- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-08-26
- Bylos Nr.
- AN2-491-954/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00315-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. K.
- Institucija
- Alplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdyba
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 18 d. nutarimo L. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. L. K. 2021 m. birželio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 290 straipsnio 7 dalyje ir nubaustas 1 000 Eur dydžio bauda. Jis nubaustas už tai, kad 2019 m. birželio 21 d. 06.00 val., (duomenys neskelbtini), dorojo neteisėtai sumedžiotus du kanopinius žvėris- tauriuosius elnius, taip pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 258, 58.1.2 punktą.
2. Marijampolės apylinkės teismas konstatavo, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog L. K. 2019 m. birželio 21 d. 06.00 val., (duomenys neskelbtini), dorojo neteisėtai sumedžiotus du kanopinius žvėris- tauriuosius elnius, ir tuo pažeidė pažeisdamas Aplinkos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, Nr. 258, 58.1.2 punktą.
3. L. K. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarimą ir prašo administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuobaudą L. K. paskyrė neteisėtai, pažeidžiant procesines teisės normas, klaidingai aiškinant faktines aplinkybes, neteisingai taikant įstatymą, nes administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad apeliantas neva pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtintų Aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 258, 58.2.3 punktą, tai yra, kaip turinčiam teisę medžioti asmeniui, o teismas, nesiaiškindamas šios aplinkybės, nutarime nurodo, jog savo veiksmais jis pažeidė kitą Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimą, nei buvo nurodyta protokole, o būtent 58.1.2 punktą. Skunde apeliantas teigia, kad pagal ANK 609 straipsnį, administracinio nusižengimo protokole turi būti tiksliai nurodomos faktinės administracinio nusižengimo aplinkybės, ir konkretūs teisės aktų reikalavimai, kurie buvo pažeisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais. Teismas administracinio nusižengimo bylą turi nagrinėti administracinio nusižengimo protokolo ribose. Apelianto teigimu, teismas be pagrindo nesiaiškino, ar administracinio nusižengimo protokolas jo atžvilgiu buvo surašytas tinkamai.
Šalies argumentai
3.2. Skunde L. K. nurodo, kad teismas taip pat turėjo išsiaiškinti aplinkybes, ar pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą nedarbo dieną, turėjo teisę vykdyti savo tarnybines funkcijas. Be to, protokolas surašytas apeliantui nedalyvaujant, kas taip pat kelia klausimą, ar tokiu atveju protokolas gali būti laikomas teisėtu procesiniu dokumentu.
3.3. Skunde apeliantas teigia, kad jis pripažintas kaltu ir administracinė nuobauda jam paskirta iš esmės vadovaujantis vien K. S. paaiškinimais, kuriuos jis yra davęs S. A. baudžiamojoje byloje Nr.1-901-571/2020, tačiau pažymi, kad liudytojo K. S. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi. Atkreipia dėmesį, kad K. S. buvo nurodęs ne protokole nurodytą pažeidimo datą, kas be pagrindo buvo pripažinta tik kaip rašymo klaida, nors protokolas liudytojo buvo pasirašytas, be to, L. K. K. S. ne iš karto buvo įvardintas kaip žvėris darinėjęs asmuo, todėl tokie nenuoseklūs ir prieštaringi šio liudytojo parodymai negali būti vertinami kaip objektyvus, tinkamas ir pakankamas L. K. kaltės įrodymas. Apeliantas teigia, kad teismas nutarime be pagrindo rėmėsi ir liudytojo R. S. apklausos protokolais, kuriuose jis tvirtino administracinio nusižengimo padarymo dieną matęs apeliantą S. A. kieme, kadangi jis nutarime nurodytu laiku pas S. A. kieme nebuvo ir su R. S. nebendravo. Tai, kad 2019 m. birželio 21 d. L. K. ryte iš savo namų važiavo dirbti pas ūkininką K. M., gali patvirtinti liudytojais apklausti K. M., N. Ž.. Šias aplinkybes teismui galėjo patvirtinti ir apelianto mama E. K. bei S. V., kuri tuo metu buvo pas juos namuose, tačiau teismas prašymo iškviesti ir liudytojomis apklausti šiuos asmenis netenkino, taip užkirsdamas kelią pateikti įrodymus, paneigiančius apelianto kaltę dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į L. K. apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas išsamiai ir objektyviai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė teisingas, tik neginčijamai įrodymais pagrįstas išvadas, todėl skundžiamas nutarimas turi būti paliktas galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
