Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-24987-17,

kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Jonavos r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ fasuotoja, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., anksčiau neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį, o būtent: 2017 m. gegužės 14 d., apie 14 val. 30 min, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nepilnamete dukra E. K., gim. (duomenys neskelbtini)., metu, tyčia rankomis sugriebė už E. K. plaukų ir juos tempė, po ko ji nukrito ant grindų, toliau tęsdama nusikalstamą veiką, gulinčiai ant grindų nukentėjusiajai E. K. vieną kartą spyrė jai į pilvo sritį ir vieną kartą spyrė į veido sritį bei, toliau tęsdama nusikalstamą veiką, E. K. keliantis nuo grindų, sugriebė ir spaudė jos kaklą, taip padarydama plaukų išretėjimo židinį viršugalvyje, poodinę kraujosruvą kaklo kairėje, taip tokiu būdu nukentėjusiajai E. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Tokiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, E. K. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį, o būtent: 2018 m. kovo 28 d., apie 10 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nepilnamete dukra E. K., gim. (duomenys neskelbtini) metu, tyčia spyrė koja gulinčiai lovoje nukentėjusiajai E. K. į dešinį šoną, po to, suėmusi už E. K. plaukų, juos tempė ir trenkė galvą tris kartus į lovos medinį atlošą, taip padarydama nukentėjusiajai E. K. poodines kraujosruvas kaktoje, kaktos ir dešinės krūtinės sumušimą, tokiu būdu nukentėjusiajai E. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Tokiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (2017-05-14)

Kaltinamoji E. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kalta prisipažino visiškai, nurodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį ji gyveno nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su nepilnamete dukra E. K., gim. (duomenys neskelbtini)., bei mažamečiu sūnumi A. H., gim. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės mėn. 14 d. jai paskambino mama D. K. ir pasakė, kad pas ją nakvojo dukra E., kuri iš jos pagrobė 50 Eur, nes po jos apsilankymo dingo pinigai. Ji paklausė E., ar ji pagrobė pinigus, E. atsakė, kad pinigų neturi, nevogė. Susipyko su dukra, kadangi dukra nelanko mokyklos (nėjo nuo 2017 m gegužės 8 dienos, taip pat negrįžta nakvoti į namus), todėl supykusi ant dukros, kad ji taip elgiasi, jai sugriebė už plaukų ir patempė už jų, dėl ko dukra E. nukrito ant grindų. Ji jos plaukų šiek tiek išrovė. Tuomet basa koja vieną kartą įspyrė E. į veidą. Kai E. norėjo keltis nuo grindų, ji dukrai sugriebė abejomis rankomis už kaklo ir paspaudė, bet greitai paleido. Tuomet E. apsiverkė ir nuėjo į dušą nusiprausti. Dėl šio smurto E. pasipasakojo Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei. Jos dėl šio fakto su dukra susitaikė, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, išaiškintos visos susitaikymo sąlygos. Sutinka, kad galbūt galėjo įspirti ir į pilvą (2 t., b. l. 45-46, 10).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios E. K. kaltę be jos visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

Nukentėjusiosios E. K. parodymai, kad E. K. - jos mama. Ji su mama ir mažamečiu broliu A. H., kuriam 4 m., gyvena bute (duomenys neskelbtini) Tėvas A. K. su jais negyvena, tėvai išsituokę. 2017-05-14 apie 14 val., paskambino močiutė ir pranešė, kad ji (E. K.) galimai pavogė 50 Eur, nors ji to nedarė. Mama pradėjo ją kaltinti, įvyko žodinis konfliktas, brolis A. tuo metu žiūrėjo televizorių. Mama priėjo prie jos, rankomis sugriebė už jos supintų į dvi kasas plaukų ir tempė, dėl ko buvo išrauti plaukai ir dėl to jautė fizinį skausmą. Nuo plaukų tempimo neišlaikė lygsvaros ir nukrito ant grindų, ant dešinio šono. Mama jai gulinčiai vieną kartą spyrė į pilvo sritį, ir dar vieną kartą į veido sritį, dėl ko juto stiprų fizinį skausmą. Pilvo srityje jokių sužalojimų neliko, tik po įvykio buvo paraudę. Kai ji norėjo atsistoti nuo grindų, mama sugriebė abejomis rankomis jai už kaklo, spaudė bei reikalavo atiduoti pinigus. Paskui mama išėjo į darbą, ji prižiūrėjo brolį. Apie įvykį niekam nepasakojo. 2017-05-15 išryškėjo kraujosruvos po akimi, ant kaklo, buvo gėda eiti į mokyklą, todėl kreipėsi į (duomenys neskelbtini) polikliniką, tačiau gydytojai jos neapžiūrėjo, o užregistravo vizitui 2017-05-19, bet ji tą dieną į polikliniką neatėjo. Atėjus į polikliniką, gydytojai nieko neklausė apie padarytus sužalojimus, o pati ji nieko nesakė. 2017-05-18 apie 13 val. atėjo pas tetą V. P., paprašė pas ją pernakvoti, papasakojo, kas nutiko, parodė sužalojimus, teta sužalojimus užfiksavo padarydama nuotraukas telefone. Vėliau teta apie sumušimą pranešė Vaiko teisių apsaugos skyriui. Ji mamai atleido, jos susitaikė, mamai pretenzijų neturi (1 t., b. l. 32-33, 36).

