Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:

R. R. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, gyvena (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajono sav., deklaruota gyvenamoji. vieta (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajono sav., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2024-05-25 fizinio skausmo sukėlimas ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas D. I.);

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. R., 2024-05-25 apie 16.00 val., namo kieme esančioje pavėsinėje, (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., tyčia metaliniu vamzdžiu trenkė D. I. vieną kartą į krūtinę, į kairį petį, į dešinę ranką, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas krūtinėje ir kairio peties srityje, odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam D. I.sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. R. kaltu padaręs nusikalstamą veiką iš esmės prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjęs D. I. yra jo podukros Ž. G. sugyventinis. Iki įvykio su juo nelabai sutardavo, o su podukra sutaria gerai. Nurodė, kad jų šeimos gyvena kaimynystėje. Įvykio metu jis pats buvo blaivus, nes virš 30 metų visiškai nevartoja alkoholio. Namai, esantys (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., kuriuose gyvena su žmona, yra jų bendri namai. Nurodė, kad 2024 m. gegužės 25 d., apie 12 val., tikslaus laiko nepamena, sugrėbęs sausą žolę, ją uždegė, norėdamas sudeginti. Vienu metu pasikeitė vėjas ir dūmai nuo sausos žolės deginimo pasklido link nukentėjusiojo namų, esančių kaimynystėje. Netrukus į jo namų kiemą atėjo nukentėjęs ir pradėjo koliotis dėl sklindančių link jo namų dūmų. Kiek pasikoliojęs jis išėjo, o apie 16 val., jo (kaltinamojo) žmonos J. R. kvietimu papietauti, kaltinamasis vėl atėjo su podukra Ž.. Nurodė, kad jis pats buvo kambaryje, o kai išėjo į kiemą, pavėsinėje jau sėdėjo Ž. su kaltinamuoju, dvi dukros A., V. ir dukters A. sugyventinis Ž.. Atėjęs jis pasakė nukentėjusiajam, kad „čia smirdi dūmai“ ir pareikalavo išeiti, nes jis buvo įsižeidęs dėl to, kad nukentėjęs prieš tai buvo atėjęs ir jį iškoliojo dėl dūmų. Tuomet nukentėjęs į tai jam atsakė: „Čiulpk man..“ iš b raidės. Jam tai pasakius, jis nuėjo link garažo, todėl ar jis (nukentėjęs) buvo nusimovęs kelnes, ar nebuvo, jis tikrai nematė. Pasiėmė armatūros gabaliuką ir vieną kartą jis tikrai nukentėjusiajam juo sudavė dėl to, kad jis jam liepė čiulpti. Ar nukentėjusiajam sudavė daugiau smūgių tikrai neprisimena, nes buvo susijaudinęs, bet pripažįsta, kad galėjo suduoti nukentėjusiam dar du smūgius. Nurodė, kad jis supranta, kad pasielgė netinkamai. Šiandien teismo posėdyje nukentėjusiojo atsiprašo dėl savo neteisėtų veiksmų prieš jį, daugiau to tikrai nebus. Nurodė, kad nukentėjusiojo pasakyti žodžiai iš tiesų jį labai įžeidė, pažemino. Nurodė, kad susitaikė su nukentėjusiu, teismo prašo patvirtinti susitaikymo protokolą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis D. I. parodė, kad su kaltinamuoju jų santykiai nėra geri, nebendrauja. Su kaltinamuoju tik kaimynai, gyvena kaimynystėje apie 4 metus. Nurodė, kad jo sugyventinė yra kaltinamojo podukra, su kuria lankosi ne pas kaltinamąjį namuose, o pas kaltinamojo žmoną, nes kaltinamasis jiems atėjus visada guli lovoje prie televizoriaus, nebendrauja. Nurodė, kad 2024 m. gegužės 25 d. kaltinamasis savo kieme degino žalią žolę, dėl ko jo (nukentėjusio) kieme buvo pilna tirštų dūmų, namuose net langus reikėjo uždaryti. Nuėjęs pas kaltinamąjį į kiemą, jam pasakė, kad jis užgesintų laužą. Kieme su kaltinamuoju įvyko žodinis konfliktas, abu vartojo necenzūrinius žodžius, kaltinamasis sakė, jog jį su šake nudauš. Tuo tarpu jis (nukentėjęs) paėmęs nuo žemės šakę, ją numetė toliau ir grįžo į savo namus. Tą konfliktą iš tiesų jau buvo pamiršęs, kai apie 16 val. atėjo pas juos kaltinamojo žmona J. R. ir pakvietė pas save vakarienės. Nuėję į svečius, buvo kieme esančioje pavėsinėje, kurioje be jo ir sugyventinės Ž. dar buvo Ž. R. su A. M., V. I., du mažamečiai vaikai ir J. R., kuri įvykio metu buvo išėjusi. Kaltinamojo su jais nebuvo, jis eilinį kartą gulėjo savo lovoje, nes jie jam neįdomūs. Pavėsinėje jie vaišinosi alkoholiu, jis pats buvo atsinešęs alaus. Netrukus išvertęs akis atbėgo kaltinamasis ir pasakė: „Nu ką, senas pidere, čia tau dūmais kvepia“. Iš pradžių pagalvojo, kad kaltinamasis taip juokauja. Pasakė jam: „Taip, o ką“. Tada jis pareikalavo, kad jis (nukentėjęs) dingtų. Jam atsakius, kad niekur jis neis, nes ne jis jį pasikvietė į svečius. Dar šiek tiek su kaltinamuoju apsižodžiavo. Kaltinamasis nurodo, kad jis jam liepė čiulpti, bet jis jam gyvenime neduotų čiulpti. Jis kaltinamajam tik pasakė „kad jeigu tu nori, gali man tik pauostyti“. Taip pasakė, nes kaltinamasis prieš tai jį išvadino „senu pideru“. Nurodė, kad jis pats buvo blaivus, nes jie tik buvo pradėję gerti, kai šis konfliktas įvyko. Po jo pasakymo, mano, kad kaltinamasis susinervino, nes pasakė: „Tuoj aš tau parodysiu“ ir nubėgo link garažo. Jo dukra dar bandė jį laikyti prie garažo, bet jis prieštaravo dukrai ir atbėgo į pavėsinę su vamzdžio gabalu. Kaltinamasis vamzdžio gabalu jam (nukentėjusiam) sutrenkė tris kartus į įvairias kūno dalis, tik negali pasakyti suduotų smūgių eiliškumo, nes viskas įvyko labai greitai, per kelias sekundes. Pirmą kartą atrodo, kad jis vamzdžiu jam sudavė į kairį petį, po to į krūtinę, o jam ginantis, sudavė ir į dešinę ranką. Po to tą vamzdį sugriebę, trise laikė prispaudę prie suoliuko. Po įvykio grįžus namo, manė, kad nesikreips į policiją, bet po to nusprendė netylėti ir tą pačią dieną, apie 21 val., nuvykęs į policiją parašė pareiškimą. Nurodė, kad jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Ranka buvo ištinusi, ją skaudėjo ilgai. Nurodė, kad jis nebuvo nusimovęs kelnių ir lytinio organo nerodė. Nurodė, kad kaltinamasis jo atsiprašė tik šiandien, teismo posėdžio metu. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, jis atlygino 100,00 Eur neturtinę žalą, surašė susitaikymo protokolą, prašo jį patvirtinti.

