- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-08
- Bylos Nr.
- 1-805-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00039-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- G. K.
- Advokatai
- Egidijus Šleinius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010 m. rugsėjo 2 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, G. K. A. P. (2012 m. birželio 9 d. mirė) prašymu, pildydamas UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 2 d. kasos pajamų orderį, serija TLT Nr. (duomenys neskelbtini) už išankstinį mokėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad iš jo, kaip iš G. J. yra priimta 379,81 Lt, kasos pajamų orderį pasirašė G. J. vardu ir taip, patvirtinęs pinigų perdavimą, pagamino netikrą dokumentą, tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad 2010 m. rugsėjo 2 d. kasos pajamų orderis yra netikras, jį 2010 m. rugsėjo 2 d. pateikė UAB „T.“ atsakingam asmeniui, t. y. pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;
taip pat jis 2010 m. rugsėjo 30 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, A. P. (2012 m. birželio 9 d. mirė) prašymu pildydamas UAB „(duomenys nesklebtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 30 d. kasos pajamų orderį serija TLT Nr. (duomenys neskelbtini) už išankstinį mokėjimą Nr. LTE (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad iš jo, kaip iš G. J. yra priimta 379,81 Lt, kasos pajamų orderį pasirašė G. J. vardu ir taip, patvirtinęs pinigų perdavimą, pagamino netikrą dokumentą, tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. kasos pajamų orderis yra netikras, jį 2010 m. rugsėjo 30 d. pateikė UAB „T.” atsakingam asmeniui, t. y. pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;
taip pat jis 2010 m. lapkričio 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, A. P. (2012 m. birželio 9 d. mirė) prašymu pildydamas UAB „T.”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2010 m. lapkričio 12 d. kasos pajamų orderį serija TLT Nr. (duomenys neskelbtini) už išankstinį mokėjimą Nr. LTE (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad iš jo, kaip iš G. J. yra priimta 483,39 Lt, kasos pajamų orderį pasirašė G. J. vardu ir taip, patvirtinęs pinigų perdavimą, pagamino netikrą dokumentą, tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad 2010 m. lapkričio 12 d. kasos pajamų orderis yra netikras, jį 2010 m. lapkričio 12 d. pateikė UAB „T.” atsakingam asmeniui, t. y. pagamintą netikrą dokumentą panaudojo.
Teisiamojo posėdžio metu G. K. savo kaltę dėl padarytų veikų pripažino visiškai, gailėjosi dėl to, kas padaryta. Parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. A. P. paprašė jo sumokėti už krovinius, nes jis gyvena Anglijoje. Pirmą kartą jie kartu nuvyko, P. parodė, kur. P. paprašė jo pasirašyti G. J. vardu, jis to nesureikšmino, pagalvojo, kad gal buhalterijai taip reikėjo, todėl kadangi tai jam nesukėlė įtarimų, pasirašė. Tuo metu nesuvokė, kad daro nusikaltimą, dabar jau supranta. Taip pat paaiškino, kad 2012 m. apklausiamas supainiojo vardus, nurodydamas, kad jo sumokėti ir pasirašyti prašė A. S., kadangi A. S. ar jo įmonė buvo prekių gavėjas. Kadangi jam tai užsifiksavo, tai ir nurodė apklausos metu. Kai susipažino su byla, atsiminė, kad prašė P.. Jis pats krovinių neperdavinėjo, jis tik P. prašymu sumokėdavo pagal pateiktą sąskaitą už krovinius, dėl to važiuodavo į Grigiškes. Iš viso sumokėjo tris kartus, savo pinigais, vėliau P. grąžindavo, tai nebuvo didelės sumos. Kroviniai buvo siunčiami į Angliją. Vieną kartą su sandėlio darbuotojais buvo atidarę krovinį, ten buvo kažkoks metalinis daiktas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamajam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. P. parodė, kad dirba UAB „T.“ transporto vadybininku. 2010 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje -rugsėjo pradžioje, tikslios datos neatsimena, į darbovietę paskambino vyriškis, kuris prisistatė G.. Jis pasiteiravo, ar jie veža krovinius į Angliją ir kiek krovinio vežimas galėtų kainuoti. Jis klausinėjo, kaip dažnai važiuoja į Angliją, kokie pristatymo terminai, ar krovinius veža tiesiogiai ar per tarpininkus ir kitus klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda klientai. Pirmą sutartį su G. J. sudarė 2010 m. rugsėjo 2 d. G. J. elektroniniu paštu jam atsiuntė siuntinio gavėjo rekvizitus ir krovinio dydį. M. P. šiuos rekvizitus suvedė į programą ir paruošė krovinio vežimo sutartį Nr. LTE (duomenys neskelbtini). 