Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-09-17 · Civilinė byla Nr. 2-1143/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-17
Bylos Nr.
2-1143/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
D. P., E. P.
Ieškovas
D. B.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1143/2009Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 17 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. P. ir E. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarties, kuria nutarta atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1201-555/09 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovams D. P. ir E. P. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams D. P. ir E. P. kreipėsi ieškovė D. B. ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 54 069,80 Lt turtinei žalai, 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei žyminį mokestį.

Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias banke, 154 069,80 Lt sumai. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovai gali imtis priemonių perleisti turtą tretiesiems asmenims, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 22 d. nutartimi nutarė areštuoti atsakovų D. P. ir E. P. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų pakankamai nesant - ir pinigines lėšas, esančias banke, bendrai 154 070 Lt sumai.

Teismas nutartyje nurodė, kad ieškinio suma yra didelė ir pripažino, jog ieškiniui užtikrinti tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, jų nesiėmus, atsakovai turi galimybę perleisti turtą tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Šalies argumentai

Atsakovai D. P. ir E. P. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: ieškovės prašymą atmesti.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nenustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, jo nenurodė ir ieškovė. Nėra jokių objektyvių aplinkybių ir priežasčių, kodėl atsakovai siektų perleisti, paslėpti turtą, paimti lėšas iš sąskaitų.

Šalies argumentai

2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos. Ieškovė pateikė ieškinį ne dėl turtinio ginčo, o dėl tariamai jai padarytos neturtinės žalos, įvertintos pinigine išraiška.

3. Priešingai nei nurodė teismas, taikant laikinąsias apsaugos priemones nėra įgyvendinamas ekonomiškumo principas, yra pažeidžiama interesų pusiausvyra ir taikomos priemonės yra neproporcingos ginamai tariamai pažeistai teisei gauti neturtinės žalos atlyginimą.

4. Ieškovė savo teisę realizuoja jau nebe pirmą kartą, vis didindama ieškinio sumą.

5. Yra areštuotas neįrengtas butas, kuriame apeliantai turi apsigyventi, iškeldinus juos iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Buto vertė yra didesnė nei ieškinio suma. Be to, yra areštuotos piniginės lėšos, tad negalima atsiskaityti už buto remonto darbus, medžiagas, sumokėti einamuosius mokesčius.

6. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra užtikrintas ieškinys, kuris nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu. Žala kildinama iš deliktinės atsakomybės teisinių santykių, nurodyta jo kaina.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

Apeliantai D. P. ir E. P. atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad ieškovė pateikė ieškinį ne dėl turtinio ginčo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškinio dalyką (b.l. 3-6) – prašymą priteisti 54 069,80 Lt turtinei žalai ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, konstatuoja, kad byloje yra pareikštas turtinis reikalavimas.

Atsižvelgiant į šio ieškinio dalyką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutarė areštuoti atsakovams priklausantį turtą, nes, netaikant šios laikinosios apsaugos priemonės, atsakovai turėtų galimybę perleisti turtą ir taip apsunkinti galimo būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, nei būtina ieškiniui užtikrinti. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartimi atsakovų turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.

Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad areštuoto buto vertė yra didesnė nei ieškinio suma, be to, yra areštuotos piniginės lėšos, dėl ko negalima atsiskaityti už buto remonto darbus, medžiagas, sumokėti einamuosius mokesčius.

Kaip patvirtina byloje esantys duomenys, antstolis, vykdydamas Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį, aprašė atsakovui E. P. priklausantį 171 751 Lt vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini) (2009 m. birželio 26 d. turto aprašas, b.l. 26-28) ir 50 000 Lt vertės garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (2009 m. birželio 29 d. turto aprašas, b.l. 29-31). Taigi, pagal antstolio nurodytą areštuoto atsakovų turto įvertinimą areštuoto turto vertė iš tiesų viršija atsakovams šioje byloje pareikšto ieškinio kainą. Tačiau ši aplinkybė nesudaro skundžiamosios nutarties negaliojimo pagrindo, nes teismas nutartyje nurodė taikomo arešto mastą, kuris neviršija pareikštojo ieškinio sumos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai, manydami, kad antstolis areštavo daugiau turto nei yra nurodyta Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartyje, gali skųsti antstolio veiksmus teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis (CPK 510 str., 512 str.), pateikti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo (CPK 681 str.).

Teisėjų kolegija šioje byloje sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl dėl atsakovų D. P. ir E. P. atskirojo skundo argumento, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra užtikrintas ieškinys, kuris nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu, nepasisako.

Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovams motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 146 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Gintaras PečiulisNijolė PiškinaitėDonatas Šernas