- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-754-368/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., V. Š.
(Duomenys neskelbtini) apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų išdavimo, suinteresuoti asmenys J. G. ir V. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą prašydama išduoti teismo leidimą paimti vaiką D. Š., (duomenys neskelbtini), iš vaiko atstovų pagal įstatymą: motinos J. G., (duomenys neskelbtini), ir V. Š., (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad J. G. yra nusišalinusi nuo dukros D. Š. auklėjimo, taip pat nusišalinusi nuo savo prigimtinės pareigos rūpintis, auginti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, jos sprendimas išvykti į užsienį tik parodo jos požiūrį į susidariusią situaciją ir vengimą įgyvendinti savo, kaip motinos, prigimtinę pareigą. Ji pareigas perleidusi kitiems asmenimis, abejinga vaikų likimui. V. Š. nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, neišnaudoja galimybių gerinti savo ir dukros santykių: per numatytą laikotarpį neišklausė pozityvios tėvystės mokymų, neužsiregistravo pas psichologą, neatkūrė santykio su dukra.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotų asmenų J. G. ir V. Š. atstovė advokatė R. L. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad susisiekti su J. G. nepavyko, o V. Š. nurodė nesutinkantis, kad dukra gyventų su močiute, kadangi ji ten nebūna, pas psichologą nesikreipė, nes manantis, kad jam jo nereikia, o reikia dukrai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymo išduoti leidimą paimti nepilnametę D. Š., gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos motinos J. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir tėvo V. Š., (duomenys neskelbtini). Pasiūlė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui apsvarstyti galimybę teikti intensyvesnę pagalbą šeimai, nustatant racionalias pagalbos priemones, o suinteresuotam asmeniui priimti teikiamą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei specialistų pagalbą bei vykdyti nustatytus įpareigojimus.
4. Vertindamas šiuo metu suinteresuoto asmens ir nepilnametės santykius, teismas pripažino, kad nors byloje esančiais duomenimis šeimoje kilo įvairių socialinių problemų, tačiau tėvas V. Š. ėmėsi veiksmų, kad šios problemos būtų sprendžiamo – priėmė mobilios komandos pagalbą, nors ir nerodė iniciatyvos keisti situaciją šeimoje, tačiau paskutinę savaitę pripažino, kad skyrė per mažai laiko bendravimui su dukra, teigė atleidęs dukrai ir išreiškė norą su ja susitikti ir bendrauti, skyrė 160 Eur rugsėjo mėnesį jos išlaidoms. Kaip matyti, tėvui trūksta žinių apie paauglystės amžiaus tarpsnį atitinkančių ribų nustatymą ir mergaitės nuoseklių taisyklių laikymąsi. Taip pat, teismas atsižvelgė į tai, kad atsiliepime V. Š. nurodė nesutinkantis, kad dukra D. Š. gyventų su močiute bei pažymėjo, turintis galimybę užtikrinti dukros interesus.
5. Nors tėvui V. Š. trūksta tėvystės įgūdžių bei žinių apie paauglystės amžiaus tarpsnį atitinkančių ribų nustatymų ir mergaitės nuoseklių taisyklių laikymąsi, D. Š. tarnybai nurodė, kad grįžusi į (duomenys neskelbtini) ji buvo susitikusi su tėčiu, bendravo, o namo grįžti nenori tik todėl, nes bijo, kad tėtis neišleis jos mokytis. Matyti, kad dukra siekia savarankiškumo, tačiau iš pateiktų duomenų nėra nustatyta, kad tėvas būtų nusišalinęs nuo dukros auklėjimo. Teismas vertino, kad aplinkybės apie patiriamą namuose smurtą Tarnybos specialistų nustatytos tik iš nepilnametės paaiškinimų, beje D. Š. pas močiutė apsigyveno po to kai sukonfliktavo su tėvu, kai visą naktį negrįžo namo, o ne pabėgdama nuo smurtaujančio tėvo.
6. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad yra realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad yra CK 3.254 straipsnio 3 punkte numatyti pagrindai paimti nepilnametį vaiką iš jo įstatyminių atstovų. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 4 dalis nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius organizuoja vaiko grąžinimą vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir, bendradarbiaudamas su atvejo vadybininku, organizuoja pagalbos plano peržiūrą, kurios metu patikslinamos įgyvendinamos pagalbos plane nustatytos priemonės ir vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą teikiamos paslaugos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnybos prašymą išduoti leidimą paimti nepilnametę D. Š. iš jos tėvo V. Š., teismas netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl leidimo paimti D. Š. išjos tėvų, V. Š., su kuriuo dukra D. faktiškai nuolatos gyveno iki laikinos priežiūros nustatymo, ir motinos J. G.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantės nuomone, teismas vertindamas aplinkybės, neatsižvelgė į geriausius vaiko interesus, nebuvo pakankamai aktyvus byloje, kadangi nesiekė išklausyti tiesiogiai vaiko, galinčio teikti išsamius paaiškinimus ir argumentus, nuomonės, kas galbūt galėjo įtakoti kitokį teismo požiūrį ir vertinimą.