2010 m. rugsėjo 2 d. Anglijos bendrovės C. E. S.Ltd. atstovai atvyko dviese, su jais nuvyko į sandėlį, kur jie paliko krovinį. Palikus krovinį sandėlyje, kartu su bendrovės atstovais nuvyko į pagrindinį ofisą, į buhalteriją apmokėti už krovinį, kur su vienu bendrovės atstovu – G. J. pasirašė sutartį Nr. LTE (duomenys neskelbtini). Ar sutartį pasirašė G. J., ar kitas šio asmens duomenimis pasinaudojęs asmuo, jis nežino, nes jis asmens dokumentų neprašė ir netikrino. C. E. S. Ltd. krovinį vežė iš viso šešis kartus. Dėl kitų penkių krovinių pervežimo užsakymus, kaip ir pirmą kartą elektroniniu paštu gaudavo tik iš G. J.. Jis paruošdavo sutartis elektroniniu paštu ir siųsdavo G.. Krovinius pagal šias sutartis gabenimui atveždavo arba G. J., arba kitas, pirmą kartą kartu su juo buvęs asmuo, kurio duomenų jis nežino. Parodė, kad jis galėtų atpažinti G. J. ir kitą kartu su juo buvusį vyriškį – G. apie 185 cm ūgio, lieknesnio kūno sudėjimo, jam galėtų būti iki 35 metų, trumpai kirpti tamsūs plaukai, kitas su juo buvęs vyriškis apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, jam galėtų būti virš 40 metų, žilstelėjusių plaukų (t. 2, b.l. 134-136).
2012 m. vasario 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad iš pateiktų 6 asmenų nuotraukų (tarp kurių nuotraukoje Nr. 2 yra G. K.) M. P. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2, kuris būtent ir prisistatė G. J. ir G. J. vardu sudarinėjo sutartis ir perdavė vežti krovinius, iš kurių viename, kurį jis perdavė 2010 m. lapkričio 12 d., buvo rasta cigarečių; šį asmenį atpažino iš veido bruožų ir šukuosenos (t.2, b.l. 140-142).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. P. parodė, kad jis turėjo brolį A. P., kuris 2012 m. birželio 9 d. mirė Anglijoje. Į Angliją jis išvyko apie 2002 metus, į Lietuvą grįždavo tik atostogauti, brolis buvo uždaras žmogus, visada sakydavo, kad viskas gerai, neatviravo (t. 2, b.l. 164-165).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. spalio 31 d. specialisto išvadoje Nr.11-1464 (13) nurodyta, kad atlikus objektų tyrimą – 2010 m. lapkričio 12 d. kasos pajamų orderį serija TLT Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 30 d. kasos pajamų orderį serija TLT Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. rugsėjo 2 d. kasos pajamų orderį serija TLT Nr. (duomenys neskelbtini0, taip pat lyginamuosius G. K. rašysenos ir parašų pavyzdžius, padaryta išvada: 2010 m. lapkričio 12 d. kasos pajamų orderyje serija TLT Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 30 d. kasos pajamų orderyje serija TLT Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 2 d. kasos pajamų orderyje serija TLT Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėse „Priimta iš“ įrašą „G. J.“ parašė G. K.; ar tyrimui pateiktuose 2010 m. lapkričio 12 d. kasos pajamų orderyje serija TLT Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 30 d. kasos pajamų orderyje serija TLT Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėse „Priimta iš“ pasirašė G. K. nustatyti negalima (t. 3, b. l. 126-127).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą.
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytus duomenis, sprendžia, jog nustatytos šios faktinės aplinkybės: G. K. 2010 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. rugsėjo 30 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, A. P. prašymu, pildydamas UAB „T.“ kasos pajamų orderius – atitinkamai 2010 m. rugsėjo 2 d. kasos pajamų orderį serija TLT Nr. (duomenys neskelbtini) už išankstinį mokėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 30 d. kasos pajamų orderį serija TLT Nr. (duomenys neskelbtini) už išankstinį mokėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. lapkričio 12 d. kasos pajamų orderį serija TLT Nr. (duomenys neskelbtini) už išankstinį mokėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – įrašė, kad iš jo, kaip iš G. J., yra priimta atitinkamai 379,81 Lt, 379,81 Lt ir 483,39 Lt, ir nurodytus kasos pajamų orderius pasirašė G. J. vardu. Nurodytos aplinkybės nustatytos šiais įrodymais: pirmiausia G. K. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kuriais jis visiškai pripažino nurodytas faktines aplinkybes, jo parodymus patvirtina ir kiti minėti byloje surinkti įrodymais, o būtent – Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. spalio 31 d. specialisto išvada Nr. 11-1464(13), kurioje nurodyta, kad minėtuose kasos pajamų orderiuose įrašą „G. J.“ eilutėje „Priimta iš“ parašė G. K., taip pat liudytojo M. P. parodymai bei 2012 m. vasario 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad M. P. atpažino G. K. kaip asmenį, pasirašiusį G. J. vardu nurodytuose kasos pajamų orderiuose.