L. K. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Skundą apeliantas grindžia netinkamu įstatymo taikymu, nes, pasak jo, teismas pripažino jį pažeidus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1.2 punkto reikalavimą, nors administracinio nusižengimo protokole, kuriame privalo būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kurie buvo pažeisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais, ir kuriuo turi vadovautis teismas, nurodytas kitas neva pažeistas minėtų taisyklių punktas, t. y. 58.2.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš tiesų administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodyti skirtingi L. K. pažeisti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimai, tačiau, įvertinus aplinkybių visumą, šis netikslumas neduoda pagrindo spręsti, kad teismas pažeidė ANK reikalavimus ir skundžiamas nutarimas yra neteisėtas. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1.2 papunktis, nurodytas teismo nutarime, ir šių taisyklių 58.2.3 papunktis, nurodytas administracinio nusižengimo protokole, draudžia tapačią veiką - doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną. Taisyklių 58.1.2 papunktyje nurodyta, kad draudžiama asmeniui, neturinčiam teisės medžioti, doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną, o 58.2.3. papunktis taikomas asmeniui, turinčiam teisę medžioti. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad L. K. dorojo neteisėtai sumedžiotus gyvūnus, neturėdamas teisės medžioti, todėl akivaizdu, kad, kaip teisingai nurodyta skundžiame nutarime, jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1.2 papunktį. Administracinio nusižengimo protokole L. K. padarytoji neteisėta veika yra aprašyta, įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, t. y. dalį, kuri taikoma asmeniui neturinčiam teisės medžioti, todėl tai, kad pareigūnas, surašydamas protokolą, įrašė ne tą Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių papunktį, nelaikytina netinkamu esminių aplinkybių išdėstymu, o vertintina tik kaip rašymo klaida. Pagal 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Kadangi L. K. neteisėta veika įrodyta ir apylinkės teismui buvo žinoma, kad L. K. nėra medžiotojas, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę pataisyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių punktą į tinkamą.
6. Administracinio nusižengimo protokolo teisėtumo nepaneigia ir L. K. skundo argumentai dėl šio procesinio dokumento surašymo nedarbo dieną ir apeliantui nedalyvaujant. Kaip matyti iš ANK nuostatų, jos nedraudžia administracinio nusižengimo protokolus surašyti nedarbo dieną, be to, ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nenumatytas draudimas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams tarnybines funkcijas vykdyti nedarbo dieną, todėl ši apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė nedaro aptariamo procesinio dokumento neteisėtu. ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Bylos duomenys patvirtina, kad L. K. du kartus buvo kviečiamas į Instituciją dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo, tačiau abu kartus neatvyko. Taigi, ANK normos šiuo atveju pažeistos nebuvo.
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų pagrindžiančių, jog būtent L. K. padarė ginčijamą administracinį nusižengimą, o jo kaltės neigimą apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai kaip siekimą išvengti atsakomybės. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, apylinkės teismas išsamiai pasisakė dėl kokių priežasčių vienų liudytojų parodymais tiki, o kitų ne, todėl vien tai, jog teismas liudytojų parodymus ar kitus įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų apeliantas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliaciniame skunde pateikiami subjektyvūs apeliantui palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiamu teismo nutarimu argumentuotai įvertinti, todėl išvados dėl apelianto kaltės nekeičia. Visus šiuos pateiktus argumentus pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ir dėl jų motyvuotai pasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo išdėstytais motyvais iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.