7.2. Beveik visą intensyvaus Mobilios komandos darbo laikotarpį mergaitės tėvas V. Š. nerodė iniciatyvos keisti situacijos šeimoje, tik paskutinę savaitę pripažino, kad skyrė per mažai laiko bendravimui su dukra, teigė atleidęs dukrai ir išreiškė norą su ja susitikti ir bendrauti. Apeliantės nuomone, vaiko tėvo sutikimas priimt Mobilios komandos pagalba yra tik deklaratyvus faktas, kurio negalima vertinti pozityviai bei remtis priimant sprendimą dėl vaiko grąžinimo į šeimą.
7.3. D. Š. aplinkybės deklaruoja tai, jog tėvo bendravimas su dukra yra paremtas netoleruotinomis auklėjimo priemonėmis. Tėvo auklėjimo stilius, kuomet naudojamas fizinis kontaktas prieš dukrą, siekiant sukelti baimę, pažeminimą, trumpalaikį skausmą ir emociškai žaloti paauglę, suprantama, jog šeimoje yra tapęs norma.
7.4. Teismas, priimdamas nutartį atsisakyti išduoti leidimą paimti D. Š. iš jos įstatyminių atstovų, atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., vertino kaip vieną iš argumentų, dėl kurio neišduotas teismo leidimas. Su šiuo argumentu apeliantė negali sutikti, kadangi šią aplinkybę teismas įvertino kaip formalų požymį.
7.5. Apeliantei nesuprantama, kodėl teismas, žinodamas tėvo neveikimo dėl dukters susigrąžinimo į šeimą faktus, jų nevertino vaiko interesų kontekste, o pasirėmė faktais, kurie santykiams nedavė jokių teigiamų rezultatų.
7.6. Šeimos situacija šiai dienai nėra pasikeitusi, bendravimas tarp šalių nevyksta, paskutinį kartą tėvą matė spalio mėnesį. D. Š., mokydamasi (duomenys neskelbtini) ir toliau susiduria su nesaugumo jausmu, negaudama pakankamo išlaikymo ir pritarimo, kadangi bet koks tolimesnis tėvo sprendimas gali pakeisti jos planus. Nėra jokių byloje pagrįstų duomenų apie teigiamus pokyčius tėvų ir dukters santykiuose. D. grąžinimas į jos šeimą, merginai kategoriškai su tuo nesutinkant ir prieštaraujant gali ją psichologiškai dar labiau traumuoti, sukelti toliau neigiamų išgyvenimų, kadangi konfliktų, trauminių patirčių tikimybė yra maksimaliai išlikusi.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą V. Š. prašo pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone atskirąjį skundą atmesti, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nepilnamečio vaiko nenoras grįžti į šeimą, bei noras gyventi laisvą gyvenimą su draugais kitame mieste, nereiškia, kad tėvas nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
8.2. Vaiko laikina priežiūra paskirta močiutei M. M., gyv. (duomenys neskelbtini), tačiau iš procesinių dokumentų matyti, kad nepilnametis vaikas ten negyvena, o mokosi ir gyvena (duomenys neskelbtini). Tad vaiko paėmimas nepakeitė jos aplinkos.
8.3. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie vaiko motiną, nors ją įtraukė į procesą, tačiau nėra žinoma jos nuomonė dėl vaiko paėmimo. Nors motina yra visiškai nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, neteikia išlaikymo, tačiau VTAS to nevertino ir nesprendė ir nesprendžia klausimo dėl motinos pareigų ne/vykdymo.
8.4. Dukra (duomenys neskelbtini) metais baigė (duomenys neskelbtini) klasę, ir galėjo toliau tęsti mokslus, tačiau savarankiškai, nesant tėvų pritarimo nuo (duomenys neskelbtini) išvažiavo mokytis į (duomenys neskelbtini). Paminėtina, kad tėvas sutikimo ir prašymo ten mokytis nedavė, tai galimai padarė laikina globėja. Šiuo atveju aplinkybė, kad dukra įstojo mokytis kitame mieste, nėra pagrindas ją paimti iš tėvo.
