- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-05
- Bylos Nr.
- eI-2016-505/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- S. R.
- Trečiasis asmuo
- J. L., O. R., E. U., K. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. R., E. U., K. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. L. (J. L.), O. R., E. U., K. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. R. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, priteisti 2 896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė ir teismo posėdžio paaiškino, jog 2007 metais kreipėsi pagalbos į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau - Kauno VGTPT) su prašymu, jog padėtų jam parengti ir pateikti ieškinį Investicinės akcinės bendrovės „Investicinė Kauno Holdingo Kompanija“ (toliau – IKHK) valdymo organams, tačiau Kauno VGTPT pareiškėjo teisių negynė. Pareiškėjui Kauno VGTPT paskirti advokatai dėl įvairių priežasčių (staigios ligos, užimtumo ir kt.) vienas po kito atsisakinėjo suteikti pareiškėjui teisinę pagalbą, dėl ko buvo praleistas 2008 m. sausio 11 d. suėjęs senaties terminas dėl ieškinio reikalavimų IKHK valdymo organams pareikšti. Kauno VGTPT be jokių pateisinamų priežasčių daugiau nei 3 metus vengusi vykdyti tiesiogines pareigas suteikti tinkamą ir kvalifikuotą teisinę pagalbą pareiškėjui, pažeidė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 str. 1 d. nustatytas pareigas, keliamas Kauno VGTPT. Kadangi dėl Kauno VGTPT neveikimo buvo praleistas senaties terminas ieškiniui dėl IKHK valdymo organų veiksmų pateikimo, todėl atsakovo atžvilgiu turi būti taikomas CK 6.271 str. dėl pareiškėjui padarytos žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, jog su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti.
Pareiškėjas pirmą kartą į Kauno VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi ne 2007 metais, o 2008 m. gegužės 9 d. Pareiškėjas Kauno VGTPT 2008 m. gegužės 9 d. pateiktame prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pageidavo gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ne dėl ieškinio IAB „Investicinės Kauno holdingo kompanijos“ valdybos organams pareikšti, tačiau dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo paties pareiškėjo savarankiškai užvestoje civilinėje byloje Nr. 2-1441-20/2008, kurioje buvo nagrinėjamas valstybės valdžios neteisėtų aktų ir žalos atlyginimo iš valstybės klausimas.
Tenkindama pareiškėjo 2008 m. gegužės 9 d. prašymą, Kauno VGTPT 2008 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-T-947-1042 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl valstybės valdžios neteisėtų aktų ir žalos atlyginimo ir paskyrė antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą O. R..
Šalies argumentai
2008 m. gegužės 15 d. advokatas O. R. pateikė Kauno VGTPT prašymą, kuriuo dėl didelio darbo užimtumo paprašė pakeisti jį kitu (-a) advokatu (-e). Atsižvelgdama į minėto advokato prašymą, Kauno VGTPT 2008 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-P-947-1079 pakeitė antrinę teisinę pagalbą teikti pareiškėjui paskirtą advokatą O. R. kitu advokatu J. L. (J. L.).
2008 m. gegužės 28 d. Kauno VGTPT gavo advokato J. L. (J. L.) prašymą, kuriuo advokatas dėl galimo interesų konflikto paprašė pakeisti jį kitu (-a) advokatu (-e). Kadangi aptariamu klausimu buvo nustatytas interesų konfliktas, Kauno VGTPT 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-P-947-1206 pakeitė antrinę teisinę pagalbą teikti pareiškėjui paskirtą advokatą J. L. (J. L.) kitu advokatu E. U..
2008 m. spalio 28 d. gavusi pranešimą, jog advokatas E. U. serga, Kauno VGTPT 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-P-947-2463 pakeitė antrinę teisinę pagalbą teikti pareiškėjui paskirtą advokatą E. U. kita advokate K. M..
