Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 1 dalį (dėl nusikaltimo prokurorės D. V. atžvilgiu) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (dėl nusikaltimo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros Ignalinoje vyriausiojo prokuroro atžvilgiu) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį (dėl nusikaltimo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros Zarasuose vyriausiojo prokuroro atžvilgiu) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti T. G., E. S., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su T. G., neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, o būtent: E. S., būdamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Tulpių g. 60, Panevėžys, areštinėje, 2015 m. rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip rugpjūčio 22 d., parašė laišką vyriausiajam prokurorui atvirai savo naudai reikalaudamas, kad prokuratūros vyriausiasis prokuroras į jo nurodytą, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui priklausančią sąskaitą iki 2015 m. rugsėjo 1 d. jam pervestų 1000,00 eurų, grasindamas, neįvykdžius jo reikalavimų, nužudyti vyriausiąjį prokurorą, padegti prokuratūros pastatą, panaudoti fizinį smurtą prieš jo šeimos narius; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, šį grasinančio pobūdžio laišką su reikalavimu perduoti turtą jis perdavė kartu su juo minėtoje areštinėje buvusiam T. G., nurodydamas laišką išsiųsti kartu su savo grasinančiu laišku; po to T. G., būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiauliuose, 2015 m. rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip rugpjūčio 25 d., parašė laišką Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei D. V. (darbo vieta Kelmė) atvirai savo naudai reikalaudamas, kad prokurorė D. V. perduotų jam 1000,00 eurų, grasindamas, neįvykdžius jo reikalavimų, panaudoti fizinį smurtą prieš ją; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, T. G., vykdydamas susitarimą su E. S., abu grasinančio pobūdžio laiškus su reikalavimu perduoti turtą 2015 m. rugpjūčio 25 d. išsiuntė iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrą Kelmėje, esančią Vytauto Didžiojo g. 62, Kelmės m.

Be to, E. S. nuteistas už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, o būtent: būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiauliai, 2015 m. spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip spalio 21 d., parašė laišką vyriausiajam prokurorui atvirai savo naudai reikalaudamas, kad prokuratūros vyriausiasis prokuroras per dvi savaites (duomenys neskelbtini) lošimų namuose, G. S. ir R. L. vardu padėtų po 2000 eurų, iš viso 4000 eurų, grasindamas, neįvykdžius jo reikalavimų, neleisti vyriausiajam prokurorui ramiai gyventi, susprogdinti prokuratūros pastatą; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, grasinančio pobūdžio laišką su reikalavimu perduoti turtą 2015 m. spalio 21 d. išsiuntė iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus M. B. vardu, į Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrą Ignalinoje, esančią Ignalina, Vasario 16-osios g.11.

Be to, E. S. nuteistas už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, o būtent: būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiauliai, 2015 m. spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip spalio 21 d., parašė laišką vyriausiajam prokurorui atvirai savo naudai reikalaudamas, kad prokuratūros vyriausiasis prokuroras per dvi savaites (duomenys neskelbtini) lošimų namuose G. S. ir R. L. vardu padėtų po 2000 eurų, viso 4000 eurų, grasindamas, neįvykdžius jo reikalavimų, neleisti vyriausiajam prokurorui ramiai gyventi, susprogdinti prokuratūros pastatą; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, grasinančio pobūdžio laišką su reikalavimu perduoti turtą 2015 m. spalio 21 d. išsiuntė iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus M. B. vardu į Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrą Zarasuose, esančią Zarasai, Sėlių a. 6.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo E. S. gynėja advokatė prašė tenkinti jos ginamojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pripažino E. S. kaltu dėl trijų turto prievartavimo nusikaltimų pagal BK 181 str. 1 d. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau, atitinkamai argumentuodamas, reiškia manymą, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, todėl turi būti sumažinta. Daugiapakopės Lietuvos teismų sistemos esmė yra išvengti, kad neteisėti ir neteisingi teismų sprendimai neįsigaliotų ir nebūtų vykdomi, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame nuosprendyje pasisakys ir nuteistojo skunde deklaruojamų argumentų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 3 d.), ir kitais baudžiamojo įstatymo taikymo klausimais.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, tęstinumo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-412/2007 aiškinant tęstinės nusikalstamos veikos esmę yra pasisakyta, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką <...> tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir pan.). Šioje byloje E. S. buvo kaltinamas (3 t., b. l. 111–125) ir skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl trijų nusikalstamų veikų pagal BK 181 str. 1 d. Teisėjų kolegija iš dalies nepritaria tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui, nes skundžiamu nuosprendžiu buvo nukrypta nuo teismų praktikos, kuria suvienodinti reikšmingi veikos pripažinimui tęstine nusikalstama veika kriterijai.

Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu E. S. pagal BK 181 str. 1 d. (dėl nusikaltimo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros Ignalinoje vyriausiojo prokuroro atžvilgiu) nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, o būtent: būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiauliai, 2015 m. spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip spalio 21 d., parašė laišką vyriausiajam prokurorui atvirai savo naudai reikalaudamas, kad prokuratūros vyriausiasis prokuroras per dvi savaites (duomenys neskelbtini) lošimų namuose, G. S. ir R. L. vardu padėtų po 2000 eurų, iš viso 4000 eurų, grasindamas, neįvykdžius jo reikalavimų, neleisti vyriausiajam prokurorui ramiai gyventi, susprogdinti prokuratūros pastatą; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, grasinančio pobūdžio laišką su reikalavimu perduoti turtą 2015 m. spalio 21 d. išsiuntė iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus M. B. vardu, į Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrą Ignalinoje, esančią Ignalina, Vasario 16-osios g.11.

Be to, E. S. nuteistas pagal BK 181 str. 1 d. (dėl nusikaltimo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros Zarasuose vyriausiojo prokuroro atžvilgiu) už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, o būtent: būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiauliai, 2015 m. spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip spalio 21 d., parašė laišką vyriausiajam prokurorui atvirai savo naudai reikalaudamas, kad prokuratūros vyriausiasis prokuroras per dvi savaites (duomenys neskelbtini) lošimų namuose G. S. ir R. L. vardu padėtų po 2000 eurų, viso 4000 eurų, grasindamas, neįvykdžius jo reikalavimų, neleisti vyriausiajam prokurorui ramiai gyventi, susprogdinti prokuratūros pastatą; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, grasinančio pobūdžio laišką su reikalavimu perduoti turtą 2015 m. spalio 21 d. išsiuntė iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus M. B. vardu į Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrą Zarasuose, esančią Zarasai, Sėlių a. 6.

Pagal surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus (BPK 301 str.), pagal BPK 20 str. nuostatas įvertintus, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendyje išdėstytus (BPK 305 str. 1 d.) įrodymus šioje byloje nustatyta, kad padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės pirmuoju paminėtu atveju, kai E. S. grasinančio pobūdžio laišką su reikalavimu perduoti turtą 2015 m. spalio 21 d. išsiuntė iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus M. B. vardu, į Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrą Ignalinoje, esančią Ignalina, Vasario 16-osios g.11, tiek antruoju – kai E. S. grasinančio pobūdžio laišką su reikalavimu perduoti turtą 2015 m. spalio 21 d. išsiuntė iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus M. B. vardu į Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrą Zarasuose, esančią Zarasai, Sėlių a. 6, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės (padarymo vieta, laikas, priemonės, būdai ir kt.), yra vienodos iš esmės, nusikaltimų dalyviai tie patys, nusikaltimų objektas tas pats. Be to, ir pats E. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad abu grasinančio pobūdžio laiškus, reikalaudamas pinigų Ignalinos ir Zarasų prokurorams parašė vedinas to paties siekio – norėjo pasivažinėti etapu (2 t., b. l. 87–88; 108–110). Šioje byloje nėra jokių įrodymų, dėl kurių aptariamos ir E. S. vienu metu padarytos veikos turėtų būti vertinamos kaip du atskiri epizodai.

Dėl to, kas paminėta, kolegija sprendžia, kad abi aptartos veikos, nustačius vienodas jų padarymo aplinkybes ir vieningą apelianto sumanymą – turi būti vertinamos kaip tęstinė, t. y. kaip viena nusikalstama veika.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas kvalifikuoti E. S. 2015 m. spalio mėn.– spalio 21 d. padarytas veikas kaip du atskirus nusikaltimus pagal BK 181 str. 1 d. ir BK 181 str. 1 d., neatitinka byloje nustatytų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių, suformuotos teismų praktikos, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pripažįstant, kad E. S. šiuo atveju padarė vieną tęstinį nusikaltimą, kvalifikuotiną pagal vieną BK 181 str. 1 d. (BPK 328 str. 1 p.).

Taigi, kolegija pažymi, kad E. S., neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė kitus asmenis perduoti turtą, o būtent: būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiauliai, 2015 m. spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip spalio 21 d., parašė laišką vyriausiesiems prokurorams atvirai savo naudai reikalaudamas, kad prokuratūros vyriausieji prokurorai per dvi savaites (duomenys neskelbtini) lošimų namuose, G. S. ir R. L. vardu padėtų po 2000 eurų, iš viso 4000 eurų, grasindamas, neįvykdžius jo reikalavimų, neleisti vyriausiesiems prokurorams ramiai gyventi, susprogdinti prokuratūrų pastatus ir toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, du grasinančio pobūdžio laiškus su reikalavimu perduoti turtą 2015 m. spalio 21 d. išsiuntė iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus M. B. vardu, atitinkamai į Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrą Ignalinoje, esančią Ignalina, Vasario 16-osios g.11, ir į Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrą Zarasuose, esančią Zarasai, Sėlių a. 6, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 1 d.

