- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-09-03
- Bylos Nr.
- 1A-426-737/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00747-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Jūratė Petraškienė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- G. L.
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.6Laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 51 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1 2 5 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.20.12Vengimas atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą (BK 242 str.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK):
- 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir G. L. paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir G. L. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, prie likusios neatliktos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies, pridėta dalis nuosprendžiu paskirtos bausmės ir G. L. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 74 MGL (3 700 Eur) dydžio baudos bausmė.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš G. L. nepriteistos.
Kardomosios priemonės nuspręsta neskirti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 242 straipsnį, dėl to, kad jis atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo patvirtintą darbo paskyrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininko 2024 m. spalio 29 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) išvykti dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“, 2024 m. lapkričio 6 d., būdamas laikinai išleistas į darbą paskyroje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), Kaunas ir turėdamas pareigą nustatytu laiku, t. y. iki 2024 m. lapkričio 6 d. 20.30 val. sugrįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nesugrįžo.
2. G. L. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis 2024 m. lapkričio 6 d. apie 11 val. 23 min. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, su savimi laikė du permatomus paketėlius su nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė – 0,6369 g ir 0,0459 g, kol į jo (G. L.) darbo vietą atvykus Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnams jį patikrinti, paketėlius su narkotinėmis medžiagomis išmetė tarp tujų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas.
II. Apeliacinio skundo, bei atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus vyriausioji prokurorė Reda Berčiūnienė prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje pakeisti dalyje:
1.1. Pripažinti G. L. recidyvistu ir laikyti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas);
1.2. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje skirti 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
1.3. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje skirti 45 parų arešto bausmę;
1.4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirti subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę;
1.5. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
1.6. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi subendrinta galutine bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą paskirtos ir neatliktos bausmės dalį nuosprendžio paskelbimo dienai.
Atsiliepimas
1.7. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
4. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Vadovaudamiesi BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą taiko kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms pagal BK 10 straipsnį ir BK 11 straipsnį. Nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, kai jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias arba viena nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė G. L. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo požymių ir skirtumų. Prokurorės įsitikinimu G. L. padarytas baudžiamasis nusižengimas ir nesunkus nusikaltimas nėra tolygūs labai skirtingiems pagal savo pavojingumą.
2.2. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo pasirinkto dalinio bausmių sudėjimo būdo bendrindamas nuosprendžiu ir nutartimi paskirtas bausmes. Prie likusios neatliktos bausmės dalies pirmosios instancijos teismas pridėjo minimalią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 mėnesius 22 dienas. Pridėjus tokią bausmės dalį nėra įmanoma pasiekti bausmės paskirties už dviejų nusikalstamų veikų padarymą. G. L. nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, bausmės atlikimo vietos administracijos charakterizuojamas neigiamai, teistas 11 kartų. Todėl galutinė bausmė turėjo būti skiriama vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis.
2.3. Skunde pabrėžiama, kad G. L. nuo 2009 metų sistemingai vykdo nusikalstamas veikas, yra teisiamas dvyliktą kartą, paskutiniu nuosprendžiu buvo pripažintas recidyvistu. Todėl analizuojamu atveju yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nuteistasis yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Atsiliepimas
5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie pateikė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalis, kuria G. L. už nusikalstamų veikų padarymą yra paskirtos ir subendrintos bausmės. Akcentuojama, kad nepagrįstai nepripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino G. L. asmenybę, todėl paskyrė jam netinkamą galutinę bausmę.
Dėl G. L. pripažinimo recidyvistu
7. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino G. L. recidyvistu, nors tam buvo visos būtinos įstatyme įtvirtintos sąlygos. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, todėl turėjo būti pripažinta jo atsakomybę sunkinti aplinkybė, jog jis nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiam prokurorės argumentui. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu jis, būdamas pilnametis, teistas už tyčinį nusikaltimą ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Šiuo atveju G. L. teisiamas dvyliktą kartą, ankstesniais kartais teistas už tyčinių smurtinio ir turtinio pobūdžio veikų padarymą, disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Nuteistajam veikos padarymo metu teistumai nebuvo išnykę, o BK 242 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Aptartos aplinkybės patvirtina nuoseklų nuteistojo nusikalstamą elgesį ir neigiamą kriminogeninę orientaciją.