Iš liudytojos Ž. G. apklausos proeokolo matyti, kad R. R. yra jos patėvis, mamos J. R. sutuoktinis. D. I. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena apie 10 metų, veda bendrą ūkį. 2024-05-25 ji buvo išvykusi į Kauną. D. buvo likęs namuose. Grįžus į namus apie 15.30 val., D. jai ėmė pasakoti, kad dienos metu buvo kilęs konfliktas su R. dėl uždegto laužo. R. degino žolę ir dūmai ėjo į jų namus. D. buvo nuėjęs pasiaiškinti dėl dūmų, susipyko su R.. Kilo tarp jų žodinis konfliktas. Į jų namus atėjusi mama J. abu pakvietė ateiti pavalgyti. Jie sutiko ir nuėjo į svečius. Nuėjus pavėsinėje, namo kieme - sėdėjo jos sesuo A. M., jos sugyventinis Ž. R., kita sesuo V. I.. Atėjus jiems ir atsisėdus prie stalo, mama nuėjo pažiūrėti iki ūkinio pastato, ten esančių vištų. Ir tuo metu atėjo į pavėsinę patėvis R.. Jis iškart atėjęs pradėjo šaukti, D. sakydamas necenzūriniais žodžiais, liepė dingti iš jo namų. D. valgydamas ramiai atsakė, kad neišeis. Tada R. šaukė ir sakė, kad pamatys ką jis jam padarys. R. sparčiu žingsniu nuėjo link garažo, o paskui jį nuėjo ir sesuo A.. Po kelių minučių grįžo R., dešinėje rankoje nešėsi metalinį vamzdį. R. įėjęs į pavėsinę gąsdino D., su vamzdžiu užsimojęs tris kartus jį gąsdino, kad suduos. D. ramiai sėdėjo ir valgė, nekėlė konflikto, nieko nesakė. Tada R. sėdinčiam D. metaliniu vamzdžiu kelis kartus sudavė į krūtinę. Po suduotų smūgių į krūtinę D. pradėjo gintis ir tuo metu R. sudavė jam per dešinę plaštaką. Iš už nugaros atėjo Ž. ir lygtais apkabinęs per pečius jį pervertė ant suoliuko, ten kur sėdėjo D.. A., D., Ž. ir R. visi laikė už lazdos, kol nurimo R.. Kada nurimo R. ji su D. išėjo namo. Būnant namuose ji prikalbino D. vykti į policijos komisariatą ir parašyti pareiškimą dėl R. elgesio, kad ateityje nebūtų tokių ar panašių įvykių (1 t. b. l. 72-77).

