Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Domus firma“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio R. B. pareiškimą dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0085/15/01496, suinteresuotieji asmenys – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Domus firma“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

A. R. B. kontoroje 2015 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu priimtas vykdyti išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Inspekcija) pateiktas Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-1372-945/2014, kuriuo UAB „Domus firma“ įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai įrengtą Neries krantinės gelžbetoninį sutvirtinimą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o šio įpareigojimo atsakovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius, ieškovei leista išardyti savavališkai įrengtą Neries krantinės gelžbetoninį sutvirtinimą (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. 2015 m. rugpjūčio 19 d. ir 2016 m. kovo 15 d. surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai, kuriais konstatuota, kad savavališkai įrengtas Neries krantinės gelžbetoninis sutvirtinimas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nepašalintas.Skolininkui ir toliau nevykdant teismo sprendime numatytų įpareigojimų, antstolis su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai įrengtą Neries krantinės gelžbetoninį sutvirtinimą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į antstolio pareiškimą su juo sutiko. Nurodė, jog Neries krantinės gelžbetoninis sutvirtinimas išardytas ir statybvietė sutvarkyta tik (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) Neries krantinės gelžbetoninis sutvirtinimas neišardytas. Pažymėjo, jog skolininkė (UAB „Domus firma“) turėjo daugiau nei metus laiko įvykdyti sprendimą, tačiau to nepadarė. Inspekcija neturi duomenų apie objektyvias nuo skolininkės nepriklausančias kliūtis, trukdžiusias ar trukdančias įvykdyti teismo sprendimą.Suinteresuotas asmuo UAB „Domus firma“ atsiliepimu į antstolio pareiškimą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad Neries krantinės gelžbetoninis sutvirtinimas yra žemės sklype adresu Brastos g. Nr. 32, Kaunas, kuris nuosavybės teise priklauso ne UAB „Domus firma“, o UAB „Brastos valda“, kuri 2016 m. balandžio 28 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui prašymą išduoti leidimą, kuriuo prašoma įteisinti savavališką statybą (Neries krantinės gelžbetoninį sutvirtinimą). Suinteresuoto asmens nuomone, atsižvelgiant į tai, kad savavališkos statybos padarinių šalinimas pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą galimas ne tik išardant savavališkos statybos padarinius, tačiau juos ir įteisinant, todėl, kol nėra priimtas sprendimas dėl neteisėtos statybos įteisinimo/atsisakymo įteisinti, nėra tikslinga leisti taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimu teismas įpareigojo UAB „Domus firma“ pašalinti savavališkos statybos padarinius ne tik žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Neteisėtos statybos padarinius žemės sklype (duomenys neskelbtini) šio žemės sklypo naudotojas ir dabartinis savininkas AB „YIT Kausta“ pašalino būtent neteisėtos statybos (Neries krantinės gelžbetoninio sutvirtinimo) įteisinimo būdu. Todėl į šios bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu turi būti įtraukta UAB „Brastos valda“, o antstolio R. B. pareiškimo, kuriuo prašoma leisti taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes, nagrinėjimas atidėtas tol, kol Kauno miesto savivaldybės administracija priims galutinį sprendimą dėl neteisėtos statybos padarinių Neries krantinės gelžbetoninio sutvirtinimo adresu (duomenys neskelbtini), įteisinimo/atsisakymo įteisinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi antstolio R. B. pareiškimą tenkino – taikė Kauno apylinkės teismo sprendime, priimtame 2014 m. spalio 17 d. civilinėje byloje Nr. e2-1372-945/2014, nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos išardyti savavališkai įrengtą Neries krantinės gelžbetoninį sutvirtinimą adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš skolininko UAB „Domus firma“.Teismas nustatė, kad antstolio R. B. kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-1372-945/2014, kuriuo UAB „Domus firma“ įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai įrengtą Neries krantinės gelžbetoninį sutvirtinimą, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o šio įpareigojimo atsakovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius, leista ieškovei išardyti savavališkai įrengtą Neries krantinės gelžbetoninį sutvirtinimą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. 