Advokatei K. M. atstovaujant S. R. interesus civilinėje byloje dėl valstybės valdžios neteisėtų aktų ir žalos atlyginimo, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1667-104/2011 (ankstesnis bylos Nr. 2-1441-30/2008) pareiškėjo patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-879/20125, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas pažymėjo, jog Kauno VGTPT 2008 m. gegužės 12 d. sprendimu nusprendus teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas tik kartą, t. y. 2008 m. spalio 24 d. yra pateikęs skundą dėl advokato E. U. veiksmų teikiant antrinę teisinę pagalbą. Gavusi pareiškėjo skundą, Kauno VGTPT 2008 m. lapkričio 4 d. raštu atsakė pareiškėjui, jog 2008 m. spalio 30 d. sprendimu advokatas E. U. yra pakeistas advokate K. M.. Daugiau nusiskundimų dėl advokatų E. U., O. R., J. L. (J. L.) ar K. M. veiksmų teikiant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal Kauno VGTPT 2008 m. gegužės 12 d. sprendimą, pareiškėjas Kauno VGTPT nėra išreiškęs.
Atsakovo atstovo nuomone, pagal turimą informaciją Kauno VGTPT tinkamai kontroliavo advokatų E. U., O. R., J. L. (J. L.) ir K. M. veiklą, sudarytų paslaugų sutarčių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 str. 3 d. pagrindu, o dėl advokatų paslaugų kokybės Kauno VGTPT negali būti atsakinga, todėl Kauno VGTPT nėra tas subjektas, kurio atžvilgiu turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė už pareiškėjo nuomone nurodytų advokatų netinkamai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas tik 2014 m. gegužės 6 d. kreipėsi į Kauno VGTPT su prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje dėl žalos iš IAB „Investicinės Kauno holdingo kompanijos“ atlyginimo. Kauno VGTPT tenkino pareiškėjo prašymą ir 2014 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-T-1795-2968 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, kuri 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-N-1795-5088 nutraukta. Todėl pareiškėjo minimas senaties terminas reikalavimų IAB „Investicinės Kauno holdingo kompanijos“ valdybos organams pareikšti buvo praleistas ne dėl advokatų E. U., O. R., J. L. (J. L.) ir K. M., teikusių pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą kitoje civilinėje byloje, ir ne dėl Kauno VGTPT kaltės. Pareiškėjo minimas senaties terminas buvo praleistas dar iki 2014 m. gegužės 6 d. pareiškėjui pateikiant Kauno VGTPT prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje dėl žalos iš IAB „Investicinės Kauno holdingo kompanijos“, V. K., G. P., J. B. atlyginimo. Kadangi pareiškėjas neįrodė visų būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, patikslintas skundas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas J. L. (J. L.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo Kauno VGTPT sprendimu paskirtas pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, tačiau pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos neteikė, kadangi jis Kauno VGTPT pateikė prašymą ir dokumentus, jog gali būti interesų konfliktas, todėl buvo pakeistas kitu advokatu. Jokių veiksmų neatliko, tik susipažino su dokumentais ir pateikė prašymą dėl pakeitimo kitu advokatu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas O. R. atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti.
Tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. R., E. U., K. M. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (ABTĮ 75 str. 1 d.), tačiau jų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje keliamas Lietuvos valstybės deliktinės atsakomybės klausimas dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareigų nevykdymo, t. y. neteisėto neveikimo, kai nurodytos tarnybos tarnautojai, darbuotojai nekontroliavo šios tarnybos advokatų, pareiškėjui teikusių teisines paslaugas, kokybės, ir dėl to, pareiškėjo nuomone, jis patyrė neturtinę žalą, nes dėl praleisto ieškinio senaties termino ieškovo (šioje byloje- pareiškėjo) ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų Investicinės akcinės bendrovės „Investicinė Kauno Holdingo Kompanija“ valdymo organų veiklos, valstybės valdžios aktų neteisėtumo buvo atmesti.