Liudytojos A. V. P. parodymai, kad E. K. šeimą pažįsta nuo 2000 m. Jos dukra E. K. dažnai lankosi pas ją namuose. 2017-05-17 apie 20 val. 20 min. E. atėjo į jos namus, ji buvo apsiverkusi, pasakė, kad susipyko su mama ir prašė leisti pernakvoti kelias naktis, kol susitaikys. Iš vakaro nieko mergaitės neklausinėjo, nors matė, kad ant jos veido po kaire akimi yra poodinė kraujosruva. 2017-05-18 pamatė, kad pas E. K. yra kraujosruvos ant kaklo, paklausė, iš kur jos, tuomet E. pasakė, kad prieš kelias dienas (tiksliai kada, nepaklausė) prieš ją smurtavo motina E. K., nes ją įtarė pinigų pagrobimu iš motinos draugo. Apie šį įvykį pranešė Vaiko teisių apsaugos skyriui (1 t., b. l. 47, 49).

Liudytojos L. G. parodymai, kad dirba (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, yra E. K. auklėtoja nuo 5 klasės. E. iki 7 klasės buvo paklusni mokinė, atsakinga, lankydavo mokyklą. Tačiau vėliau ji pradėjo nelankyti pamokų, tapo užsisklendusi, bet mokykloje elgėsi gerai. 2017-05-19, po kelių dienų mokyklos nelankymo, E. K. atėjus į mokyklą, pastebėjo, pas ją ant veido ir kaklo kraujosruvas. Paklausus, kas nutiko, E. K. pasakė, kad ją sumušė mama. Kada sumušė, nenurodė. Paaiškino, kad pažymą už praleistas pamokas pristatys mama apie pietus. Pažyma buvo pristatyta iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos, gydytojos D., buvo nurodyta, kad E. K. sirgo kažkokiu virusu, apie sumušimus nieko nebuvo parašyta. Iki šio įvykio niekada negirdėjo, kad E. K. smurtautų prieš dukrą. Niekada nepastebėjo sužalojimų ant E. K. kūno ir pati E. nesiskundė, kad prieš ją kas nors smurtauja (1 t., b. l. 60-62).

Liudytojos D. K. parodymai, kad E. K. – jos dukra, kuri gyvena atskirai, (duomenys neskelbtini), su anūkais: nepilnamete E. K. bei mažamečiu A. Apie tai, kad E. K. smurtautų prieš anūkę, nieko nežino, girdi pirmą kartą. Kai E. atvykdavo į svečius, niekada nesiskundė, kad motina ją muštų, niekada nematė jokių sužalojimų ant jos kūno, tik yra sakiusi, kad nesutaria su motina, ant jos rėkia, bara. Paskutinį kartą anūkė buvo atvykusi 2017 m. gegužės mėn., pradžioje, dienos nepamena ir, anūkei išvykus, pastebėjo, kad iš piniginės dingo 50 Eur. Įtaria, kad pinigus galėjo paimti E., nes daugiau jokių asmenų nebuvo namie, dėl to pretenzijų anūkei neturi, ieškinio nereiškia. Apie pinigų dingimą telefonu pranešė dukrai (1 t., b. l. 65-66).