2015 m. rugpjūčio 19 d. ir 2016 m. kovo 15 d. buvo surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai, kuriais konstatuota, kad savavališkai įrengtas Neries krantinės gelžbetoninis sutvirtinimas, adresu (duomenys neskelbtini), nepašalintas. Teismas konstatavo, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimas, kuris apeliacinės instancijos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartimi paliktas nepakeistas, įsiteisėjo nutarties priėmimo dieną, teismo sprendimo vykdymo tvarka pagal CPK 284 straipsnį nėra pakeista, skolininkė UAB „Domus firma“ neįvykdė teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo, kuriam atlikti terminas yra suėjęs, nei geruoju, nei priverstine tvarka, todėl, remiantis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti teismo sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes ir suteikti teisę Inspekcijai pašalinti UAB „Domus firma“ savavališkos statybos padarinius, reikiamas išlaidas išieškant iš skolininko UAB „Domus firma“. Teismas pažymėjo, kad skolininkė UAB „Domus firma“ atsiliepime nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios kliudė įvykdyti teismo sprendimą. Atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog yra pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui prašymas išduoti leidimą, kuriuo prašoma įteisinti savavališką statybą, nepaneigia atsakovės pareigos vykdyti teismo sprendimą. Tuo labiau, kad šis prašymas pateiktas likus dienai iki numatyto bylos nagrinėjimo (2016 m. balandžio 28 d.), t. y. tuomet, kai buvo suėjęs terminas įpareigojimui įvykdyti ir konstatuotas teismo įpareigojimo nevykdymo faktas, dėl ko teismas tokį elgesį vertino kaip skolininko siekį išvengti teismo sprendimo vykdymo ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas pabrėžė, kad sklypo savininko teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius pati savaime nepaneigia skolininkui teismo sprendimu nustatytos prievolės, o kartu ir negali būti vertinama kaip turinti kokios nors įtakos vykdymo procese antstolio pateikto prašymo pagrįstumui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Domus firma“ prašo teismo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį ir perduoti Kauno apylinkės teismui antstolio R. B. pareiškimą nagrinėti iš naujo; 2) įtraukti į šios bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu UAB „Brastos valda”, kurios teisėms ir pareigoms šioje byloje priimtas sprendimas turės tiesioginės įtakos.Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad savo veiksmais ji siekia išvengti teismo sprendimo įvykdymo bei piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Apeliantės nuomone, priešingai nei teigia teismas, apeliantė siekia įvykdyti teismo sprendimą, įteisinant neteisėtą statybą. Apeliantė pažymi, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą. Todėl apeliantė nekvestionuodama pareigos įvykdyti teismo sprendimą, siekia įvykdyti teismo sprendimą vienu iš statybos padarinių pašalinimo būdų – siekiant įteisinti savavališką statymą. Apeliantė nurodo, kad kartu su atsileipimu į antstolio pareiškimą yra pateikusi įrodymus, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui yra pateiktas prašymas išduoti leidimą įteisinti savavališką statybą. UAB „Brastos valda” kartu su aukščiau nurodytu prašymu taip pat pateikė Neypatingo kranto saugos statinio savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) (skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) įteisinimo projektą bei valstybei sumokėjo 1352 Eur baudą. UAB „Brastos valda” pateiktas prašymas įteisinti neteisėtą statybą šiai dienai yra įregistruotas sistemoje “infostatyba”, kas patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijoje prasideda pateikto projekto derinimo procedūros. Be to, apeliantė pažymi, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu įpareigojo UAB „Domus firma” pašalinti savavališkos statybos padarinius ne tik žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Neteisėtos statybos padarinius žemės sklype (duomenys neskelbtini) šio žemės sklypo naudotojas (ir dabartinis savininkas) AB “YIT Kausta” pašalino būtent neteisėtos statybos (Neries krantinės gelžbetoninio sutvirtinimo) įteisinimo būdu, todėl, apeliantės įsitikinimu, kol nėra priimtas sprendimas dėl neteisėtos statybos įteisinimo/atsisakymo įteisinti, nėra tikslinga leisti taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai įrengtą Neries krantinės gelžbetoninį sutvirtinimą, adresu (duomenys neskelbtini)ir sutvarkyti statybvietę.