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog pareiškėjas pirmą kartą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau- Kauno VGTPT) kreipėsi 2008 m. gegužės 9 d. Kauno VGTPT 2008 m. gegužės 9 d. pateiktame prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg.Nr.TP-l-(2.1)-947, pareiškėjas pageidavo gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ne dėl ieškinio IAB „Investicinės Kauno holdingo kompanijos" valdymo organams dėl žalos atlyginimo pareikšti, tačiau dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo paties pareiškėjo savarankiškai užvestoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-1441-30/2008, kurioje buvo nagrinėjamas valstybės valdžios aktų neteisėtumas ir žalos atlyginimas. Tenkindama pareiškėjo S. R. 2008 m. gegužės 9 d. Kauno VGTPT pateiktą prašymą, reg.Nr.TP-l-(2.1)-947, Kauno VGTPT 2008 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-08-T-947-1042 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl valstybės valdžios neteisėtų aktų ir žalos atlyginimo ir paskyrė antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą O. R.. Advokatas O. R. 2008 m. gegužės 15 d. pateikė Kauno VGTPT prašymą, reg.Nr.O-1-(1.6)-746, kuriuo dėl didelio darbo užimtumo paprašė pakeisti jį kitu (-a) advokatu (-e). Atsižvelgdama į advokato O. R. prašymą, Kauno VGTPT 2008 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-08-P-1079 pakeitė antrinę teisinę pagalbą teikti pareiškėjui paskirtą advokatą O. R. kitu advokatu J. L. (J. L.). Kauno VGTPT 2008 m. gegužės 28 d. gavo advokato J. L. (J. L.) prašymą, reg. Nr.O-l-(1.6)-827, kuriuo advokatas dėl galimo interesų konflikto (dirbo UAB „Blagė“ direktoriumi, o byloje S. R. ją patraukė atsakovu) paprašė jį pakeisti kitu (-a) advokatu (-e). Kadangi aptariamu klausimu buvo nustatytas interesų konfliktas, Kauno VGTPT 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-08-P-947-1206 pakeitė antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui paskirtą advokatą J. L. (J. L.) kitu advokatu E. U.. Kauno VGTPT 2008 m. spalio 28 d. gavusi pranešimą, jog advokatas E. U. serga, Kauno VGTPT 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-08-P-947-2463 pakeitė antrinę teisinę pagalbą teikti pareiškėjui paskirtą advokatą E. U. kita advokate K. M.. Tarp Kauno VGTPT ir minėtų advokatų nuo 2005 m. yra sudarytos Nuolatinio antrinės teisinė pagalbos teikimo sutarys, jų pakeitimo sutartys. Šiomis sutartimis Kauno VGTPT pavedė, o advokatai įsipareigojo pagal Kauno VGTPT sprendimus nuolat teikti teisinę pagalbą civilinės ir administracinės teisės srityse, o esant būtinybei ir baudžiamosios teisės srityje (Sutarčių 1.1 punktai). Advokatei K. M. atstovaujant S. R. interesus civilinėje byloje dėl valstybės valdžios neteisėtų aktų ir žalos atlyginimo, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2-1667-104/2011 (ankstesnis bylos Nr.2-1441-30/2008) 2011 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjo patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs S. R. apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr.2A-879/2012 2012 m. spalio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Pareiškėjas 2014 m. gegužės 6 d. prašymu, reg. Nr.TP-l-(2.1)-1795, kreipėsi į Kauno VGTPT suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo patraukiant atsakovais asmenis, kurie buvo pripažinti atsakingais už Investicinės akcinės bendrovės „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankrotą ir Kauno VGTPT 2014 m. birželio 30 d. sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-14-T-1795-2968 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos iš Investicinės akcinės bendrovės „Investicinė Kauno holdingo kompanija“, V. K., G. P., J. B. atlyginimo (antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas Kauno VGTPT 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-14-N-1795-5088 pareiškėjui nutrauktas), tačiau kaip bylos nagrinėjimo metu pripažino pareiškėjas, jis neturtinės žalos dėl minėto sprendimo teikti antrinę teisinę pagalbą vykdymo, nepatyrė.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjos skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba jos tarnautojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos tarnautojų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTPĮ). Pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia.