Iš liudytojos A. M. apklausos protokolo matyti, kad R. R. yra jos tėvas. D. ir tėtis susipyko. Tėtis jį varė iš namų. Konflikto metu tėtis išėjo iš pavėsinės į garažą, o ji išėjo paskui tėtį. Galvojo su juo pasikalbės, kad jis nurimtų. Tėtis nurimo, ji liko stovėti prie garažo kartu su tėčiu. Galvojo, kad tėtis nusiramino, bet neužilgo jis ėjo vėl į pavėsinę. Ji nematė ar tėtis turėjo kokį daiktą rankose. Jai būnant prie garažo išgirdo pavėsinėje triukšmą. Ji nuėjo į pavėsinę, visus ramino. Tada D. su Ž. atsistojo ir išėjo namo. Tėtis D. jokių smūgių nesudavė. Konfliktas vyko apie 15.30 val. Kiek žino, tą pačia dieną, kelios valandos atgal, buvo kilęs žodinis konfliktas tarp D. ir tėčio. Konfliktas kilo dėl to, kad tėtis sukūrė laužą ir dūmai ėjo į D. ir Ž. namus (1 t. b. l. 78-83).

Iš liudytojos J. R. apklausos protokolo matyti, kad R. R. yra jos sutuoktinis, kartu santuokoje apie 40 metų. D. I. yra dukros Ž. G. sugyventinis. 2024-05-25 grįžusi iš Kauno su Ž. ir kita dukterimi A. M., D. ir Ž. ji pakvietė į savo namų pavėsinę papietauti. D. gėrė atsineštą alų. Jiems atėjus ji išėjo palesinti vištų, surinkti kiaušinių, pašerti šuniuko. Tuo metu R. nebuvo pavėsinėje. Atėjus atgal į pavėsinę ji suprato, kad buvo kilęs konfliktas. Tik jai atėjus D. su Ž. atsistojo ir išėjo į namus (1 t. b. l. 84-89).

