- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-1739-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00217-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Adega“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Adega“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Inter Credit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 2500 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimą į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimą transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, 5 procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2009 m. spalio 1 d. iki bylos iškėlimo teisme, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal 2008 m. balandžio 28 d. sutartį Nr. 20-IL-192 tarp UAB „Adega“ (pradinės kreditorės) ir Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato, UAB „Adega“ įsipareigojo nustatyta tvarka, policijai nustačius, kad transporto priemonė nuvežtina, savo vilkiku nuvežti transporto priemones į aikšteles, saugoti tas transporto priemones bei gauti atlygį už automobilių nuvežimą ir saugojimą. UAB „Adega“ neturi galimybės pasirinkti saugomų transporto priemonių ir privalo užtikrinti visų policijos sprendimu priverstinai į aikštelę atgabentų ir paliktų saugoti transporto priemonių saugumą. 2009 m. spalio 1 d. atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po pažeidimo, pagal 2009 m. spalio 1 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą buvo transportuota į UAB „Adega“ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę. 2010 m. spalio 7 d. Kauno AVPK pranešimu nurodyta, kad duomenų, kas 2009 m. spalio 1 d. vairavo minėtą transporto priemonę, nėra. UAB „Adega“ iš policijos negavo informacijos apie transporto priemonių savininkus ar kaltininkus, dėl kurių automobiliai atvežami į aikštelę, todėl jų informuoti apie susidariusią situaciją galimybės neturėjo. Transporto priemonės savininkas A. K. turėjo savo turtą valdyti taip, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir kitų asmenų teisės ir interesai, tačiau neužtikrino tokio turto valdymo, nesidomėjo, kur yra transporto priemonė ir jos neieškojo ja nesirūpino. Vadovaujantis 2008 m. rugsėjo 1 d. bei 2009 m. kovo 1 d. UAB „Adega“ direktoriaus D. P. įsakymais buvo nustatyti transporto priemonių nuvežimo bei saugojimo įkainiai, kurie šiuo atveju yra 86,88 Eur (300 Lt) + PVM už automobilio nuvežimą bei 7,24 Eur (25 Lt) + PVM per parą už automobilio saugojimą, todėl atsakovas už automobilio saugojimą ir nutempimą iki 2010 liepos 20 d. liko skolingas UAB „Adega“ 2 663,33 (9 196 Lt). Pažymėjo, jog 2010 m. liepos 21 d. pradinė kreditorė UAB „Adega“ perleido reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimą už automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutempimą ir saugojimą naujajam kreditorei UAB „Inter Credit“. VĮ „Regitra“ duomenimis paskutinis registruotas transporto priemonės savininkas buvo atsakovas A. K., kuriam ieškovė išsiuntė pranešimus apie reikalavimo perleidimą. Atsakovas į pranešimus nereagavo, susidariusio įsiskolinimo neapmokėjo. Atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį, ieškovės reikalaujama iš atsakovo skolos suma sumažinta nuo 2 663,33 Eur iki 2 500 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. K. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.
