- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-16
- Bylos Nr.
- 2-1574-169/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- P. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Rita Lankutienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. K. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. J. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. K. faktiškai valdydamas priėmė po jo sutuoktinės O. K. mirties 2005-04-24 likusį palikimą ir jį valdė kaip savą, bei pripažinti pareiškėjos sunkią sveikatos būklę svarbia priežastimi ir atnaujinti įstatymo nustatytą terminą J. K. palikimui priimti. Pareiškime nurodė, jog tėvai santuokoje 1985–1989 m. buvo pasistatę gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog po motinos mirties nei jos sutuoktinis, nei jos du vaikai – pareiškėja ir brolis dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, J. K. liko gyventi bendruose namuose, rūpinosi namais, juos prižiūrėjo, tvarkė aplinką, mokėjo mokesčius. Pareiškėja norėjo priimti po tėvo mirties likusį palikimą, tačiau dėl labai blogos sveikatos to padaryti per įstatymo nustatytą terminą nepajėgė.
Pareiškėja J. J. bei jos atstovė teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Nurodė, jog po motinos mirties visi sutarė, jog po motinos mirties likusį palikimą valdys tėvas. Jis tai sėkmingai ir atliko – visą turtą valdė kaip savo, rūpinosi juo, mokėjo mokesčius. Mirus tėvui ji norėjo priimti jo palikimą, tačiau dėl labai blogos sveikatos įstatyme nustatytu laiku to negalėjo padaryti. Paaiškino, jog jai diagnozuotas reumatoidinis artritas, dėl to jai sunku vaikščioti, turi tik 20 procentų darbingumo, be to, keletą kartų buvo operuota.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo P. K. dėl pareiškimo neprieštaravo, nurodė, jog tėvas po motinos mirties rūpinosi visu likusiu turtu kaip savo. Paaiškino, jog jis sutinka, kad pareiškėjai būtų atnaujintas terminas palikimui priimti.
Suinteresuoto byloje asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas, kuriam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškimą nurodė prašymui neprieštarausią, jeigu teismui bus pateikta pakankamai įrodymų bei nustatytos aplinkybės reikalavimams tenkinti. Prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant ir dėl pareiškėjos prašymo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra (33 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo fakto. Šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimi (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.
Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punkte nurodyta, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
Iš byloje esančių duomenų: O. K. mirties liudijimo kopijos (3 b. l.); J. K. mirties liudijimo kopijos (4 b. l.); pareiškėjos gimimo ir santuokos liudijimų kopijų (6, 6 b. l.); neįgaliojo pažymėjimo kopijos (9 b. l.); pareiškėjos medicininių dokumentų kopijų (10–13 b. l.); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (14–15, 17–20 b. l.); Tirkšlių seniūnijos informacijos (23 b. l.); informacijos apie elektros energiją (43 b. l.); notarės R. Reistaitienės nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą kopijos (24 b. l.) teismas byloje nustatė, kad pareiškėjos tėvas J. K. po sutuoktinės O. K. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nes jis vykdė paveldėto turto savininko pareigas ir įgyvendino teises į tą turtą, t. y. saugojo turtą, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi. Toks pareiškėjos tėvo elgesys traktuotinas kaip palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, o jos pareiškime nurodytas aplinkybes apie paveldėto turto valdymą, naudojimąsi ir rūpinimąsi patvirtino bylos įrodymai, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas teismui nekelia abejonių, jis pripažintinas nustatytu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
CK 5.50 ir 5.57 straipsniuose nurodyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jei šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai pripažinęs, teismas jį gali pratęsti.
Atsižvelgiant į anksčiau paminėtus rašytinius įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos sunkią sveikatos būklę, į tai, kad ginčo dėl palikimo pagal įstatymą priėmimo nėra, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, jog pareiškėja J. J. įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, dėl to šis terminas jai pratęstinas (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).
Šios bylos kontekste pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutartyje Nr. 3K-3-33/2008 yra išaiškinęs, kad CK 5.57 straipsnyje reglamentuojamas termino palikimui priimti pratęsimas. CPK XXXVIII skyriuje nustatytos procesinės bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimo taisyklės, pagal kurias nagrinėjami ir pareiškimai dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Materialinio teisinio reguliavimo terminijos ir procesinio reguliavimo terminijos netapatumas šiuo atveju yra ne turinio, o verbalinės konstrukcijos skirtinumų lygmens, todėl priimant sprendimą dėl prašymo iš esmės vartotina teisinė terminija, apibrėžianti materialinių subjektinių teisių įgyvendinimo būdus – pagal CK 5.57 straipsnį terminas palikimui priimti pratęstinas, o ne atnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259–270, 444–448, 577 ir 578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos J. J. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos J. J. tėvas J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti priėmė po sutuoktinės O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2005-04-24 likusį palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo reikalu.
Pratęsti pareiškėjai J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą jos tėvo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2010 m. vasario 26 d., palikimui pagal įstatymą priimti.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.