8.5. Apeliantas neįrodė, kad yra kilęs realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Šiuo atveju vaiko paėmimas sąlygotas išimtinai dėl vaiko veiksmų, o ne dėl neteisėtų tėvo veiksmų ar pareigų neatlikimo, todėl nėra jokio pagrindo paimti vaiką iš šeimos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atmesti pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo
11. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teikia įgaliojimą atstovauti Tarnybą ir D. Š. (duomenys neskelbtini) nuomonės išklausymo aktą. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgus į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl leidimo paimti nepilnametį vaiką iš jų įstatyminių atstovų išdavimo, į šeimos teisėje galiojančius nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo principus, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui šie įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje jau esančiais įrodymais.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019)
13. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį, vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
14. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 36⁵ straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
15. Kaip nustatyta VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.25⁴ straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios kategorijos bylos – dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo – neturėtų būti laikomos išimtimi iš teisiniame reglamentavime ir teismų praktikoje suformuluotų asmens teisės į teisingą procesą standartų, t. y. apie pradėtą teisminį procesą turėtų būti tinkamai informuojami ir į jį įtraukiami vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, savo nuomonę suformuluoti galintis vaikas turėtų būti išklausytas tiesiogiai, dalyvaujant psichologui ar per atstovą, turi būti įvertinta asmens galimybė ginti savo teises savarankiškai (be atstovo) ir kt. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turėtų būti įtraukti į bylą kaip suinteresuoti asmenys, be kita ko, užtikrinant ir jų teisę į apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019, 32 punktas).
17. Apeliacine tvarka vertinamu atveju pirmosios instancijos teismas pastarųjų nuostatų neįgyvendino. Bylos duomenimis yra užfiksuota D. Š. nuomonė apie gyvenimą tėvo namuose. Iš pateiktų duomenų suprantama, jog tarp tėvo ir dukters yra susiklostę nuolatiniai konfliktiniai santykiai, kurie paremti abipusiu šalių nepagarba ir nepasitikėjimu vienas kitu. Šalys neturi dialogo, bendravimas paremtas vienas kito įžeidinėjimu, tėvo agresijos demonstravimu prieš dukrą. Pažymėtina, jog D. Š. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turi susiformavusias savo pažiūras. Asmuo jau yra kuriantis savo ateities planus ir bandantis juos įgyvendinti. Kaip žinoma iš byloje pateiktų duomenų, D. Š. buvo nustatyta apsaugos poreikis (duomenys neskelbtini). Nepilnametė laikinos priežiūros prižiūrinčio asmens namuose pagrindu buvo apgyvendinta pas savo močiutę. (duomenys neskelbtini) pateiktas (duomenys neskelbtini) rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Atvejo vadybos pagalbos planas su motyvuotu siūlymu laikiną priežiūrą D. Š. nutraukti ir nustatyti laikinąją globą, paskiriant D. laikiną globėją močiutę. Motyvuotas atvejo vadybininko siūlymas paremtas tuo, jog kompleksinės pagalbos poreikis tėvui V. Š. neišnyko. Neįvykdė pagalbos plano įsipareigojimų. Per laikotarpį, kol buvo dukrai nustatyta laikinoji priežiūra, tėvas nesistengė atkurti ryšio, pakeisti savo požiūrio, neišnaudojo galimybių, kaip gerinti savo ir dukters santykius. D. Š. (duomenys neskelbtini) nuomonės išklausymo aktas patvirtina, kad D. teigė, kad nenorinti grįžti pas tėvą, nes ji nepasitikinti juo ir yra praradusi visišką pasitikėjimą. Būdama su tėvu ji jautė per didelę atsakomybę bei stresą. Pastaruoju santykiai su tėčiu nėra pagerėję jis grasina, kad su ja nebendraus, nesuteiks jokios pagalbos, sakydamas, kad bus blogas.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko nuomonės išklausymas ir vaiko dalyvavimo užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių vaiko teisių ir laisvių apsaugos ir įgyvendinimo principų, numatančių, jog vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Šiuo atveju, D. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turi susiformavusias savo pažiūras, geba išsakyti savo nuomonę, tačiau pirmosios instancijos teismas tiesiogiai neišklausė mergaitės nuomonės.
19. Vertindamas skundžiamos nutarties teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama išduoti teismo leidimą paimti vaiką D. Š. iš vaiko atstovų pagal įstatymą: motinos J. G. ir V. Š.. Byloje pateiktais duomenimis, motina yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, neteikia išlaikymo, tačiau, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pateikto prašymo išduoti leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jos abiejų tėvų, nevertino ir nesprendė dėl motinos J. G. pareigų ne/vykdymo.
20. Dėl aptarto netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo pareiškėjai kreipiantis į teismą bei teismui vertinant nepilnamečio vaiko paėmimo pagrindu nurodytas aplinkybes klausimas dėl vaiko paėmimo gali būti išspręstas neteisingai, todėl nutartis panaikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.