Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Kazimierui Baranauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikai atstovaujanti Lietuvos ambasada Delyje, Indijoje, 2015-05-16 sprendimu (toliau - Sprendimas) atsisakė K. G. B. (tolaiu – ir Pareiškėjas) išduoti vizą atvykimui į Lietuvos Respubliką.

panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Indijoje 2015-05-16 sprendimą dėl Pareiškėjo;įpareigoti atsakovą imtis priemonių, kad Lietuvos Respublikos ambasadoje Indijoje nedelsiant ir be pakartotinio mokesčio Pareiškėjui būtų išduota viza atvykimui į Lietuvos Respubliką.

Teismo posėdyje Pareiškėjo atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Teisinis reglamentavimas, nustatantis Šengeno bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą, nustato Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje didelę diskreciją įvertinti gautą iš Pareiškėjo medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti išduoti vizą. ES bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į ES pavojų nagrinėjant prašymus dėl ES bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Teisės aktai konsulinį pareigūną įpareigoja, kad jis priimdamas arba jau priėmęs dokumentus kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu.

Užsienio reikalų ministerijos konsuliniam pareigūnui svarstant Pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo, kilo pagrįstos abejonės dėl Pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, todėl Užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti Pareiškėjui išduoti vizą. Pareiškėjas neteisus teigdamas, jog jis konsului pateikė pakankamus dokumentus, įrodančius vykimo į Lietuvą tikslą, o konsulinis pareigūnas privalėjo išduoti vizą. Pareiškėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, sąlygas, kad turi pakankamai vykimui ir pragyvenimui lėšų numatomo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo gyvenamąją vietą. Konsulas neturi pareigos neapibrėžtą ilgą laiką bendrauti su besikreipiančiu užsienio piliečiu, siekiančiu gauti vizą, iki pastarasis susirinks ir konsului pateiks visus reikiamus dokumentus ir paaiškinimus. Nagrinėjamoje byloje svarstomu atveju konsului sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo konsulo nustatytos aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji Pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaravo Pareiškėjas ir dėl ko gali kilti nelegalios migracijos rizika.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo Pareiškėjui išduoti Nacionalinę vizą (b. l. 19-20).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos parlamento ir tarybos 2006-03-15 Reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisykles, reglamentuojančias asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksas (toliau - Šengeno sienų kodeksas), Vienos konvencija dėl konsulinių santykių (toliau - Vienos konvencija), Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Konsulinio statuto (toliau - Konsulinis statutas), Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), Europos parlamento ir tarybos 2009-07-13 reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas).

Įvertinus šių teisės aktų normas, darytina išvada, kad trečiųjų šalių piliečiai, norėdami atvykti į Šengeno erdvę, turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą, sąlygas bei įrodyti pragyvenimo lėšų turėjimą buvimo laikotarpiu, grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie būtų įleisti, arba teisėtai gauti tokių lėšų. Konsulinis pareigūnas, spręsdamas vizų išdavimo klausimą, turi teisę kreiptis pagalbos į kompetentingas šalies institucijas, gauti iš jų paaiškinimus, įrodymus dėl vizos prašančio asmens. Sprendimą dėl vizos išdavimo konsulinis pareigūnas priima savarankiškai įvertinęs visą surinktą medžiagą. Taigi konsulinis pareigūnas, priimdamas sprendimą išduoti ar neišduoti vizą, privalo įvertinti vizos prašančio asmens tikrąjį buvimo tikslą ir sąlygas bei turimas lėšas, jo sąžiningumą, socialinę bei ekonominę padėtį, taip pat turi vertinti kilmės šalies ekonominę padėtį (nedarbo lygis, skurdas ir kt.).

Nustatyta, kad Pareiškėjas 2015-05-12 pateikė Lietuvos Respublikos ambasadai Indijoje prašymą (b. l. 16-18) išduoti Nacionalinę vizą, prašymo pagrindu nurodė – verslo kūrimas (19 p.), pragyvenimo lėšas padengs pats (33 p.), pateikė Lietuvoje įsigytos UAB „Laisva idėja“ dokumentus. Lietuvos Respublikos ambasada Indijoje, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsniu, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodekso 32 straipsnio 1 punktu, 2013-05-27 sprendimu Nr. 60 nusprendė atsisakyti išduoti Nacionalinę vizą Pareiškėjui (b. l. 19-20). Savo sprendimą motyvavo tuo, kad Pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, ambasadai kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą pateikusio asmens patvirtinančių dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, taip pat patikimumo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo pabaigos. Taigi Lietuvos Respublikos ambasada Indijoje suabejojo Pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslu, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę (Įstatymo 19 straipsnio 10 punktas).

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Asmuo, prašantis vizos, privalo pagrįsti numatomo buvimo tikslą, sąlygas bei įrodyti pragyvenimo lėšų turėjimą.