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Inspekcija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į tai, jog skolininkė neįvykdė teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo, kuriam atlikti terminas yra suėjęs, nei geruoju, nei priverstine tvarka, teismo sprendimo vykdymo tvarka pagal CPK 284 straipsnį nėra pakeista, todėl turi būti taikomos teismo sprendime nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad skolininkė neginčija fakto, kad ji nėra įvykdžiusi teismo sprendime nurodyto įpareigojimo. Apeliantė neneigia ir fakto, kad sprendimo įvykdymo terminas, per kurį skolininkė buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, yra pasibaigęs. Byloje nėra įrodymų, kad teismo sprendimo įvykdymas būtų atidėtas, išdėstytas ar kitaip būtų pakeista vykdymo tvarka pagal CPK 284 straipsnio nuostatas. Inspekcijos nuomone, atsižvelgiant į CPK 771 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, skundo argumentai, kad UAB „Brastos valda“ siekia įteisinti savavališką statybą nagrinėjamai bylai yra nereikšmingi, kadangi sklypo savininko teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius pati savaime nepaneigia skolininkės teismo sprendimu nustatytos pareigos, o kartu ir negali būti vertinama kaip turinti įtakos sprendžiant antstolio pateiktą pareikšimą. Inspekcija sutinka su teismo sprendime padaryta išvada, jog prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimas Kauno miesto savivaldybės administracijai likus dienai iki numatyto bylos nagrinėjimo vertintinas kaip siekis išvengti teismo sprendimo vykdymo ir piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pažymi, jog teismo sprendimu nustatytas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti baigėsi 2015 m. gegužės 27 d., t. y., beveik prieš metus, o savavališkos statybos aktas dėl Neries krantinės gelžbetoninio sutvirtinimo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų buvo surašytas 2009 m. gruodžio 15 d., t. y. daugiau kaip prieš 6 m., tačiau iki šiol savavališkai pastatyto statinio skolininkė nenugriovė, statybą leidžiančio dokumento statinio statybai nepateikė, tuo nepagrįstai ilgai vilkindama savavališkos statybos padarinių šalinimą. Nepagrįstas atskirojo skundo teiginys, jog kol nėra priimtas sprendimas dėl savavališkos statybos įteisinimo/atsisakymo įteisinti, nėra tikslinga leisti Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tai, kad yra pateiktas prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, nereiškia, jog statybą leidžiantis dokumentas bus išduotas. Net jeigu toks dokumentas ir būtų išduotas, teismo nutartis taikyti sprendime nurodytas pasekmes neužkerta kelio, vadovaujantis CPK 595 straipsniu, išieškotojui ir skolininkui vykdymo procese sudaryti taikos sutarties. Nepagrįstas skolininkės prašymas įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu UAB „Brastos valda“. Teismo sprendime buvo išsamiai išaiškinta, kad prievolių, susijusių su statybos darbais, subjektu yra ne nuosavybės į žemę subjektas, o specialų statusą turintis subjektas – statytojas, kuriam gavus teismo įpareigojimą šalinti savavališkos statybos padarinius, atitinkamiems veiksmams atlikti sklypo savininko leidimas ar sutikimas nėra reikalingi. Teismui nustačius, kad statybos darbų atlikimo metu abu žemės sklypai, kuriuose sprendimu pašalinti savavališkos statybos padarinius, priklausė skolininkei, kuri organizavo ir iniciavo savavališkų darbų atlikimą, pagrįstai konstatavo, kad būtent statytoja – skolininkė turi būti įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, net ir nebūdama žemės sklypo savininke.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolio pareiškimas leisti taikyti sprendime nurodytas neįvykdymo pasekmes, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamos bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0085/15/01496 duomenimis nustatyta, kad antstolio R. B. kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-1372-945/2014, kuriuo UAB „Domus firma“ įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai įrengtą Neries krantinės gelžbetoninį sutvirtinimą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o šio įpareigojimo atsakovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius, ieškovei leista išardyti savavališkai įrengtą Neries krantinės gelžbetoninį sutvirtinimą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. 2015 m. rugpjūčio 19 d. ir 2016 m. kovo 15 d. buvo surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai, kuriais konstatuota, kad savavališkai įrengtas Neries krantinės gelžbetoninis sutvirtinimas, adresu (duomenys neskelbtini), nepašalintas. Skolininkui ir toliau nevykdant teismo sprendime numatytų įpareigojimų, antstolis su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai įrengtą Neries krantinės gelžbetoninį sutvirtinimą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino.Atskiruoju skundu apeliantas prašo teismo įtraukti į šios bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu UAB „Brastos valda”, kurios teisėms ir pareigoms šioje byloje priimtas sprendimas turės tiesioginės įtakos. Vykdomosios bylos Nr. 0085/15/01496 duomenimis nustatyta, kad dar Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje 2-1372-954/2014, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-1372-945/2014, išaiškino, jog prievolių, susijusių su statybos darbais, subjektu yra ne nuosavybės į žemę subjektas, o specialų statusą turintis subjektas – statytojas, kuriam gavus teismo įpareigojimą šalinti savavališkos statybos