4. Nurodė, kad 2005 m. kovo mėnesį buvo įsigijęs automobilį Opel Vectra ((duomenys neskelbtini)), kuriuo disponavo tik iki 2007 m. birželio (liepos) mėnesio, nes su minėtu automobiliu dėl neapdairumo sukėlė eismo įvykį Marijampolės mieste, (duomenys neskelbtini), kurio metu apgadino automobilį Fiat, priklausantį Vilkaviškio rajono savivaldybei ir vairuojamą savivaldybės darbuotojo. Opel Vectra ((duomenys neskelbtini)) savininko A. K. vairuotojo atsakomybę apdraudusi įmonė atlygino žalą Vilkaviškio rajono savivaldybei. Eismo įvykio metu automobilis Opel buvo sugadintas tiek, kad jo remontuoti neapsimokėjo, todėl netrukus po įvykio atsakovas 2007 m. liepą įdėjo skelbimą į reklaminį laikraštį „Noriu auto“ apie parduodamą autolaužą dalims. 2007 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesį pagal skelbimą paskambinęs pirkėjas iš Kauno į atsakovo tuometinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), atvyko su specialiu tralu automobiliams vežti, pasikrovė automobilio laužą, sumokėjo atsakovui 300 Lt, ir pasiėmęs sudaužyto automobilio techninį pasą, automobilį išsivežė. Nuo to laiko atsakovas neturėjo jokio ryšio su iki 2007 m. rudens disponuotu automobiliu Opel. Atiduodamas automobilio liekanas autodalių/laužo supirkėjui, atsakovas rašytinės sutarties su juo nesudarė. Nurodė, kad iš 2014 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civ. byloje Nr. N2-37195-131/2014 dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru prašymu, matosi, kad A. K. dalijantis santuokoje įgytą turtą su tuometine sutuoktine S. K., tarp kilnojamųjų daiktų nėra duomenų apie 2007 m. rudenį parduotą automobilį OPEL Vectra ((duomenys neskelbtini)), ir atsakovas tuo metu jau 7 metus nebuvo daikto savininku. Nurodė, kad iš beveik neįskaitomos prie ieškinio pridėtos 2009 m. spalio mėn. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto kopijos turinio seka, kad ne transporto priemonės savininkas, o būtent nežinomas valdytojas 2009 m. įvykyje pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. – vairavo be vairuotojo pažymėjimo, arba gal girtas ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Atsakovui nieko nežinoma apie tai, kada ir kaip 2007 m. rudenį nupirkęs iš jo sumaitotą automobilį OPEL Vectra pirkėjas iš Kauno jį suremontavo, ir kam perleido juo toliau naudotis. Pažymėjo, jog net jeigu hipotetiškai atsakovas būtų buvęs traukiamas administracinėn atsakomybėn už neturėtos nuo 2007 m. rudens transporto priemonės davimą naudotis neturintiems teisės ar apsvaigusiems asmenims, administracinio proceso tvarka apie tai privalėjo būti tinkamai informuotas. Atsakovas niekada ir jokiais būdais nėra gavęs jokių Kauno policijos pranešimų apie pradėtą administracinio teisės pažeidimo procesą dėl 2009 m. spalio mėn. eismo įvykio ir/arba nutarimo dėl administracinės nuobaudos, kaip ir nėra gavęs įvykio metu galiojusios Saugaus eismo automobiliu keliais įstatymo redakcijos 33 straipsnio 4 dalyje (šiuo metu 6 dalis) nustatyta tvarka pranešimo apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Kauno policija 2009 metais netraukė administracinėn atsakomybėn tuo metu tik formaliai preziumuoto sulaikytojo automobilio savininku A. K. ir neinformavo jo įstatymo nustatyta tvarka apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą. Taigi, atsakovas nėra automobilio OPEL VECTRA ((duomenys neskelbtini)) savininku nuo 2007 m. rudens (rugpjūčio ar rugsėjo mėnesio), todėl negali būti subjektu atsakomybei dėl minėto įvykio ir iš to kylančių pasekmių – priverstinai nuveždinto automobilio saugojimo išlaidoms atlyginti. Pažymėjo, jog reikalavimo sutarties perleidimo pagrindu atsakovui siųstų pranešimų jis negavo, nes siunčiamu adresu negyveno. Vėliau gavęs kreditorės 2015 metų pranešimą su užuomina į lengvatas dėl skolos, žinodamas, kad automobilis Opel jam nepriklauso nuo 2007 metų, informaciją ignoravo. Pasisakydamas apie trečiojo asmens, tariamo pradinio kreditoriaus elgesį, nurodė, kad iš jo bendradarbiavimo su policija sutarties pastebima, kad saugotojas labai tikėtinai nevykdė pareigos praėjus vienam mėnesiui nuo automobilio sulaikymo kreiptis į policiją gauti komandas dėl jo tolimesnio saugojimo, todėl nesikreipus saugotojui, policija atitinkamai neinformavo automobilio savininko. Visos 2009 m. spalio 1 d. eismo įvykio aplinkybės turėjo tapti žinomos tik tariamam (preziumuotam) automobilio savininkui jau 2009 lapkrityje, o ne 2018 metų vasario mėn. iš teismo gaunant įsakymą dėl nesamos 4000 Eur skolos.