Įstatymo 19 straipsnio, nustatančio atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir vizos panaikinimo pagrindus, 10 punkte numatytas vienas iš pagrindų atsisakyti išduoti vizą yra tai, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

Detalesnę dokumentų vizai gauti pateikimo, nagrinėjimo ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimo tvarką, konsultavimąsi dėl vizų reglamentuoja Aprašas. Pagal Aprašo 4 punktą dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgalioti vizų tarnybų valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su vizos išdavimu, atsisakymu išduoti vizą. Aprašo 72 punktas nustato, kad vienkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis Lietuvos vizų tarnybai užsienyje pateikia prašymą, galiojantį kelionės dokumentą, išduotą per pastaruosius dešimt metų, kurio galiojimo laikas turi būti ne mažiau kaip 3 mėnesiais ilgesnis už prašomos išduoti vizos galiojimo laiką, nuotrauką, sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą ir kt. Pagal Aprašo 74 punktą įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis. Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė Lietuvoje įsigytos UAB „Laisva idėja“ dokumentus. Ambasadoje 2015-05-12 su Pareiškėju buvo atliktas pokalbis-interviu, kurio metu Pareiškėjas negalėjo suteikti jokios konkrečios informacijos apie planus Lietuvoje, negalėjo nurodyti, kokias veiklas vykdys jo įsigyta įmonė, teigė, kad pirko įmonės akcijas, o visas detales žino Lietuvoje besimokanti (duomenys neskelbtini) pilietė R. N.. Ši (duomenys neskelbtini) pilietė rengė dokumentus daugeliui (duomenys neskelbtini) žmonių išvykimui į Europos Sąjungą. Nagrinėjant pateiktus dokumentus pastebėta, jog UAB „Laisva idėja“ steigėjas yra UAB „Verslo kvadratas“, esanti Vilniuje Laisvės pr. 60, kuri Ambasadai žinoma kaip įsteigusi dešimtis firmų, kurių pagrindu nekvalifikuoti ir žemo išsilavinimo asmenys kreipiasi dėl vizų ir leidimų laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjo pateiktas banko sąskaitos išrašas sukėlė pagrįstas abejones dėl turimų pakankamų lėšų verslui Lietuvoje vykdyti, nes sąskaitoje iki 2015-04 mėn. figūruoja nedidelės pinigų sumos, o nuo 2015-04-23 iki kreipimosi vizos sunešama visa deklaruojamų pinigų suma - 1,5 mln. (duomenys neskelbtini) rupijų (apie 13 000 eurų). Ginčijamas sprendimas priimtas Bendrijos vizų kodekso 32 straipsnio 1 punkto pagrindu - nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas

Vadinasi, Ambasados tarnautojas, įvertinęs Pareiškėjo prašymą, pateiktus dokumentus, paaiškinimus (b. l. 16-49), vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, nustatančiu Šengeno bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išdavimą, turėjo diskrecijos teisę įvertinti gautą Pareiškėjo medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti išduoti vizą. Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į Europos sąjungą pavojų nagrinėjant prašymus dėl Europos sąjungos ir Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Ambasados Indijoje patarėjui J. B. svarstant Pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl Pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, todėl jis turėjo teisę atsisakyti Pareiškėjui išduoti vizą. Pareiškėjas nepaisė teisės aktų nustatytų reikalavimų pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimą Lietuvoje, kaip Europos Sąjungos šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Europos Sąjungos šalyje, sąlygas, kad turi pakankamai vykimui ir pragyvenimui lėšų numatomo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo gyvenamąją vietą. Konsulas neturi pareigos neapibrėžtą ilgą laiką bendrauti su besikreipiančiu užsienio piliečiu, siekiančiu gauti vizą, iki pastarasis susirinks ir konsului pateiks visus reikiamus dokumentus ir paaiškinimus, kurių pagrindu būtų priimtas sprendimas išduoti vizą. Nagrinėjamoje byloje svarstomu atveju konsului sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo konsulo nustatytos aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji Pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaravo Pareiškėjas ir dėl ko gali kilti nelegalios migracijos rizika.

Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės, akivaizdžiai ir aiškiai sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji Pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaravo, o tikrasis kelionės tikslas gali būti susijęs su nelegalios migracijos grėsme. Taigi, įvertinus faktines bylos aplinkybes ir teisės aktų, reglamentuojančių vizų išdavimą nuostatas, Pareiškėjui buvo pagrįstai atsisakyta išduoti Nacionalinę vizą. Atsakovė nepažeidė procesinių procedūrų nagrinėdama Pareiškėjo prašymą dėl Nacionalinės vizos išdavimo, priimtas 2015-05-16 sprendimas pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.

Teismui pripažinus, kad ginčijamas sprendimas dėl atsisakymo išduoti vizą yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą ir/ar jo diplomatinę atstovybę užsienyje išduoti Pareiškėjui vienkartinę Nacionalinę vizą ar pakeisti iškvietimo datą vizai išduoti, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo K. G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.