Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo argumentus ir prašė jo skundą patenkinti. Papildomai nurodė, jog buvo apgyvendintas II gyvenamojo korpuso kameroje Nr. 2. Kameroje buvo apgyvendintas dar su dviem nuteistaisiais (suimtaisiais). Teigė, jog dėl įvykusio incidento kreipėsi į Vilniaus PN gydytojus. Pasisakydamas dėl kameroje esančio stalo ir kėdžių nurodė, kad trims asmenims kameroje teko vienas stalas ir dvi kėdės. Kreipėsi dėl baldų trūkumo į Vilniaus PN administraciją, tačiau ši nurodydavo, kad teisės aktai baldų skaičiaus kameroje nenustato. Pažymėjo, jog valgyti prie stalo tekdavo atšalusį maistą arba kitose vietose, pvz. ant nuteistųjų (suimtųjų) lovų, dėl ko kartais kildavo barniai ir konfliktai. Patikino, jog net ir teisminio nagrinėjimo metu jaučia skausmus.

Vilniaus PN su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą nesutinka. Teigia, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl Vilniaus PN nuomone, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Taip pat pažymi, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų arba argumentų, patvirtinančių, jog skunde nurodomos aplinkybės įtakojo pareiškėjo fizinę arba psichinę sveikatą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas nurodo, kad jam teko naudotis dviaukšte lova, kuri neatitiko saugos normų reikalavimų. Anot pareiškėjo, jam teko miegoti dviaukštės lovos antrajame aukšte, kuri įrengta be kopetėlių ar kitų pagalbinių atramų, todėl pareiškėjas bandydamas užlipti į savo miegamąją vietą susižalojo.

Pažymėtina, jog pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų (toliau – pataisos įstaigos), nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių II skyriuje numatyti nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimai, tačiau juose nedetalizuojami lovų parametrai. Pabrėžtina, jog jokie teisės aktai nedraudžia nuteistiesiems patalpose įrengti dviaukštes lovas ar, įrengus dviaukštes lovas, neįpareigoja pritaisyti kopėtėles prie lovų. Šios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje pažymima, jog kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas nuteistųjų teisių pažeidimu (žr. pvz., 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1973-525/2016; 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018 ir kt.).

Vilniaus PN kartu su atsiliepimu pateikė teismui kameroje (kamerose) užfiksuotas nuotraukas, kuriuose pavaizduotas kopėtėlių įrengimas dviaukštėse lovose. Taip pat atsiliepime nurodė, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose kamerose, be jokių išimčių, įrengtos kopėtėlės. Pritartina pareiškėjo teismo posėdžio metu ir atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą išdėstytai pozicijai, kad byloje pateiktos Vilniaus PN nuotraukos negali būti vertinamos nagrinėjamu atveju, kadangi iš jų turinio nėra galimybės nustatyti, kurios konkrečiai kameros (arba kamerų) kopėtėlės yra užfiksuotos nuotraukose, todėl teismas, priimdamas ir motyvuodamas teismo procesinį sprendimą šiais bendro pobūdžio vaizdiniais įrodymais byloje nesirems.

Nors teismas ir neturi duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas skunde nurodytu ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją su skundu dėl, jo nuomone, neįrengtų kopėtėlių, tačiau iš byloje pateiktos pareiškėjo sveikatos kortelės, o konkrečiai iš gydytojos V. G. 2020 m. spalio 20 d. įrašo sveikatos kortelėje matyti, kad pareiškėjas jai skundėsi dešinės kojos kelio raiščio skausmais, nurodydamas, jog pasitempė juos iškritęs iš gyvenamojoje kameroje esančios dviaukštės lovos. Viena vertus nesutiktina su atsakovės atstovo argumentu, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų patyręs sužalojimus, tačiau kita vertus, kadangi teisės aktuose nėra įtvirtintas įpareigojimas Vilniaus PN gyvenamosiose kamerose įrengti dviaukštes lovas su kopėtėlėmis ir pareiškėjo sužalojimas nėra sąlygotas atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (t.y. nėra priežastinio ryšio), todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės neteisėtus veiksmus.

Gyvenamoji kamera, kurioje pareiškėjas ginčo laikotarpiu atlikinėjo bausmę privalo būti įrengta vadovaujantis aukščiau paminėtomis Taisyklėmis. Šiose Taisyklėse nėra nustatyta kiek ir kokių baldų turi būti gyvenamojoje kameroje, tik nurodoma, kad visi baldai turi būti pritvirtinti prie grindų ir sienų. Vilniaus PN atsiliepime patikino, jog pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Jokių išimčių, kad būtų pablogintas pareiškėjo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to pažymėjo, kad tam tikras nuteistųjų (suimtųjų) privatumo, jų judėjimo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog teisės aktuose neįtvirtintas kameroje esančio inventoriaus kiekis, sprendžia, jog šiuo aspektu pareiškėjo teisės taip pat buvo nepažeistos.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovo veiksmuose pareiškėjo atžvilgiu nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų tokių sąlygų vertinimas yra beprasmis. Taigi pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.