Pagal VGTPĮ 9 straipsnio 1 dalį Tarnybos yra įstaigos prie Teisingumo ministerijos. Tarnybos veiklos teritorija atitinka apygardos teismo veiklos teritoriją, o pagal šio straipsnio 2 dalį Tarnybų uždavinys yra užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal šį įstatymą. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad Tarnyba: 1) koordinuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą apygardos teismo veiklos teritorijoje (teikia savivaldybių institucijoms metodinę pagalbą įgyvendinant joms priskirtas funkcijas pirminės teisinės pagalbos srityje, analizuoja šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytas ataskaitas, jas apibendrina ir teikia Teisingumo ministerijai informaciją apie pirminės teisinės pagalbos organizavimą ir teikimą tarnybos veiklos teritorijoje, teikia pasiūlymus savivaldybių institucijoms dėl pirminės teisinės pagalbos organizavimo ir teikimo tobulinimo užtikrinant šio įstatymo įgyvendinimą); 2) organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą apygardos teismo veiklos teritorijoje; 3) priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo; 4) sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą. Sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nustatyta advokato pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą, šios pareigos atlikimo sąlygos ir tvarka, sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka. Pavyzdinę sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra; ir kitas Tarnybos funkcijas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, taip pat ir advokato pakeitimo (VGTPĮ 9 straipsnis, 18 straipsnio 7 dalis). Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių pasirinktas advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje.
Iš pareiškėjo skundų teismui bei kitos bylos medžiagos akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atlyginimas iš esmės kildinamas iš, pareiškėjo manymu, netinkamų advokatų J. L. (J. L.), O. R., E. U., K. M. teisinių paslaugų teikimo, tačiau neturtinė žala nekildinama iš Kauno VGTPT veiksmų priimant sprendimus pakeisti vieną advokatą kitu advokatu (jau minėti sprendimai dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo nebuvo ginčijami). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad advokato teisinį statusą apibrėžia specialus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, o advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Specialiu įstatymu – VGTPĮ (viešosios teisės norminiu aktu) – nustatyta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims sistema bei jos įgyvendinimo sąlygos ir procedūros. Šis įstatymas nekeičia Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu nustatyto advokato veiklos teisinio režimo, nes ir pagal šį įstatymą advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas, tik valstybei vykdant viešąją funkciją ji orientuota į atitinkamą asmenų grupę, kuri formuojasi socialinės, turtinės ar atitinkamos sveikatos būklės pagrindu (VGTPĮ 11–12 str.). Pagal VGTPĮ 9 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kurios pagal joms įstatymu nustatytą statusą yra valstybės institucijos, turi užtikrinti teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą, joms pavesta sudaryti sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, bei nustatyta pareiga antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams mokėti užmokestį už suteiktą teisinę pagalbą, kurio dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad advokatas nėra viešojo administravimo subjektas ir jo veikla nėra viešasis administravimas. Tuo atveju, jeigu reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinimas iš advokatų veiklos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (neveikimo, netinkamo pareigų atlikimo), ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2009 m. birželio 17 d. nutartį Nr. T-XX-45/2009; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1653/2012, 2013 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-808/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo atveju pareiškėjo argumentai dėl advokatų J. L. (J. L.), O. R., E. U., K. M. teisinių paslaugų kokybės, teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, nenagrinėtini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-864/2014).