Vertinant nurodytas faktines aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį aspektu, teismas pažymi, jog G. K., nurodytuose kasos pajamų orderiuose įrašydamas, kad iš jo, kaip iš G. J. priimtos atitinkamos pinigų sumos ir pasirašydamas G. J. vardu, pagamino netikrus dokumentus, be to, žinodamas, kad nurodyti kasos pajamų orderiai yra netikri, juos pateikė UAB „T.“ atsakingam asmeniui, tai yra panaudojo netikrus dokumentus. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei motyvus, konstatuotina, kad G. K. veika dėl visų trijų epizodų ikiteisminio tyrimo metu buvo tinkamai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.
Teismas pažymi, be kita ko, jog, kaip matyti iš G. K. paaiškinimų, nėra jokio pagrindo išvadai, kad padaryti epizodai buvo apimti vieningos tyčios, nurodytus kasos pajamų orderius G. J. vardu pasirašydavo atskirais A. P. prašymais. Taigi šiuo aspektu pripažintina, kad G. K. padarė tris pavienes nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad yra nustatyti visi G. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai, todėl pripažintina, kad G. K. suklastojo 2010 m. rugsėjo 2 d. kasos pajamų orderį, serija TLT Nr. (duomenys neskelbtini) už išankstinį mokėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį panaudojo, ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, taip pat suklastojo 2010 m. rugsėjo 30 d. kasos pajamų orderį, serija TLT Nr. (duomenys neskelbtini) už išankstinį mokėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį panaudojo, ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, taip pat suklastojo 2010 m. lapkričio 12 d. kasos pajamų orderį, serija TLT Nr. (duomenys neskelbtini) už išankstinį mokėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį panaudojo, ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė taikyti G. K. atžvilgiu Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent:
asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką irvisiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką irbent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, iryra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.
Vertinant galimybę G. K. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad G. K. padarė tris nesunkius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, taigi šiuo aspektu Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, tenkinama. Vertinant kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimą, pažymėtina, kad būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.
Nustatyta, kad G. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (nusikalstamas veikas) (t. 4, b. l. 165). Taip pat G. K. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę ir, kaip seka iš jo paaiškinimų, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti – gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas, be kita ko, vertintina kaip G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pastebėtina ir tai, jog dėl nagrinėjamu atveju aktualių aplinkybių – o būtent, kad jis nurodytuose kasos pajamų kvituose pasirašė kaip G. J. – iš esmės G. K. jau ir ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, pripažindamas nurodytas aplinkybes (t. 4, b.l. 6-8, 47-49, 55-57, 95). Savo ruožtu nors apklausiamas kaip įtariamasis 2012 m. kovo 14 d. jis parodė, kad suklastoti dokumentus ir pasirašyti G. J. vardu jo paprašė A. S., tačiau visgi teisiamojo posėdžio metu jo pateiktas paaiškinimas, jog pirmos apklausos metu apklausiamas jis tiesiog susipainiojo, kadangi jam buvo užsifiksavę, jog A. S. yra siuntinių gavėjas, ir tik vėliau prisiminė, kad iš tikrųjų prašė A. P., teismo vertinimu, yra įtikinamas. Taigi šiuo aspektu nėra pagrindo teigti, jog nėra nustatyta minėta reikšminga aplinkybė – o būtent, kad jis pripažino savo kaltę.
G. K. charakterizuojančių duomenų visuma, tarp jų – jau minėta aplinkybė, kad G. K. pirmą kartą padarę nusikalstamą veiką, dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 4, b. l. 170-170), taip pat jo parodymai teisiamojo posėdžio metu, išreikšta pozicija dėl padarytų nusikalstamų veikų (neigiamas jų vertinimas, prisipažinimas ir gailėjimas) leidžia teismui vertinti, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – kad yra pagrindo manyti, jog G. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vertinant BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą sąlygą, teismas pažymi, jog dėl padarytų nusikalstamų veikų nebuvo padaryta žala, kurią G. K. galėtų ir turėtų atlyginti BK 40 straipsnio 2 dalies 3 bei 4 punktų prasme.
Taigi dėl nurodytų argumentų spręstina, kad yra nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma.
