- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- A15.-2441-1078/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02057-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. 2020 m. kovo 10 d., apie 07.35 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas į kelią iš kiemo, nedavė kelio šaligatviu važiuojančiam paspirtukui ir jį partrenkė. Paspirtuką vairavusiam T. S. nustatytas nežymus kūno sužalojimas, keleiviui D. B. sužalojimai nekonstatuoti. Šiais savo veiksmais A. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje.
A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, nes jo nuomone eismo įvykis įvyko daugiau dėl vaikų kaltės, nes pastarieji dviese dideliu greičiu važiavo ant vieno paspirtuko, prieš kirsdami važiuojamąją dalį nestabdė, vaikai nevilkėjo šviesą atspindinčių liemenių, buvo be šalmų. A. B. nurodė, jog išvažiuodamas iš daugiabučio kiemo apsidairė, t. y. pažiūrėjo pirmiausia į dešinę, tuomet į kairę, pradėjo judėti, o tada iš dešinės vaikai atsitrenkė į jo automobilį. Vaikai nuo paspirtuko nukrito, jis girdėjo, kaip vienas iš vaikų kitam sakė, jog „stabdyk, aš tau sakiau, kad stabdyk“. Mano, kad, jei vaikai būtų su šviesą atspindinčiomis liemenėmis, jis juos būtų pastebėjęs.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio A. B. paaiškinimo nustatyta, kad 2020 m. kovo 10 d. jis vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išvažinėjo iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Artėdamas prie išvažiavimo sustojo, apsidairė, iš pradžių į dešinę, tada į kairę puses, jokių vaikų nebuvo. Tada pradėjo judėti ir prieš automobilio priekį atsirado vaikai ant paspirtuko. Jis staigiai stabdė, tačiau numušė vaikus, kurie nukrito ant išvažiavimo, 25 m. iki pagrindinio kelio. Abu vaikai važiavo ant elektrinio paspirtuko neturėdami nei šalmų, nei apsaugų. Toje vietoje nėra ženklinimo, kad galima važiuoti dviračiais, paspirtukais, toje vietoje nėra dviračių tako (b.l. 24).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo M. J. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. kovo 10 d., apie 07.36 val., buvo gautas pranešimas iš VPK OVS, jog (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo du vaikai. Nustatyta, jog 2020 m. kovo 10 d., apie 07.26 val., A. B., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemo į (duomenys neskelbtini) g., nepraleido jam iš dešinės važiuojančio paspirtuko su dviem vaikais ir juos partrenkė. Eismo įvykio metu nukentėjo paspirtuku važiavę vaikai – T. S., kuriam (duomenys neskelbtini) nustačius kairės blauzdos sumušimą buvo išleistas gydytis ambulatoriškai, bei D. B., kuriam (duomenys neskelbtini) nustačius kairės blauzdos ir pilvo sumušimą buvo išleistas gydytis ambulatoriškai (b.l. 6).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ 1-osios kuopos vyriausiosios patrulės E. J. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. kovo 10 d., patruliuojant kartu su vyr. patruliu T. B., apie 07.25 val., iš Vilniaus miesto VPK OVS būdėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė vaikus. Jie važiavo su elektriniu paspirtuku per šaligatvį. Atvykus į vietą, joje jau buvo GMP brigada, kuri apžiūrėjo vaiką T. S., kuriam buvo kojos trauma. Kartu dar buvo jo draugas D. B., kuriam skaudėjo šoną. Vaikai paaiškino, kad elektriniu paspirtuku važiavo šaligatviu ir nepastebėjo, kaip iš kiemo išvažinėjo automobilis, kuris juos partrenkė. Abu vaikai GMP brigados buvo išvežti į (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninę apžiūrai. Vairuotojas A. B. paaiškino, kad išvažiuodamas iš kiemo į pagrindinę (duomenys neskelbtini) g. su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepastebėjo vaikų ir partrenkė juos (b.l. 7).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. kovo 10 d., 07.36 val., buvo pranešta, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė vaikus, kurie važiavo elektriniu paspirtuku šaligatviu (b.l. 8).
Iš Eismo įvykio vietos schemos nustatytos 2020 m. kovo 10 d., 07.35 val., įvykusio eismo įvykio aplinkybės ir eismo įvykio dalyvių judėjimas (b.l. 9).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, jog eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės: „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangtis bei dviratis (b.l. 10).
Iš Vaikų ligoninės VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikų filialo traumą patyrusio paciento apžiūros lapo matyti, kad D. B. nustatyta diagnozė - blauzdos kiti paviršiniai sužalojimai, kairiosios blauzdos ir pilvo (b.l. 13).
