja gali pateikti motyvuotą prašymą išbraukti duomenis apie ją iš Nacionalinio sąrašo. Migracijos departamentas, gavęs tokį prašymą, spręs dėl galimybės išbraukti duomenis iš nepageidaujamų asmenų sąrašo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepimą į skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024-08-29 sprendimo Nr. 24S199050 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Departamentas 2024-08-12 priėmė sprendimą Nr. 24S186721 panaikinti pareiškėjai 2024-02-26 išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760336565, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, pareiškėja neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir darbo sutartis su ja nebuvo nesudaryta.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y., kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos ji pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gavusi leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, į Lietuvos Respubliką atvyko bet darbo sutarties su Bendrove, tarpininkavusia dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nesudarė; nuo 2024-05-03 sudarė darbo sutartį su kita įmone Lietuvos Respublikoje, neturėdama Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį), tai, kad pareiškėja savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdama Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, Sprendimu pareiškėjai buvo nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Taip pat pareiškėjos asmens duomenys iš Nacionalinio sąrašo pateikti SIS.

Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Pagal UTPĮ 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką reglamentuoja Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (Kriterijų vertinimo tvarka), kurios 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio leidimas gyventi buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą, jeigu užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kai paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti pagrindai) nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai 2024-02-26 išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Migracijos departamento 2024-08-12 sprendimu Nr. 24S186721 buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto (paaiškėjus UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus pagrindus) pagrindu. Minėtas sprendimas nepanaikintas ir yra galiojantis. Leidimas gyventi pareiškėjai buvo panaikintas dėl to, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog 2024-03-18 pareiškėjai įteikus leidimą laikinai gyventi ir jai atvykus į Lietuvą, pareiškėja darbo sutarties su bendrove (atvykimo pagrindas) nesudarė, tačiau be Migracijos departamento leidimo pakeitė darbdavį. Taigi, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėja pateikė duomenis, kurie neatitiko tikrovės. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėja neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Departamento nustatytus pagrindus, dėl kurių pareiškėjai buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad nustatytas 3 metų uždraudimo atvykti terminas yra paskirtas nesant tam teisinio pagrindo. Įvertinus įstatymu nustatytą maksimalų 5 metų draudimo atvykti terminą, Departamento nustatytas 3 metų terminas laikytinas adekvačiu ir proporcingu, atitinkančiu Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Teismas pažymi, kad priešingai, nei nurodo pareiškėja, ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvuotas bei atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad Departamentas pagrįstai nustatė, o pareiškėja šių faktinių aplinkybių nei skunde teismui, nei bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, kad pareiškėjai anksčiau leidimai gyventi Lietuvoje nebuvo išduoti, pareiškėja neturi nei šeimyninių, nei kitų socialinių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, taip pat pareiškėja bendrovėje, apie kurią nebuvo informavusi Departamento, buvo įdarbinta tik nuo 2024-05-03. Šios nustatytos aplinkybės Departamentui pagrįstai leido, prieš tai, be kita ko, nustačius, kad pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi, dėl piktnaudžiavimo migracijos procedūra yra panaikintas, priimti sprendimą dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Pareiškėjos skundo argumentai, kad ji yra padavusi dokumentus dėl savo teisinės padėties legalizavimo Lenkijos Respublikoje, nagrinėjamo ginčo kontekste teisinės reikšmės neturi, nes nustačius, kad pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, atsakovui atsiranda teisinis pagrindas spręsti dėl asmens išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Kaip ir šiuo atveju, Departamentas, prieš tai įvertinęs pagrindą, dėl kurio leidimas gyventi buvo panaikintas, esamus (nesamus) šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus pareiškėjos ryšius su Lietuvos Respublika, pagrįstai, vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalimi, priėmė sprendimą uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Minėta, kad pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą, jeigu užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą) nustatytu pagrindu, kaip šiuo atveju, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Taigi, teismas šiuo aspektu, t. y. dėl Departamento priimtos išvados dėl pareiškėjos išsiuntimo (esant pagrįstai abejonei dėl pareiškėjos sąžiningumo ateityje naudojantis migracijos procedūromis, siekiant atvykti į Šengeno erdvę), atsakovės veiksmų neteisėtumo nenustatė.

UTPĮ 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad Nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš Nacionalinio sąrašo SIS teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacija, kuriai taikomas 1 dalies a punktas susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Taigi, nustačius, kad pareiškėjai buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, bei tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitiko tikrovės (darbo sutartis su pareiškėja nebuvo sudaryta), t. y. egzistuoja prielaidos išvadai dėl piktnaudžiavimo įstatyme nustatytomis migracijos procedūromis, darytina išvada, kad buvo pagrindas įvesti įspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi į SIS. Be to, kaip atsiliepime nurodė atsakovė, Lenkijos kompetentingoms institucijoms nusprendus išduoti pareiškėjai leidimą gyventi, SIS perspėjimas būtų atšauktas, t. y. ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio kitai Šengeno valstybei išduoti leidimą gyventi.

Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, darytina išvada, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Migracijos departamento Sprendimą panaikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Sprendimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Z. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.