Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (8 veikos) – 2 m. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą ir išdirbti 50 val. nemokamų darbų; 2) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 3 dalį – 4 mėn. viešųjų darbų bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant atlikti 50 val. nemokamų darbų ir 1 m. laiko būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. (bausmė atlikta), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 22.00 val. R. S. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su V. A., tyčia vieną kartą sudavė delnu į galvos sritį, už kairės ausies, bei vieną kartą sudavė kumščiu į veido sritį, į lūpas, dėl ko nuskilo ir iškrito dantų dvi karūnėlės, tokiu būdu mušdamas nukentėjusiajam V. A. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais viršugalvio dešinėje pusėje ir kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje.

Kaltinamasis K. K., apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. jis nuo ryto buvo (duomenys neskelbtini) pas draugę I. S. ir jos kieme tvarkė savo brolio automobilį. Pas I. tėvą R. S. buvo atvažiavę pažįstami draugai V. A. ir O. Ž., kurie vartojo alkoholinius gėrimus. Jis su broliu A. K. tvarkė jo automobilį lauke, o minėti asmenys gėrė alkoholinius gėrimus gyvenamo namo viduje, virtuvėje. Kai jis dieną tvarkė automobilį, į lauką buvo išėjęs V. A., kuris jo prašė jam sutvarkyti jo draugės automobilį su variklio gedimu. Jis nusijuokė ir jam pasakė, kad jis neturės tiek pinigų, ir neverta taisyti variklio, nes automobilis senas ir taisymas brangiau kainuos. V. kažką paburbuliavo ir nuėjo vėl į namo vidų. Jam bestovint dar prie brolio automobilio, lauke jau buvo tamsu, kuri tiksliai valanda pasakyti negali, atėjo visas girtas V. A. ir jam pasakė „ką tu ,snargliau, kitų mašinas taisai, o mano neapsiimi“. Po šių žodžių jam pirmas už peties griebė V. A., jis nuo savęs šį stumdamas delnu gal ir pataikė į ausį, šis vis tiek neatstojo, tuomet jis įpyko ir sudavė rankos kumščiu vieną smūgį į veidą, į lūpas. Jis niekur V. A. nevežė. Dėl girtumo V. A. neatsimena, kur vyko konfliktas. Jis gailisi, kad V. A. sudavė vieną smūgį kumščiu į lūpas, bet dėl kito smūgio neprisipažįsta, nes jis gindamasis, kaip jau minėjo, V. A. pradėjo konfliktą pirmas (b. l. 66-67).

Papildomai apklausus K. K., jis parodė, kad jis konflikto metu sudavė tyčia keletą smūgių V. A., šiam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Jis gailisi sumušęs V. A., šiam padarytą žalą atlygino, jo atsiprašė (b. l. 79).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusysis V. A. apklausos metu parodė bei papildomos apklausos metu patikslino, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 18 val. jis buvo nuvykęs į svečius pas R. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus. Būnant pas R. S. namuose, atvyko pas jį į namus K. K., su kuriuo kalbėjo, ir prašė, kad šis taisytų jo automobilį, bet jis sakė netaisys jo automobilio. Jis dar nuėjo į R. S. namo vidų išgerti alkoholinių gėrimų ir, išėjęs į lauką, pamatė remontuojant automobilį K. K. su broliu. Jis priėjo prie Karolio ir visaip koliojo, kad šis neremontuoja jo automobilio. Tada jis supykęs pastūmė K. K., o šis jam rankos delnu sudavė vieną smūgį į galvos sritį, už kairės ausies, bei vieną kartą sudavė kumščiu į veido sritį, į lūpas, dėl ko nuskilo ir iškrito dvi dantų karūnėlės. Dėl šių suduotų smūgių jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jis dėl girtumo tiksliai neatsiminė tikslios įvykio vietos, nes po sužalojimo išėjo iš R. S. pėsčias namo. Eidamas namo buvo nukritęs į griovį, pamiegoti, todėl, kai atsibudo buvo prie pagrindinio kelio, tai jam taip ir atrodė, kad jį sumušė Juodbūdžio kaimo teritorijoje. Jis buvo susitikęs su K. K., kuris jo atsiprašė, jam atlygino padarytą žalą, todėl jis civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia. Prašo baudžiamąją bylą nutraukti arba nubausti K. K. įstatymo numatyta švelnesne bausme (b. l. 1-12, 13-15).

Liudytojas A. K. parodė, kad jis 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 19 val. atvažiavo pas I. S. į namus ir jos kieme su broliu K. K. taisė automobilį. Tikslios valandos neprisimena, lauke buvo tamsu, išėjo į lauką išgėrę nepažįstamas vyresnio amžiaus žmogus ir ėmė prie K. kabinėtis, koliojosi, kad K. netaiso jo automobilio. Vyriškio kalba buvo nerišli, šis svirduliavo. Girdėjo, kad jie susikonfliktavo, apsistumdė, kas pirmas, kuriam sudavė smūgį, jis nematė, nes nesikišo į jų konfliktą. Jam atrodo, kad nepažįstamas vyriškis buvo nukritęs ant žemės, bet ir tai tiksliai pasakyti negali. Konfliktas greit baigėsi ir K. toliau prisijungė prie jo (b. l. 22-24).