Iš 2020 m. birželio 9 d. specialisto paaiškinimo matyti, kad išnagrinėjus D. B. medicininius dokumentus: asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę (duomenys neskelbtini), 8 lapai iš Vaikų ligoninės VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikų filialo bei susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis daro išvadą, jog D. B. diagnozuotas kairės blauzdos ir pilvo sumušimas, tačiau nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrėjimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas (b.l. 12).
Iš T. S. įstatyminio atstovo G. S. ir D. B. įstatytimės atstovės A. B. paaiškinimo matyti, kad 2020 m. kovo 10 d., apie 7.30 val., T. S., kuriam įvykio metu buvo 14 metų, ir D. B., kuriam įvykio metu buvo 12 m., buvo partrenkti lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“. Nurodytos įvykio aplinkybės buvo sužinotos iš vaikų. Abu vaikai važiavo T. S. priklausančiu elektriniu paspirtuku „(duomenys neskelbtini)“, jo greitis buvo maždaug kaip greitai einančio pėsčiojo. Paspirtuką vairavo T. S., o D. B. stovėjo jam priekyje, laikėsi už vairo stovo. Vaikai vyko į mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vaikai važiavo šaligatvio viduriu (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Toje vietoje šaligatvio plotis yra apie 2,5 - 3 m. Oras buvo sausas, buvo pakankamai šviesu, nedidelis rūkas. Paspirtukas turėjo atšvaitus priekyje, gale ir šonuose, jo galingumas 250 W. Vaikai buvo su kuprinėmis, ant kurių šonų yra atšvaitai, todėl bet kurios transporto priemonės vairuotojas turėjo juos pastebėti. Vaikams bevažiuojant, šaligatviu iš kiemo, esančio tarp gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) namo išvažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“ paspirtukui iš kairės pusės, vaikai pastebėjo jį tik prieš pat susidūrimą. Neįsitikinęs, ar saugu kirsti šaligatvį, tai yra ar jame nėra kitų eismo dalyvių, įvažiavo į šaligatvio vidury ir partrenkė paspirtuką bei abu juo važiavusius vaikus. Kokiu greičiu išvažiavo automobilis vaikai pasakyti negalėjo, tačiau jis nestabtelėjo ties šaligatvio linija, o nestabdydamas važiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės, kirsdamas šaligatvį. Nuo smūgio abu vaikai nuvirto. T. S. nukrito į dešinę pusę (tolyn nuo automobilio) ant šaligatvio grindinio. Paspirtukas buvo nublokštas ant šaligatvio. D. B. nuo smūgio užgriuvo ant automobilio kapoto, vėliau nuo jo nukrito. Automobilio vairuotojas sustojo. D. B. atsikėlė nuo grindinio, paskui pasijuto blogai, ir vėl susmuko, negalėjo stovėti, todėl atsisėdo ant grindinio. Pro šalį ėjo kažkoks pėsčiasis, iškvietė spec. tarnybas. Po kelių minučių atvažiavo policijos ekipažas, vėliau GMP. Abu vaikai jautė skausmą, todėl GMP pagalbos darbuotojai juos ir paspirtuką nuvežė į (duomenys neskelbtini) klinikas. T. S. buvo diagnozuotas kairės blauzdos sumušimas, nubrozdinimas, buvo atliktas nuskausminimas ir chirurginis žaizdos sutvarkymas, paskirti vaistai gydymui. Tėvai T. S. pirko vaistus (gydytojo skirtus bei raminančiuosius), tvarsčius, tepalus, jie kainavo apie 20 eurų, taip pat nepataisomai buvo sugadintas paspirtukas, kuris buvo įsigytas 2018 m. gruodžio 26 d., jo įsigijimo kaina buvo 399 Eur, o įvykio dieną jo vertė buvo apie 300 Eur. Nuo įvykio ėmė jausti baimę bet kurioms eismo transporto priemonėms, jam duodami homeopatiniai raminantieji vaistai, jis naktimis dažnai pabunda ir jį kamuoja košmarai. D. B. buvo diagnozuotas kairės blauzdos ir kairiojo pilvo šono sumušimas, buvo atliktas nuskausminimas, paskirti vaistai gydymui. D. B. ėmė jausti baimę transporto priemonėms, jam duodami homeopatiniai raminantieji vaistai (b.l. 15, 16).