Minėta, kad įstatymas numato taip pat ir tam tikrus reikalavimus laiduotojui.
Vertinant K. K. kaip laiduotoją, pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. K. K. yra kaltinamojo G. K. tėvas. Vertinant jo galimybes daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, teismas pirmiausia pažymi, jog K. K. 1975 metais baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, kuriame įgijo hidrogeografo ir inžinieriaus geologo specialybę, Vilniaus universiteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedroje 1993 metais apgynė daktaro disertaciją, jam suteiktas gamtos mokslų geologijos krypties daktaro laipsnis, nuo 1993 metų vadovauja Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriui, atstovauja Lietuvos geologijos tarnybą Europos Komisijos darbo grupėje „Požeminis vanduo“. Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. lapkričio 30 d. charakteristikoje nurodyta, kad K. K. profesionaliai vykdo savo pareigas, reikalaujančias plačios geologinės erudicijos, šiuolaikinių tyrimo metodų ir geologijos mokslo pasiekimų žinojimo; užduotis vykdo kokybiškai ir laiku, savarankiškai pasirenka darbo metodus, taiko tarptautinę patirtį; jis nesavanaudiškas, sąžiningas, bendraujantis racionaliai, neprimetantis savo nuomonės, gerbiantis kitų nuomonę ir yra gerbiamas darbuotojas; ne kartą apdovanotas Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnybos padėkos raštais (t. 4, b. l. 100). Pažyma patvirtina, kad K. K. neteistas (t. 4, b. l. 101).
Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, charakterizuojančius K. K., taip pat išklausęs jo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, neturi pagrindo abejoti dėl K. K. galimumo daryti realią teigiamą įtaką savo sūnui G. K.. Pažymėtina, kad, kaip nustatyta iš jo paaiškinimų, jis su kaltinamuoju gyvena arti vienas kito, jie dažnai ir artimai bendrauja, taip pat – ir dėl padarytos nusikalstamos veikos, kadangi, kaip matyti iš K. K. prašymo bei paaiškinimų, jam žinoma kaltinamojo pozicija dėl to, o būtent – kad jis gailisi padaręs nurodytas veikas, turėjo laiko apmąstyti savo poelgį ir įvertinti sukeltas pasekmes. Be to, juos sieja ir tam tikri bendri interesai, tarp jų – ir profesija bei interesų sritis, kadangi G. K. taip pat yra įgijęs geologijos srities išsilavinimą. Akcentuotina ir tai, jog, teismo vertinimu, K. K., kaip išplaukia iš teismui pateikto jo 2016 m. kovo 21 d. prašymo bei paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, tinkamai suvokia savo atsakomybę, jei G. K. būtų taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jis būtų perduotas jo (K. K.) atsakomybei pagal laidavimą. Taigi pripažintina, kad K. K. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, todėl jis skirtinas G. K. laiduotoju.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos taikyti G. K. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi yra pagrindo manyti, jog tai atitiks bausmės tikslus, o G. K. gali būti paskirtas savo sūnaus G. K. laiduotoju. Taip pat, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamojo G. K. bei jo laiduotoju skirtino K. K. asmenybę, teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams yra pakankama poveikio priemonė G. K.. Taigi G. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
G. K. 2012 m. vasario 15 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė nekeistina ir paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas: 2010 m. rugsėjo 30 d. UAB „T.“ kasos pajamų orderis serija TLT Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 87), 2010 m. lapkričio 12 d. UAB „T.“ kasos pajamų orderis serija TLT Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 88) ir 2010 m. rugsėjo 2 d. UAB „T.“ kasos pajamų orderis serija TLT Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 89) paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų originalai, G. K. pateikti pagal 2013 m. spalio 9 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 3, b. l. 113) – sutartys ir PVM sąskaitos-faktūros, iš viso 40 lapų (t. 3, b. l. 114-153), G. K. prašymu jam grąžintini, įsiteisėjus nuosprendžiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą G. K. atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti G. K., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).
Išaiškinti K. K., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).
G. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2010 m. rugsėjo 30 d. UAB „T.“ kasos pajamų orderį serija TLT Nr. (duomenys nesklebtini), 2010 m. lapkričio 12 d. UAB „T.“ kasos pajamų orderį serija TLT Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. rugsėjo 2 d. UAB „T.“ kasos pajamų orderį serija TLT Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - UAB „(duomenys nesklebtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų originalus, G. K. pateiktus pagal 2013 m. spalio 9 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, o būtent: sutartis ir PVM sąskaitas-faktūras, iš viso 40 lapų (t. 3, b. l. 114-153), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. K..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.