Liudytojas R. S.parodė, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 18 val. pas jį į namus atėjo V. A.. V. atėjo pas ją į namus išgėręs. Apie 19 val. jis pats nuėjo miegoti. 2020 m. rugsėjo 27 d. ryte jis girdėjo, kad į jo žmonos E. telefoną paskambino V. A. sugyventinė O. ir pasakė, kad jos V. sumušė K. K.. Sužinojęs iš žmonos apie V. sumušimą, jis .K. paklausė, kas įvyko. K. pasakė, kad jam būnant kieme su A., ir tvarkant brolio automobilį, atėjo prie jo girtas V. A., kuris koliojosi, priekaištavo, kad jis netvarko V. automobilio, užsimojo K., todėl jis sudavė vieną ar daugiau smūgių V. Jis pats konflikto nematė (b. l. 26-28).

Liudytoja I. S. parodė, kad ji gyvena su savo tėvais, draugauja su K. K., kuris pas ją dažnai atvažiuoja. 2020 m. rugsėjo 26 d. buvo bulviakasis, K., atvažiavęs pas jos tėvus, padėjo sudėti bulvių maišus į rūsį. O. Ž. su jos teta G. L. ir tėvais, grįžę po darbo, pietavo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18 val. pas jos tėvus atvažiavo V. A., kuris matėsi, buvo akivaizdžiai išgėręs. Apie 21 val. pas jos tėvus į kiemą atvažiavo K. K. brolis A. K., kuris jų kieme su K. tvarkė jo automobilį. Ji pati tvarkėsi namo viduje. Apie 22 val. ji matė, kad V. išėjo į lauką prie A. ir K., ji girdėjo, kad jis eidamas iš namo į lauką kažką bambėjo, keikė. Jai būnant kambaryje už kokio pusvalandžio atėjo į kambarį K. ir jai pasakė, kad V. A. jį visaip keikė, klausė, kodėl K. netvarko jo automobilio, bandė suduoti smūgį, tai šis stūmė, ir lyg tai vieną kartą sudavė. Ji pati to nematė (b. l. 30-32).

Liudytoja E. S. parodė, kad jos dukra I. S. draugauja su K. K., kuris kartais pas juos į namus atvažiuoja. 2020 m. rugsėjo 26 d. pas juos namuose buvo bulviakasis, jiems padėjo dirbti vyro sesuo G. L. su drauge O. Ž.. Baigę kasti bulves, visi ėjo į jų namus valgyti pietų. Jai kiek pabuvus prie stalo, užkilo aukštas spaudimas, todėl ji išgėrė vaistų ir nuėjo į kambarį atsigulti, o kiti liko prie stalo. Ji, gulėdama kambaryje, girdėjo, kaip pas dukrą I. atvažiavo K., kuris, kiek pabuvęs kambaryje, lauke su broliu taisė brolio automobilį. Tikslios valandos neprisimena, pas juos į namus atvažiavo O. sugyventinis V. A., kuris buvo neblaivus. 2020 m. rugsėjo 27 d. ryte į jos mobilaus ryšio telefoną paskambino O. ir pasakė, kad jos V. sumušė K. K.. Apie tai paklaustas, K. pasakė, kad jam būnant kieme su broliu A. ir tvarkant brolio automobilį, atėjo prie jo girtas V. A., kuris koliojosi, priekaištavo, kad K. netvarko V. automobilio, užsimojo K., dėl ko K. nesusitvardęs sudavė vieną ar daugiau smūgių V. Ji pati konflikto nematė (b. l. 34-36).

Reagavimo skyriaus tyrėjos V. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietos apžiūra neatlikta, nes nukentėjusysis V. A. negali nurodyti tikslios įvykio vietos dėl girtumo (b. l. 9-10).

2020-09-30 buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad V. A. padaryta odos nubrozdinimai viršugalvio dešinėje pusėje ir kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje. Sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais arba bukabriauniais žalojančiais daiktais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 20).

Teismas sprendžia, jog veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, kadangi įrodyta, jog K. K. panaudojo fizinį smurtą – konflikto metu, tyčia vieną kartą nukentėjusiajam V. A. sudavė delnu į galvos sritį, už kairės ausies, bei vieną kartą sudavė kumščiu į veido sritį, į lūpas, dėl ko nuskilo ir iškrito dvi dantų karūnėlės, tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais viršugalvio dešinėje pusėje ir kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje. Vertinant nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymų turinį, nustatytus kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus, teismas neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiajam fizinis skausmas buvo sukeltas tyčia, nustatyti faktiniai kaltinamojo veiksmai neabejotinai patvirtina, kad jis suprato, jog taip sukels fizinį skausmą ir tokių pasekmių norėjo.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūlomos bausmės paskyrimui (b. l. 80-82, 84).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis K. K. praeityje teistas 2 kartus (b. l. 43-46), 11 kartų baustas administracine tvarka (b. l. 47-55), psichiatro kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 59). K. K. padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tinkama bausmė kaltinamajam. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 77-78).

Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 8 (aštuonių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Įteikti kaltinamajam teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Paaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.