Liudytojos V. M. parodymai, kad 2017-05-18 į Vaiko teisių skyrių atėjo nepilnametė E. K. kartu su A. V. P., savo motina E. K. bei mažamečiu broliu A. E. K. papasakojo, kad ją mama E. K. dažnai muša, konkrečiai datų nenurodė, tačiau ant mergaitės kaklo ir veido akivaizdžiai pastebėjo kraujosruvas. Paklausus iš kur jos, E paaiškino, kad ją sumušė mama ir ji po sumušimo nakvojo pas A. V. P., adresu (duomenys neskelbtini). Iš E. K. buvo paimtas paaiškinimas. Po to buvo apklausta ir jos mama E. K.. Ji kalta dėl dukros mušimo neprisipažino, o dėl kraujosruvos ant veido paaiškino, kad ji atsirado nuo brolio sudavimo mašinyte. Iš kur kraujosruva ant kaklo, paaiškinti negalėjo. Gavę šią informaciją, tą pačią dieną informavo policiją. Taip pat buvo bendrauta ir su A.V. P., kuri patvirtino, kad mergaitė tikrai yra skriaudžiama mamos, todėl sutiko, kad E. laikinai pagyventų pas ją namuose (duomenys neskelbtini). Bendru E. K. bei A. V. P. sutarimu E. buvo apgyventa pas A. V. P. ir šiuo adresu gyvena iki šiol. Iki šio įvykio K. šeima skyriuje nebuvo žinoma ir nebuvo įrašyta į probleminių ar socialinės rizikos šeimų apskaitą (1 t., b. l. 71-72).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1407/2017(02) E. K. konstatuota plaukų išretėjimo židinys viršugalvyje, poodinė kraujosruva kaklo kairėje. Šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 43).

2017-05-18 Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad galimai E. K. smurtauja prieš nepilnametę dukrą E. K. (1 t., b. l. 27).

2017-05-22 liudytoja A. V. P. savanoriškų daiktų dokumentų patekimo protokolu nustatyta, kad pateikė kompaktinį diską su nuotraukomis (1 t., b. l. 50-52).

2017-05-23 Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtos nuotraukos, kuriose matyti E. K. su padarytais sužalojimais kakle, veide (1 t., b. l. 53-57).

2017-05-25 Jonavos rajono socialinių paslaugų centro raštu nustatyta, kad E. K. šeima, gyv. (duomenys neskelbtini), neįtraukta į Jonavos rajono socialinių paslaugų centro darbuotojų lankomų socialinės rizikos ar probleminių šeimų apskaitą. Centras informacijos apie šią šeimą neturi (1 t., b. l. 83).

2017-05-31 (duomenys neskelbtini) progimnazijos raštu nustatyta, kad E. K. mokosi 8b klasėje. Mokosi patenkinamai. Motina nelanko klasės susirinkimų, nesidomėjo dukros mokymusi. Nei mokyklos administracija, nei psichologė, nei socialinė pedagogė, nei klasės auklėtoja mokslo metų laikotarpiu nebuvo gavę informacijos apie prieš E. panaudotą smurtą, taip pat nebuvo pastebėta fizinio smurto požymių (1 t., b. l. 85).

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (2018-03-28)