9. Pažymėtina, kad pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją, recidyvisto statuso pripažinimas yra pavestas teismo diskrecijai, tačiau ši diskrecija nėra absoliuti ir privalo būti realizuota vadovaujantis objektyviais teisės kriterijais, įskaitant kaltininko asmenybės vertinimą, anksčiau padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų tarpusavio ryšį, sunkumą bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Vis dėlto, nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, jog prokurorė baigiamosiose kalbose buvo aiškiai išreiškusi poziciją dėl G. L. pripažinimo recidyvistu, šio klausimo nuosprendyje neanalizavo, o sprendimo dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatymo motyvai nebuvo pateikti. Nors šis aplinkybės neįvertinimas negali būti laikomas esminiu proceso pažeidimu savaime, jis vis dėlto suponuoja nepakankamą teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą įgyvendinimą – ypač atsižvelgiant į tai, kad ši aplinkybė reikšminga individualizuojant bausmę.
10. Šiuo atveju sprendimas nepripažinti recidyvo statuso nuteistajam taip pat negali būti grindžiamas gynybos pozicija, esą ši aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte. Nors tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta esant recidyvui, kaltinamajame akte nebuvo nurodyta kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jame vis dėlto buvo aiškiai ir išsamiai nurodyti G. L. teistumai, taip pat ankstesnės, dar neatliktos, bausmės pradžios ir pabaigos datos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajame akte buvo pateikti visi faktiniai duomenys, sudarantys aptariamos sunkinančios aplinkybės turinį, jų formalus nekvalifikavimas negali būti vertinamas kaip kliūtis teismui konstatuoti šios aplinkybės egzistavimą. Juolab kad prokurorė pirmosios instancijos teisme baigiamosiose kalbose aiškiai suformulavo poziciją, jog G. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, ir prašė šią aplinkybę pripažinti jo atsakomybę sunkinančia.
11. Atsižvelgdamas į nuteistojo neišnykusius teistumus, ankstesnių nusikalstamų veikų pobūdį, jų pakartotinumą, bei tai, kad nagrinėjamu atveju nusikalstama veika buvo padaryta neatlikus anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas pripažinti G. L. recidyvistu bei konstatuoti, kad nusikalstama veika, numatyta BK 242 straipsnyje, buvo padaryta esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kadangi pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nenustatė, nuosprendis šioje dalyje keičiamas kaip priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu.
12. Pažymėtina, kad G. L. šioje byloje taip pat nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Atsižvelgiant į BK 27 straipsnio nuostatas, baudžiamojo nusižengimo padarymas recidyvo neužtraukia, todėl tokios veikos padarymas neišnykus teistumui negali būti vertinamas kaip pagrindas konstatuoti atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Aptariamos atsakomybę sunkinančios aplinkybės taikymo požiūriu reikšminga tik tyčinio nusikaltimo padarymo aplinkybė.
Dėl G. L. paskirtos bausmės
13. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Ir tik įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
14. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtų bausmių už kiekvieną iš nusikalstamų veikų, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar sugriežtinti gali tuomet, kai paskirta bausmė yra aiškiai neteisinga ir neatitinka BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
15. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).
16. Nors apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė atsakomybę sunkinančios aplinkybės – kad nusikalstamą veiką G. L. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), šios aplinkybės nustatymas savaime nesudaro pagrindo teigti, jog paskirta bausmė yra aiškiai per švelni. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, įvertino tiek padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę, nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertino tai, kad nusikalstamos veikos padarytos vykdant laisvės atėmimo bausmę, ir skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės rūšį, parinkdamas jos dydį artimą vidurkiui. Todėl, įvertinus visetą individualizavimo kriterijų, konstatuotina, kad net ir nustačius papildomą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per švelni ar per griežta ir jos keisti nėra teisinio pagrindo.
17. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinio skundo turinys pasižymi vidiniu nenuoseklumu ir motyvų prieštaringumu. Viena vertus, skundu prokurorė prašo sušvelninti bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką pagal BK 242 straipsnį, siūlydama vietoj 12 mėnesių laisvės atėmimo skirti 11 mėnesių. Kita vertus, vėliau skunde išreiškiama pozicija dėl būtinybės griežtinti galutinę subendrintą bausmę, pakeičiant jos bendrinimo būdą į griežtesnįjį. Tokie tarpusavyje nesuderinti prašymai leidžia daryti išvadą, kad skundo argumentai nėra logiškai nuoseklūs, o niekuo nemotyvuotas reikalavimas švelninti bausmę už atskirą nusikalstamą veiką tiesiogiai prieštarauja galutiniam tikslui – teisingam bausmės paskyrimui. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo bausmės individualizavimo, paskiriant G. L. bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 242 straipsnyje, padarymą, laikytini nepagrįstais.
18. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas bausmę paskyrė laikydamasis BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę bei padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą, motyvavo bausmės rūšies ir dydžio pasirinkimą. Paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, nelaikytina nei per griežta, nei per švelnia, ar aiškiai neteisinga. Todėl apeliacinio skundo reikalavimas šią bausmę švelninti, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
Dėl nuosprendžiu paskirtų bausmių bendrinimo BK 63 straipsnio tvarka
19. Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu nuosprendžiu paskirtų bausmių bendrinimo būdu, nurodydama, kad BK 242 straipsnyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos labai nesiskiria pavojingumu, todėl paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), o ne bausmių apėmimu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą.
20. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną veiką atskirai, o vėliau paskiria galutinę subendrintą bausmę. Bausmės gali būti apimamos arba visiškai ar iš dalies sudedamos. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad bausmių apėmimas taikomas tais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pavojingumu ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. BK 242 straipsnyje įtvirtinta veika yra laikoma nesunkiu nusikaltimu, o BK 259 straipsnio 2 dalyje – baudžiamuoju nusižengimu. Taigi, nuteistojo padarytos veikos formaliai priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims.
21. Vertinant, ar veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina atsižvelgti ne tik į jų klasifikaciją pagal BK 10 ar 11 straipsnius, bet ir į veikų objektyviuosius bei subjektyviuosius pavojingumo aspektus – t. y. ginamas vertybes, kaltės formą, padarymo būdą, trukmę, žalos mastą, kitas reikšmingas aplinkybes. Šioje byloje G. L. nuteistas už nesunkų nusikaltimą (BK 242 straipsnis) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Nors teismas sprendė, kad nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms rūšims ir labai skiriasi pavojingumu, tačiau konkrečių motyvų dėl pavojingumo skirtumo nepateikė. Šis nuosprendžio trūkumas laikytinas formaliu, nesudarančiu pagrindo pakeisti teismo parinktą bausmių bendrinimo būdą.
22. BK 242 straipsnyje numatyta veika – vengimas grįžti į bausmės atlikimo vietą – pažeidžia įkalinimo įstaigos funkcionavimo tvarką, tuo tarpu BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta veika – nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymas be tikslo platinti – pažeidžia visuomenės sveikatos apsaugą. Nors abi veikos padarytos tyčia, jų objektai ir padarymo aplinkybės iš esmės skiriasi. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo kontekste nustatyta, kad G. L. su savimi turėjo nedidelį (0,6828 g) narkotinių medžiagų– kanapių, skirtų asmeniniam vartojimui. Tuo tarpu pagal BK 242 straipsnį nuteistas dėl to, kad jis atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę būdamas laikinai išleistas į darbą, į įkalinimo nustatytu laiku nesugrįžo, be svarbios priežasties. Tokios aplinkybės liudija skirtingą nusikalstamų veikų pavojingumą, sudarantį pagrindą taikyti švelnesnį bausmių bendrinimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte.
23. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. L. padarytos veikos ne tik priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, bet ir akivaizdžiai skiriasi pagal pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė bausmių apėmimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte. Prokurorės apeliacinis skundas dalyje dėl netinkamo bausmių bendrinimo būdo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo BK 64 straipsnio tvarka
24. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikytu nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi paskirtų bausmių bendrinimo būdu. Ji prašo taikyti visišką bausmių sudėjimą (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys), argumentuodama, kad 3 mėnesių ir 22 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies pridėjimas esą neleidžia pasiekti bausmės paskirties už dviejų nusikalstamų veikų padarymą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
25. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuosprendžiu paskirtą bausmę su anksčiau, Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu ir 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi, paskirta bausme, tinkamai vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalis suteikia teismui diskreciją pasirinkti bausmių bendrinimo būdą – visišką ar dalinį sudėjimą – įvertinus bylos faktines aplinkybes ir teisingumo principus.
26. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nemotyvavo savo pasirinkimo taikyti dalinį bausmių sudėjimo būdą, šis motyvų trūkumas savaime nesuponuoja išvados, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, pažymi, jog nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, kurie pasižymėjo santykinai nedideliu pavojingumu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas pasirinkti dalinį bausmių sudėjimo būdą vertintinas kaip atitinkantis teisingumo, proporcingumo ir individualizavimo principus, todėl keisti jo nėra teisinio pagrindo.
27. Be to, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodyta pridėtos bausmės dalis – 3 mėnesiai ir 22 dienos – neatitinka faktinių bylos duomenų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2025 m. gegužės 14 d., t. y. nuosprendžio priėmimo dieną, G. L. buvo likę neatlikti 1 metus, 3 mėnesius ir 24 dienas laisvės atėmimo bausmės. Kadangi paskirta galutinė subendrinta bausmė sudarė 1 metus ir 8 mėnesius, tai reiškia, kad teismas prie neatliktos bausmės dalies pridėjo 4 mėnesius ir 6 dienas. Ši bausmės dalis sudaro daugiau nei pusę iš nauju nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog taikytas dalinio sudėjimo būdas buvo neproporcingas, o pridėta bausmės dalis – per maža. Priešingai – toks sprendimas užtikrina ne tik teisingą nubaudimą, bet ir visų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų įgyvendinimą.
28. Apibendrinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalis, kuria G. L. paskirtos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas ir jos subendrintos tiek pagal BK 63 straipsnio, tiek pagal BK 64 straipsnio nuostatas, yra teisėta ir pagrįsta. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę sunkinančios aplinkybės – kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje nuteistasis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ši klaida buvo ištaisyta apeliacinės instancijos teisme ir laikytina pagrindu keisti nuosprendį tik šioje dalyje. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl bausmių bendrinimo būdo pakeitimo atmestini kaip nepagrįsti, kadangi paskirtos bausmės individualizuotos tinkamai, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, o pasirinkti bausmių bendrinimo būdai neprieštarauja baudžiamojo įstatymo nuostatoms ir atitinka teisingumo, proporcingumo bei bausmės tikslų įgyvendinimo principus.
Dėl teisinės pagalbos išlaidų
29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme sprendžiant dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
30. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2025-08996, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios Evaldui Liutkevičiui ginant nuteistąjį G. L. apeliacinės instancijos teisme, sudaro 190,30 Eur.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje gynėjo paskyrimas buvo privalomas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, todėl gynyba buvo užtikrinta valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė prokurorė, skundas yra atmetamas, G. L. turi nesumokėtų baudos bausmių, šiuo metu jis atlieka laivės atėmimo bausmę. Be to, jam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama privalomai, iš jo šios išlaidos nepriteistinos, kadangi tai neatitiktų proporcingumo principo ir nepagrįstai apsunkintų jo turtinę padėtį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendį pakeisti:
vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi G. L. pripažinti recidyvistu.
Pripažinti, G. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kitose dalyse Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.