Iš liudytojos V. I. apklausos protokolo matyti, kad R. R. yra jos tėvas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. D. I. yra sesers Ž. G. sugyventinis. D. ir Ž. su tėvais kartu negyvena. Jie gyvena gretimoje sodyboje. 2024-05-25, jai būnant pas tėvus svečiuose, apie 12.00 val., matė, kad tarp tėčio ir D. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad tėtis užkūrė sausas žoles ir nedaug dūmų vėjas nupūtė link D. ir Ž. namų. Vėliau tą pačią dieną apie 15.00 val. atėjo į tėvų pavėsinę D. su Ž., tuo metu pavėsinėje buvo sesuo A., jos sugyventinis Ž.. Atėjęs D. atsisėdo prie stalo ir pradėjo gerti atsineštą alų. Netrukus į pavėsinę atėjo tėtis ir pradėjo šaukti D., kad jis išeitų. D. į tėtį nekreipė dėmesio, toliau sėdėjo ir gėrė alų. Tada dar kartą tėtis liepė jam eiti iš pavėsinės. Tada D. atsistojo, nusimovė kelnes ir tėčiui parodė savo lytinį organą. Jie tada visi pradėjo sakyti, kad jis dingtų iš pavėsinės (1 t. b. l. 95-100).

Iš byloje esančio D. I. 2024-05-25 protokolo-pareiškimo rašyto Kauno a. VPK Kėdainių r. PK matyti, kad jis pranešė, jog 2024-05-25 apie 16.00 val., jam būnant pas kaimynus Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), prie jo priėjęs kaimynas R. R. su metaliniu vamzdžiu trenkė kelis kartus į krūtinę, sukėlė fizinį skausmą ir vieną kartą su metaliniu vamzdžiu trenkė į dešinės rankos plaštaką. Prašo nubausti R. R. įstatymo numatyta tvarka (1 t. b. l. 32-37);

Iš byloje esančio 2024-05-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), kur matomas dalinai aptvertoje teritorijoje dviaukštis pastatas. Patekus į kiemą, žiūrint į dviejų aukštų pastatą, dešinėje pusėje matomas sodas su augalais, taip pat dešinėje pusėje matomas keliukas, kuriuo galima išvažiuoti iš teritorijos, o už keliuko matoma pavėsinė. Prie pavėsinės pastatytas medinis vaikiškas arkliukas, šalia jo pastatytos pakabinamos sūpynės su stovu, patenkama į pavėsinę, kur sustatyti suolai aplink stalą. Ant suolų sudėti įvairūs daiktai, ant stalo pastatytas dubuo su įvairiais daiktais. Išėjus iš pavėsinės, dešinėje pusėje matomas ūkinis pastatas, prie ūkinio pastato matosi į krūvą sudėtos metalinės konstrukcijos, taip pat metalo krūvoje matomas metalinis vamzdis 48 cm ilgio ir 4 cm skersmens, kuris iš įvykio vietos paimtas (1 t. b. l. 12-25).

2024-07-09 Daiktų apžiūros protokolu išimtas metalinis vamzdis apžiūrėtas. Vamzdis 48 cm ilgio, metalinis grublėtu paviršiumi. Abu metalinio vamzdžio galai nelygiu paviršiumi. Metalinis vamzdis rudos spalvos (surūdijęs) (1 t. b. l. 26-31, 158).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant D. I. pilvo matosi paraudimas, ant dešinės rankos plaštakos matosi gumbas (1 t. b. l. 54-59).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. I. konstatuotos poodinės kraujosruvos krūtinėje ir kairio peties srityje, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais , kurių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymiu, odos nubrozdinimas padarytas dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros. Poodinės kraujosruvos padarytos kelių parų laikotarpyje iki apžiūros, tikslesnio laiko nurodyti neįmanoma. Duomenų prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 3 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. D. I. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Bet kokia mechaninė trauma sukelia mažesnį ar didesnį skausmą individualiai ir tai yra subjektyvus pojūtis (1 t. b. l. 63-64).