padarinius, atitinkamiems veiksmams atlikti sklypo savininko leidimas ar sutikimas nėra reikalingi. Nustatęs, kad statybos darbų atlikimo metu abu žemės sklypai, kuriuose sprendimu įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, priklausė atsakovui (pareiškėjui) UAB „Domus firma” , kuris organizavo ir iniciavo savavališkų darbų atlikimą, teismas konstatavo, kad būtent statytojas turi būti įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius net ir nebūdamas žemės sklypo savininku. Todėl apeliantės prašymas dėl UAB „Brastos valda” įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu atmestinas kaip nepagrįstas.Pagal CPK 18 straipsnio nuostatas, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.Pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Nagrinėjamu atveju teismo sprendime, kurio pagrindu antstoliui išduotas vykdomasis raštas, yra nurodyta, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą ieškovė turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Kadangi apeliantė per teismo nustatytą 3 mėnesių terminą teismo sprendimo neįvykdė (byloje nėra jokių duomenų apie sprendimo įvykdymą), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tenkinti antstolio pareiškimą. Atskirasis skundas, be kita ko, grindžiamas dar ir tuo, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu įpareigojo UAB „Domus firma” pašalinti savavališkos statybos padarinius ne tik žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Anot apeliantės, neteisėtos statybos padarinius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), šio žemės sklypo naudotojas ir dabartinis savininkas AB „YIT Kausta” jau pašalino įteisinimo būdu, kuriuo siekia įvykdyti teismo sprendimą ir apeliantė. Todėl, apeliantės nuomone, kol nėra priimtas sprendimas dėl neteisėtos statybos įteisinimo/atsisakymo įteisinti gretimame žemės sklype, nėra tikslinga leisti taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes, t. y. leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai įrengtą Neries krantinės gelžbetoninį sutvirtinimą (duomenys neskelbtini)ir sutvarkyti statybvietę. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Apeliantė minėtoms aplinkybės pagrįsti nepateikė jokių patikimų įrodymų. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog sprendžiant klausimą dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo yra reikšmingi duomenys, susiję su neteisėtos statybos padarinių pašalinimu, civilinės bylos nagrinėjimas buvo iš esmės atnaujintas ir išreikalauti duomenys iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus apie prašymo dėl savavališkos statybos, esančios (duomenys neskelbtini), įteisinimo priėmimą ir įteisinimo procedūros eigą, o iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus – duomenys, apie žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtos statybos padarinių pašalinimą. Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrius 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštu informavo teismą, kad 2016 m. balandžio 28 d. yra gavęs prašymą išduoti leidimą statyti naują statinį (duomenys neskelbtini), pasinaudojant galimybe įteisinti savavališką statybą, statytojas – UAB „Brastos valda“, tačiau yra priimtas sprendimas, kuriuo pateiktas prašymas netenkintas. Pakartotinio prašymo nėra gauta.Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016 m. rugpjūčio 26 d. raštu informavo teismą, kad savavališkai įrengtas Neries krantinės gelžbetoninis sutvirtinimas, esantis (duomenys neskelbtini), išardytas ir statybvietė sutvarkyta, o Neries krantinės gelžbetoninis sutvirtinimas (duomenys neskelbtini)neišardytas. Tai reiškia, kad, priešingai nei teigia apeliantas, savavališkos statybos padariniai žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo pašalinti nugriaunant savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkant statybvietę, o ne gavus statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinus savavališką statybą. Aptartų aplinkybių kontekste spręstina, kad pateikti į bylą duomenys paneigia atskirajame skunde nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant tai, kad teismo sprendimu nustatytas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti baigėsi 2015 m. gegužės 27 d., t. y. daugiau nei prieš metus laiko; savavališkos statybos aktas dėl Neries krantinės gelžbetoninio sutvirtinimo, esančio (duomenys neskelbtini), surašytas 2009 m. gruodžio 15 d., t. y. daugiau kaip prieš 6 metus; savavališkai pastatytas statinys iki šiol nenugriautas, statybą leidžiantis dokumentas statinio statybai nepateiktas ir savavališkos statybos įteisinimo procedūros nėra pradėtos, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes. Apibendrinant tai, kas nurodyta, yra pagrindas konstatuoti, kad Kauno apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, dėl ko atskirasis skundas atmestinas, o 2016 m. balandžio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.