Iš Vaikų ligoninės VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikų filialo traumą patyrusio paciento apžiūros lapo matyti, kad T. S. nustatyta diagnozė – blauzdos kiti paviršiniai sužalojimai, kairiosios blauzdos sumušimas (b.l. 18).
Iš 2020 m. birželio 9 d. specialisto paaiškinimo matyti, kad išnagrinėjus T. S. medicininius dokumentus: asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę (duomenys neskelbtini), 6 lapai iš Vaikų ligoninės VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikų filialo bei susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis daro išvadą, jog T. S. nustatyta odos nubrozdinimas kairės blauzdos viduriniame trečdalyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 17).
Iš byloje esančios mokėjimo kvito kopijos matyti, kad elektrinis paspirtukas „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirktas 2018 m. gruodžio 26 d. už 399,00 Eur, taip pat prekė apdrausta už 86,18 Eur (b.l. 19).
Administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį kyla už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį kelių eismo taisyklių pažeidimą Nors A. B. savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio pripažino iš dalies, teigdamas, jog dėl eismo įvykio kilimo kalti ir paspirtuku važiavę vaikai, nes prieš įvažiuodami į važiuojamąją dalį nestabdė paspirtuko, be to nedėvėjo nei šalmų, nei šviesą atspindinčių liemenių, tačiau ištyrus visus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad A. B. kaltė įrodyta visiškai. A. B. kaltę įrodo policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, esantys byloje, nukentėjusiojo įstatyminio atstovo rašytiniai paaiškinimai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, specialisto paaiškinimas, eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, byloje esančios nuotraukos.
Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punktą. Šiame punkte nurodyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Pažymėtina ir tai, jog Kelių eismo taisyklių 60 punkte įtvirtinta, jog dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka (Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., priskiriama motoriniam dviračiui. Tokios transporto priemonės vairuotojas turi laikytis Kelių eismo taisyklių VIII skyriuje nurodytų reikalavimų (Reikalavimai dviračių vairuotojams)). Taigi įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog būtent automobilio vairuotojas, išvažiuodamas iš šalia kelio esančių teritorijų, privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, tuo tarpu tokia pareiga dviračių (ar elektroninių paspirtukų) vairuotojams nėra įtvirtinta. Pažymėtina, kad net ir tokioje situacijoje, kai įvažiuojant į kelią iš šalia esančių teritorijų yra apsunkintas matomumas, pareiga duoti kelią bet kokiu atveju tenka vairuotojams, išvažiuojantiems iš teritorijos į pagrindinį kelią. Taigi, nepaisant to, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. teigė, jog prieš pradėdamas judėti automobiliu apsidairė į abi puses ir tik tuomet pradėjo važiuoti, tačiau akivaizdu, jog toks apsidairymas nebuvo pakankamas užtikrinti saugų judėjimą. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog iš į bylą pateiktų fotonuotraukų bei eismo įvykio schemos nustatyta, jog matomumas, A. B. išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), kiemo nebuvo itin apsunkintas, t. y. šaligatvis pakankamai platus, prie šaligatvio nestovėjo matomumą galintys riboti automobiliai. Nors, A. B. teigė, jog nemaža dalis kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo, yra ir pačių nukentėjusiųjų, nes jie nedėvėjo šviesą atspindinčių liemenių, taip apsunkindami matomumą, tačiau tokia pareiga elektroninių paspirtukų, važiuojančių ne važiuojamąja dalimi, vairuotojams nėra įtvirtinta. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje situacijoje A. B. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, neįsitikino, kad lygiagrečiai kelio, į kurį ruošėsi įvažiuoti, šaligatviu nevažiuoja kitos transporto priemonės, ko pasėkoje nepraleido jo kelio kirtusio elektroninio paspirtuko ir jį partrenkė, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės, o T. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais A. B. padarė jam inkriminuotą ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes (padarytas administracinis nusižengimas, susiję su transportu ar kelių ūkiu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (padarytas neatsargus nusižengimas), asmenybę (anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nėra baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, visas jam skirtas baudas sumokėjęs, duomenų apie teistumą nėra), A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti A. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus baudą, įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, sankcijos ribose.
ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų. Įvertinus tai, kad A. B. anksčiau kelis kartus baustas tik už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs, kitas reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog padarytas neatsargus administracinis nusižengimas yra atsitiktinis, o ne sistemingo teisės aktų nesilaikymo rezultatas, bei tai, kad įstatymas numato teismo teisę, bet ne pareigą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, teismas nutaria A. B. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo vertinimu šiuo atveju, nuobaudos tikslai bus pasiekti netaikius šios administracinio poveikio priemonės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20119630042.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.