Kaltinamoji E. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kalta prisipažino visiškai, nurodė, kad ji nuomojasi trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini), gyvena trise: ji, dukra E., gim. (duomenys neskelbtini) . ir sūnus A., gim. (duomenys neskelbtini). Ji dirba naktimis, kad dienos metu galėtų būti su vaikais. E. jos neklauso, kartais negrįžta namo nakvoti, geria alkoholinius gėrimus su draugėm, už ką ji buvo nubausta administracine tvarka. Ji dėl to dukrai priekaištauja, pykstasi. 2018 m. kovo 28 d. 5 valandą ryto ji grįžo iš darbo. Vaikai abu miegojo, ji irgi nuėjo miegoti. Atsikėlė apie 10 val. ryto, nes buvo po naktinės. Užėjusi į kambarį, pamatė, kad dukra E. neišėjo į mokyklą. Jos dėl to susiginčijo, vyko žodinis konfliktas, dukra sakė, kad į mokyklą eis 12 valandą, ji dukrą varė į mokyklą ir liepė keltis. Ji ginčijosi toliau. Tuomet neapsikentusi suėmė rankomis E. už plaukų, norėdama išversti iš lovos. E priešinosi, o ji tempė už plaukų į save. Dukra, traukdamasi į save, trenkėsi galvą į lovos atlošą. Ji ją už plaukų išvertė iš lovos, ant grindų. Dukra muistėsi, nenorėjo keltis. Neatsimena, kad jai spyrė į šoną, bet galėjo būti, nes ji šaukė visokiais žodžiais, kad neis į mokyklą. Kai tempė dukrą iš lovos, sūnus buvo kitame kambaryje. Paskui dukra apsiramino, sakė, kad jos nemuštų, ji eis į mokyklą. Tai vyko apie 10 val. Kai dukra pasakė, kad eis į mokyklą 12 val., ji nusprendė išeiti susimokėti už butą. Vaikus paliko bute užrakinusi, nes E. pametusi savo raktus. Jai išėjus sumokėti už butą, po kurio laiko dukra parašė žinutę, kad pas juos atėjo socialinė darbuotoja. Ji dukrai pasakė, kad per langą ar per duris pasakytų, kad ji išėjusi mokėti už butą. Atvykus namo, prie laiptinės laukė socialinė darbuotoja ir policijos pareigūnai. Ją sulaikė dėl E. sumušimo. Įvykio metu buvo blaivi. Tarp jų su nepilnamete dukra E vyksta konfliktai, nes ji laiku nepareina namo, vartoja alkoholį su draugais, meluoja. Mokyklos socialinė darbuotoja skambina dėl jos elgesio mokykloje, dėl mokyklos nelankymo. Ji dabar mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, nes iš(duomenys neskelbtini) gimnazijos ją išvarė dėl nelankymo. Labai gailisi dėl to, ką padarė savo dukrai E.. Šiuo metu jos susitaikė (2 t., b. l. 45-46).

Kaltinamosios E. K. kaltę be jos visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

2018-03-28 Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2018-03-28 apie 11 val. 05 min. iš Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) bute užrakinta mažametė dukra, kuri galimai sumušta mamos. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė socialinė darbuotoja R. B.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2018-03-28 apie 11 val. (duomenys neskelbtini) mama E. K., gim. (duomenys neskelbtini)., koja spyrė savo dukrai E. K., gim. (duomenys neskelbtini) į pilvą, pastūmė, dėl ko E. K. nugriuvo ir susitrenkė galvą. Paėmusi už plaukų, trankė galvą į sofą. Smurtą galintys rodyti požymiai - kraujosruvos ant kaktos (1 t., b. l. 102-105).

2018-03-28 Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) Butas pirmame aukšte, trijų kambarių. Butas tvarkingas. Pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta (1 t., b. l. 117-120).

Nukentėjusiosios nepilnametės E. K. parodymai, kad 2018-03-28 buvo namuose (duomenys neskelbtini) kartu su broliu nepilnamečiu A. H., gim. (duomenys neskelbtini). ir mama E. K.. Ji pramiegojo mokyklą, todėl mama liepė neiti į mokyklą, kadangi ji turi sutvarkyti savo reikalus, o jai turėjo palikti saugoti brolį namuose. Ji susinervino, nes norėjo eiti į mokyklą ir prisiminė, kad šiandien jai kontrolinis. Vėliau paskambino draugė ir mama girdėjo, kai ji kalbėjosi su drauge. Mama pradėjo priekaištauti, kad skundžiasi klasės draugėms. Mama priėjo prie jos gulinčios lovoje ir spyrė koja vieną kartą į dešinės pusės šonkaulius, tuomet paėmė už plaukų, pradėjo tampyti dėl ko tris kartus trenkėsi į lovos kampą kaktos sritimi. Ji pradėjo šaukti, kad jai skauda. Mama nustojo ją daužyti ir nuėjo tvarkyti savo reikalus. Tuomet sugalvojo per tinklalapį „Facebook“ parašyti mokyklos socialinei pedagogei, kad paskambintų jos mamai, nes mama neišleidžia į mokyklą. Socialinė pedagogė atrašė, kad paskambins. Maždaug po minutės ji girdėjo, kad skamba mamos telefonas, tačiau mama nekėlė ragelio. Tuomet socialinė pedagoge pasakė, kad praneš socialinei darbuotojai, kuri lanko jų šeimą ir praneš, kad mama turi išleisti į mokyklą. Netrukus mama išėjo, ją su broliu užrakino namuose. Netrukus pabeldė į duris socialinės darbuotojos. Ji paaiškino darbuotojoms, kad yra užrakinta, kad mama ją sumušė. Greitai grįžo mama, ją sulaikė policijos pareigūnai. Ją ir brolį išsivežė vaiko teisių apsaugos specialistai. Savo mamai E. K. dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 126-127, 137-138).