Nagrinėjamoje byloje tarp pareiškėjo nurodomų aplinkybių, susijusių su pareiškėjui nepalankia civilinės bylos, kurioje pareiškėjui atstovavo advokatai J. L. (J. L.), O. R., E. U., K. M., baigtimi Vilniaus apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo procesiniuose sprendimuose ir nurodytų neteisėtų Kauno VGTPT veiksmų nėra priežastinio ryšio dėl to, kad sprendimus bylose priima teismai, įvertinę įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų dėl to, kad Kauno VGTPT civilinėje byloje paskyrus teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui advokatus J. L. (J. L.), O. R., E. U., K. M., civilinės bylos baigtis pareiškėjui buvo nepalanki.
Pareiškėjo argumentai, kad tarp jo nurodytų aplinkybių, susijusių su nepalankia bylos baigtimi pirmosios instancijos teisme, ir neteisėtų Kauno VGTPT veiksmų organizuojant jam antrinės teisinės pagalbos teikimą yra priežastinis ryšys, nes jei Kauno VGTPT atranką būtų vykdžiusi tinkamai, pareiškėjas nebūtų susidūręs su minėtais advokatais, kurie nuolat išsisukinėjo, atsisakinėjo padėti ir nebūtų patyręs pareiškėjo nurodomų sunkumų, praleidęs ieškinio senaties termino, nepripažintini pagrįstais, nes byloje jokiais įrodymais neįrodyta, kad Kauno VGTPT nepagrįstai sudarė sutartį su advokatais J. L. (J. L.), O. R., E. U., K. M., šiuos advokatus paskyrė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog sudarytos jau minėtos nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis (neteisėtomis ir nepagrįstomis). Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas inter alia nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą. Pagal jau nustatytus bylos duomenis J. L. (J. L.), O. R., E. U., K. M., buvo advokatai, su kuriais Kauno VGTPT sudarė sutartis, ir juos paskyrė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros 10 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu priima Lietuvos advokatūra. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 10 straipsnio 2 punktas numato (ankstesnių redakcijų 1 punktas), kad Lietuvos advokatūra, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, organizuoja antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės tikrinimą pagal antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles, kurias tvirtina Lietuvos advokatūra, suderinusi su Teisingumo ministerija. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, t. y. Lietuvos advokatūros sprendimų dėl antrinę teisinę pagalbą teikusių minėtų advokatų veiklos kokybės įvertinimo (pagal pareiškėjo 2010 m. vasario 27 d. skundą Lietuvos advokatūrai), kad advokatų J. L. (J. L.), O. R., E. U., K. M. teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėse bylose buvo įvertinta kaip nekokybiška, netinkama. Vien tai, kad pareiškėjui buvo priimtas nepalankus sprendimas civilinėse bylose, nesudaro pagrindo pripažinti, jog advokatai netinkamai atliko savo pareigas, o Kauno VGTPT, paskirdama minėtus advokatus teikti antrinę teisinę pagalbą, pakeisdama antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus netinkamai organizavo antrinės teisinės pagalbos teikimą. Prielaidomis teismo sprendimai negali būti grindžiami. Esant šioms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje teigti, kad Kauno VGTPT veiksmai, sudarant sutartis su advokatais, priimant sprendimus teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, civilinėje byloje dėl valstybės valdžios neteisėtų aktų, buvo neteisėti, nėra pagrindo. Kaip jau minėta Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą, o taip pat teisė rinktis antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą, nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama: ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1042/2009; kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra akcentavęs, jog valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiga daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei, o tik suteikta teisė ir pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad Kauno VGTPT nagrinėjamu atveju nebūtų vykdžiusi sutartinių įsipareigojimų, o pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl neturtinės žalos atsiradimo būtent dėl Kauno VGTPT veiksmų ir tokių veiksmų neteisėtumo, todėl, teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų. Įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus teismas sprendžia, kad Kauno VGTPT tinkamai kontroliavo advokatų veiklą tiek, kiek suteikė pareigų teisės aktai, t. y. veikė įstatymų nustatytose ribose ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti žala pareiškėjui, o dėl advokatų paslaugų kokybės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba negali būti atsakinga. Taigi, nenustačius Kauno VGTPT neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, dėl ko kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės ir pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.