9. Apeliantas savo kaltę kategoriškai neigia, tvirtindamas, jog teismas neturėjo pagrindo remtis tik vienintelio liudytojo K. S. parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Nors L. K. savo nekaltumą grindžia tuo, kad teismas turėjo vadovautis jo paties ir jo nurodytų liudytojų parodymais, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad apelianto teiginiai, jog jis apie nušautus žvėris nieko nežinojo, jų administracinio nusižengimo protokole nurodytu nusižengimo padarymo metu nedorojo, o tuo metu buvo namuose, miegojo, o ryte iš karto važiavo į darbą, vertintini kritiškai kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai išanalizavo visų byloje apklaustų asmenų paaiškinimus bei parodymus, lygino juos tarpusavyje, taip pat vertino jų atitikimą rašytinei bylos medžiagai ir nustatė, jog paties apelianto parodymai prieštarauja byloje surinktiems objektyviems faktams.
10. K. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. birželio 21 d. apie 06 val., laukuose žolėse pamatė raudonos spalvos automobilį VW Golf, įtarė, jog automobilis priklauso S. A., privažiavęs arčiau pamatė S. A. sūnėną baigiantį doroti du elnius. Paklausė jo, ką daro, vaikinas paaiškino, kad elnius rado ant kelio nutrenktus automobiliu. Liudytojas patvirtino, kad tą vaikiną gerai atskiria, nes jį ne kartą yra matęs pas S. A., žino, kad jis yra šio sūnėnas. Šias aplinkybes liudytojas patvirtino ir papildomų apklausų metu. Liudytojas K. S. asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino L. K. kaip asmenį, dorojusį žvėris toje vietoje, kurią nurodė parodymų patikrinimo vietoje metu. K. S. savo išdėstytos pozicijos nuosekliai laikėsi ir akistatos su L. K. metu. Akistatos metu L. K. ir K. S. patvirtino, kad su vienas kitu jokių santykių nepalaiko. Nagrinėjant šią administracinę bylą pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šio liudytojo parodymai nuoseklūs ir atitinka kitą byloje surinktų įrodymų visumą, nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių K. S. būtų suinteresuotas apkalbėti ar pakenkti L. K., todėl jo parodymus vertino kaip objektyvius ir nešališkus, todėl laikė patikimais ir jais vadovavosi.
11. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir liudytoju apklausto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdyboje vyresniojo specialisto R. S. parodymais. Šis liudytojas patvirtino, kad, fiksuojant nusižengimą ir aiškinantis jo padarymo aplinkybes, jis nuvyko į S. A. kiemą, kur jam kalbantis su S. A., atvyko pastarojo sūnėnas L. K., klausinėjo, kas įvyko. Liudytojas R. S. taip pat yra visiškai nešališkas ir nesuinteresuotas bylos baigtimi asmuo, todėl jo parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė teisingais ir jais vadovavosi. Taigi, vien tai, kad apeliantas nuo pat įvykio tyrimo pradžios savo kaltę nuosekliai neigia, ir savo nekaltumą grindžia jo versiją palaikančių artimųjų, akivaizdžiai suinteresuotų padėti apeliantui išvengti atsakomybės, asmenų parodymais, neduoda pagrindo jo parodymus vertinti kaip teisingus ir atitinkančius tikrovę.
12. Dėl apeliacinio skundo teiginių, jog teismas netenkino gynybos prašymo iškviesti ir liudytojomis apklausti E. K. bei S. V., taip užkirsdamas kelią pateikti įrodymus, paneigiančius apelianto kaltę dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo, aukštesnysis teismas pažymi, jog tai, kad nebuvo apklausti visi galimai ką nors apie įvykį žinantys asmenys, nereiškia, jog įvykis nebuvo ištirtas išsamiai. Kaip jau aptarta aukščiau, byloje užteko duomenų neginčijamai išvadai dėl L. K. kaltės įrodymų, o paties apelianto manymas, kad įrodymų nepakanka, neduoda pagrindo laikyti tyrimą ydingu, prieštaringu ir nepilnu. Pažymima, kad įrodinėjimas tyrimo procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime ANK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
13. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės pažeidus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1.2 papunkčio reikalavimus, kas atitinka ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog L. K. administracinio nusižengimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą pažeidėjo atžvilgiu nutraukti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, L. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 18 d. nutarimą nepakeistą ir L. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.