Dėl paskirtos bausmės

BK 54 str. 2 d. nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skirdamas E. S. bausmes, pirmosios instancijos teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į apelianto padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, į nuteistąjį apibūdinančius duomenis (iki skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikaltimų padarymo E. S. buvo teistas net 29 kartus, tarp jų ne sykį už turto prievartavimą pagal BK 181 str. 1 d., už nužudymą pagal BK 129 str. 1 d., Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendžiu jis pripažintas pavojingu recidyvistu pagal BK 27 str. 2 d. 2 p.), visas skundžiamu ir šiuo nuosprendžiu inkriminuotas naujas veikas apeliantams padarė neišnykus teistumui už ankščiau padarytas nusikalstamas veikas, jam ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių atlikimo metu, nusikaltimus darė būdamas laisvės atėmimo vietose. Iš bylos medžiagos (3 t., b. l. 3-46; 26-32; 33-49; 4 t., b. l. 16-21) ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad po nusikalstamų veikų, dėl kurių apeliantas nuteistas šį kartą, padarymo E. S. už iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas buvo nuteistas dar keletą kartų – Vilniaus apylinkės teismo 2015 spalio 6 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiais, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu.

Visos paminėtos aplinkybės itin neigiamai apibūdina apeliantą ir rodo tiek jo asmens, tiek padarytų nusikaltimų didesnį pavojingumą visuomenei. Galima daryti neabejotiną išvadą, kad E. S. nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, nepalankiai susiklosčius situacijai – tai dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo, piktybiško nenoro laikytis įstatymų. Tai, kad E. S. toliau daro nusikaltimus atlikdami jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes, būdamas laisvės atėmimo vietose – suponuoja išvadą, kad jis turi būti baudžiamas griežčiau, nes, kaip akivaizdu, jis jokių pozityvių išvadų dėl savo ankstesnio elgesio nedaro ir keistis teigiama linkme nelinkęs. Iš apelianto asmenį apibūdinančių duomenų aišku, kad jam skiriamos griežtos laisvės atėmimo bausmės pozityvaus poveikio nedaro, jis toliau dėsningai pažeidinėja įstatymus, intensyviai daro naujus tyčinius nusikaltimus, ir tai yra itin reikšminga aplinkybė, sprendžiant, ar pavyktų pasiekti bausmės tikslus (BK 41 str.), jei nuteistajam būtų skiriamos švelnios bausmės.

Dėl anksčiau paminėtų aplinkybių pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui nepripažinti E. S. savo kaltės pripažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 2 p., nes konstatuoti apelianto kritišką savo nusikalstamų poelgių įvertinimą, nuoširdų išgyvenimą dėl savo elgesio, kai jis prisipažįsta savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, deklaruoja nuoširdų apgailestavimą vienoje byloje ir vėl daro naujas nusikalstamas veikas – nėra jokio pagrindo.

Taip pat kolegija sutinka su apylinkės teismo nustatyta E. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 1 d. (dėl nusikaltimo prokurorės D. V. atžvilgiu) jis įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Savo skunde apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų nežinomos ar į kurias būtų neatsižvelgęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl jam taikytinos baudžiamosios atsakomybės.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai apeliantui paskyrė griežčiausią BK 181 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kolegijos nuomone, teisingai nustatė artimus bausmių vidurkiui dydžius, tuo labiau, kad pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė (BK 56 str.). Maža to, apylinkės teismas apeliantui taikė BK 64¹ str. numatytą institutą, mažindamas bausmes vienu trečdaliu, todėl teigti, kad E. S. nustatytos bausmės, nesiekiančios BK 181 str. 1 d. sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio – yra aiškiai per griežtos, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes daro išvadą, kad E. S. paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės, yra tinkamai individualizuotos, todėl švelninti jo teisinę padėtį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Kita vertus, šiuo nuosprendžiu kvalifikavus E. S. nusikalstamą veikimą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros Ignalinoje vyriausiojo prokuroro atžvilgiu ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros Zarasuose vyriausiojo prokuroro atžvilgiu, kaip vieną tęstinį nusikaltimą pagal BK 181 str. 1 d., apeliantui skirtina nauja galutinė subendrinta bausmė.

BK 63 str. reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, t. y. esant nusikalstamų veikų sutapčiai. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, sudarančios nusikalstamų veikų sutaptį, teismas iš pradžių paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, skirdamas E. S. galutinę subendrintą bausmę, taiko tą patį bausmių bendrinimo būdą (dalinį sudėjimą), kokį taikė apylinkės teismas, atitinkamai mažindamas subendrintą bausmę pagal BK 64¹ str. taisykles (BPK 320 str. 4 d.).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Šiaulių apygardos teisme 2017-02-23 buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Nr. (2.19) NTP-7-2194, kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 46,32 Eur iš nuteistojo E. S. už teisinę pagalbą dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas.

BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01).

Taigi, Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 1 d. numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, matyti, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, kitais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje apeliacinės instancijos teisme gynėja advokatė Vida Povilaitienė nuteistajam E. S. buvo paskirta vadovaujantis BPK 322 str. 1 d. nuostatomis, kur imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo E. S. turi būti atmestas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pakeisti:

E. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį (dėl nusikaltimo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros Ignalinoje vyriausiojo prokuroro atžvilgiu) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį (dėl nusikaltimo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros Zarasuose vyriausiojo prokuroro atžvilgiu) – perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį (dėl nusikaltimo prokurorės D. V. atžvilgiu) paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir E. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.