Iš byloje esančio alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2024-05-25, 23.04 val. R. R. nustatyta 0,00 prom. , blaivas; nukentėjusiam D. I. nustatyta 0,11 promilių girtumas, nustatyta 2024-05-25, 21.16 val. ( b. l.40-41).

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d., teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. 2024-05-25 apie 16.00 val., namo kieme esančioje pavėsinėje, (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., tyčia metaliniu vamzdžiu trenkė D. I. vieną kartą į krūtinę, į kairį petį, į dešinę ranką, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas krūtinėje ir kairio peties srityje, odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam D. I.sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. tyčia metaliniu vamzdžiu trenkė D. I. vieną kartą į krūtinę, į kairį petį, į dešinę ranką, šiam bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta sveikata, jis šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis nesugebėjo tinkamai įvertinti tarpusavio susidariusios situacijos, kurios pasėkoje sveikata buvo sutrikdyta nukentėjusiam. Teismas daro išvadą, kad išanalizuotų įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė. Teismas taip pat daro išvadą, kad išanalizavus įrodymų visumą, nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jog kaltinamojo veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys ( BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Civ. ieškinys byloje nėra pareikštas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas nesunkus ( BK 11 str.), nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis neteistas, baustas administracine tvarka per 5 metus 1 kartą 2020-07-10 už KET pažeidimą, bauda sumokėta ( b. l. 136-137, 138); Psichikos sveikatos ligų priežiūros grupėje nei Priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra registruotas (b. l. 142); nuo 2008 m. dirba UAB „ (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 144, 145,146); yra atsakomybę lengvinanti viena aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su nukentėjusiu susitaikė, jo atsiprašė, surašė susitaikymo protokolą, prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

Teismas daro išvadą, kad byloje yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėję asmenys, susitaiko – LR BK 38 str., nes kaltinamasis padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai, pateikta teismui susitaikymo protokolas ( b. l. 174) iš kurio matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjęs susitaikė, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusio, nukentėjęs atleido kaltinamajam, nukentėjusiam atlyginta 100,00 Eur neturtinė žala, tą patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs, nukentėjęs prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės patvirtinti susitaikymo protokolą ( b. l. 174). Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis neteistas, veika, už kurią jis teisiamas, įvykdyta spontaniškai.

Teismas mano, kad baudžiamasis procesas leido kaltinamajam kritiškai įvertinti savo veiksmus, suprasti, kad visos konfliktinės situacijos gali ir turi būti sprendžiamos teisėtomis priemonėmis, kad baudžiamasis procesas turės įtakos kaltinamajam kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Teismo manymu, pritaikius BK 38 str. nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiu, įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį (galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per 1 metus bus padaryta nauja nusikalstama veika), šiuo atveju užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas atsižvelgęs į nukentėjusio nuomonę išsakytą teisiamojo posėdžio metu, jis prašo teismo patvirtinti susitaikymo protokolą ir baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti, teismas daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikaltimų. Jis anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleistas. Todėl sutinkamai su LR BK 38 str. kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, byla nutrauktina (Teismų praktika, baudžiamoji byla Nr. 1A-207-875/2020, Šiaulių apygardos teismo nuosprendis).

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinis vamzdis, perduotas saugoti PD prie LR VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 291, 297 str., 302-303 str., teismas,

nusprendė:

R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.) - atleisti, vadovaujantis BPK 254 str. 5 d. baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinį vamzdį, perduota saugoti PD prie LR VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti bei sprendžiamas klausimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, R. R. nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.