Specialisto išvada Nr. G1023/2018(02) nustatyta, kad E. K. padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje, kaktos ir dešinės krūtinės pusės sumušimas. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku t. y. 2018-03-28. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 133).

Liudytojos R. B. parodymai, kad ji dirba Jonavos rajono socialinių paslaugų centre. 2018 m. kovo 28 d. apie 11 val. į centro telefoną paskambino socialinė pedagogė iš (duomenys neskelbtini) mokyklos ir pakvietė pakalbėti socialinę darbuotoją, kuri lanko E. K. šeimą, gyvenančią (duomenys neskelbtini) Atsakius, kad tos darbuotojos nėra, socialinė pedagogė pasakė, kad E. K. jai parašė žinutę, kad namuose ji sumušta ir mama per prievartą neleidžia jos į mokyklą. Tuomet ji pasakė, kad nueis pažiūrėti, kas vyksta toje šeimoje. Nuėjo su kolege adresu (duomenys neskelbtini) Durų niekas neatidarė, E pasakė, kad bute ji su broliu užrakinta, o mama išėjusi tvarkyti savo reikalų. Išgirdo, kad ji verkia. Paklausus kas jai yra, pasakė, kad mama ją sumušė. E. padiktavus mamos numerį, bandė skambinti mamai, bet ji neatsiliepė. E. pradarius langą, matė ant E. K. kaktos mėlynes. Tuomet paskambino bendrajam pagalbos centrui, informavo Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių. Atvykus pareigūnams, jie susisiekė su E. K.. E. rodė, kur jai mama sudavė. E. K. išsivežė pareigūnai, vaikai išvyko su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais. E. K. šeima yra įtraukta į socialinės rizikos auginančių nepilnamečius vaikus apskaitą (1 t., b. l. 156-157).

2018-04-09 Jonavos rajono socialinių paslaugų centro raštu nustatyta, kad E. K. šeima, gyv. (duomenys neskelbtini) įtraukta į Jonavos rajono socialinių paslaugų centro darbuotojų lankomų socialinės rizikos ar probleminių šeimų apskaitą nuo 2017m. gegužės 29 d. dėl socialinių įgūdžių stokos ir smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 170-171).

Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamoji E. K. 2017 m. gegužės 14 d. ir 2018 m. kovo 28 d. nukentėjusiajai E. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad E. K. kaltė įrodyta, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamosios E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu ir skirti E. K. laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. E. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 70–72).

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamoji E. K. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Jis praeityje neteista (2 t., b. l. 53–54), administracine tvarka bausta (2 t., b. l. 61–62), dirba (2 t., b. l. 64), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 67). Pažymėtina, kad kaltinamosios atžvilgiu 2017-07-21 Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjos rezoliucija buvo patvirtintas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką atleisti, kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius. Nežiūrint to, nepraėjus metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

E. K. inkriminuojami du nesunkūs nusikaltimai. Už nusikalstamų veikų padarymą galima skirti laisvės apribojimo bausmę. Kadangi E. K. neteista, teismas daro išvadą, kad taip bus pasiekti bausmės tikslai ir procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Parenkant bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia, kad E. K. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, prisipažino padariusi nusikaltimas veikas, gailisi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas - tinkama, o bausmės dydis yra ne per didelis.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog kaltinamoji abi smurtines nusikalstamas veikas padarė šeimos nariui, taiko baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Manytina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos E. K. elgesiui ir pasieks bausmės tikslus, kad ateityje E. K. nebevartotų fizinio smurto ar nedarytų kitų nusikalstamų veiksmų, siekdama išspręsti tarpusavio nesutarimus su savo šeimos nariais, kitais asmenimis.

E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios.

Kaltinamoji E. K. buvo laikinai sulaikyta nuo 2018-03-28 11 val. 45 min. iki 2018-03-29 12 val. 01 min., todėl šis jos laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros) įskaitytinas į jai paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Keturios elektroninės laikmenos paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą.

E. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti sudedant iš dalies ir paskirti E. K. subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. K. galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, E. K. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šio įpareigojimo įvykdymui nustatyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į E. K. paskirtą bausmę įskaityti jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-03-28 11 val. 45 min. iki 2018-03-29 12 val. 01 min. (dvi paras laikino sulaikymo), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti.

Keturias elektronines laikmenas palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajai, jog ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išaiškinti, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.