5. Trečiasis asmuo UAB „Adega“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu ieškovės UAB „Inter Credit“ ieškinį atmetė; priteisė A. K. iš UAB „Inter Credit“ bylinėjimosi išlaidas – 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų; priteisė į valstybės biudžetą iš UAB „Inter Credit“ 19,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apie tai, kad atsakovas, būdamas registruotu transporto priemonės savininku pakankamai ilgą laiką, būtų buvęs informuotas apie transporto priemonės priverstinį nutempimą į saugojimo aikštelę. Ieškovė į bylą pateikė 2009 m. spalio 1 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, tačiau jame nei transporto priemonės savininkas, nei pažeidimas, už kurį į automobilių saugojimo aikštelę buvo transportuota transporto priemonė Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodytas (tekstas neįskaitomas). Duomenų, kad 2009 m. spalio 1 d. priverstinai transportavus automobilį į saugojimo aikštelę būtų imtasi veiksmų informuoti sulaikyto automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininką ar teisėtą valdytoją apie sulaikytą automobilį, byloje nėra. Iš atsakovo atstovo pateikto Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus 2018 m. liepos 19 d. rašto Nr. 20-S-46948(1.16K) nustatyta, kad duomenų apie 2010 m. spalio 1 d. fiksuotą kelių eismo taisyklių pažeidimą Kauno mieste su transporto priemone Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ar jos dalyvavimą eismo įvykyje, nėra.
8. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad atsakovas apie transporto priemonės Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą nebuvo informuotas. Policijos pareigūnai turėjo pareigą (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijos 33 straipsnio 4 dalis) nustatyti transporto priemonės teisėtą valdytoją ir jį informuoti, kad transporto priemonė saugoma atlygintinai. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad tokie veiksmai būtų atlikti, todėl teismas sprendė, kad policijos įstaiga atliko pasyvaus stebėtojo vaidmenį ir nesiėmė reikiamų priemonių nustatyti automobilio savininką ar teisėtą valdytoją.
9. Teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei vidiniu įsitikinimu, išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus atskirai bei jų visetą, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė ieškinio dėl skolos priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas atmetė ieškinį kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Inter Credit“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė, kas yra ginčo automobilio savininkas, nenustatė, kas turi atlyginti patirtus nuostolius, netinkamai pritaikė įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles bei įrodymų pakankamumo taisykles.
10.2. Atsakovas, būdamas viešame registre įregistruoto automobilio savininku, siekdamas savo pareigą dėl automobilio nutempimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo perkelti kitam asmeniui, privalėjo įrodyti, jog atsakovas yra pardavęs automobilį konkrečiam asmeniui, tačiau atsakovas to nepadarė, formaliai nurodydamas, kad galbūt maždaug 2007 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesį automobilio laužą neva pardavė už 300 Lt nežinomam asmeniui, nesudarydamas su juo rašytinės sutarties. Apie tai VĮ „Regitra“ atsakovas neinformavo teisės aktų nustatyta tvarka, nei automobilio valstybinių numerių, nei automobilio registracijos dokumento, nei pažymos apie automobilio sunaikinimą VĮ „Regitra“ nepateikė. Atsakovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių minėto automobilio pardavimą ar pinigų gavimą.
10.3. Ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas formuoja ydingą praktiką, kad tuo atveju, kai nėra įrodymų, kad policijos pareigūnai pranešė automobilio savininkui apie transporto priemonė priverstinį nutempimą ir saugojimą, automobilio savininkas visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės atlyginti išlaidas, susijusias su automobilio priverstiniu nutempimu ir saugojimu. Tokių įrodymų gali nebūti dėl įvairių priežasčių, kai policijos pareigūnai praneša automobilio savininkui telefonu, ar raštiškas pranešimas neišlikęs.
10.4. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas apie transporto priemonės Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą nebuvo informuotas. Byloje ieškovė yra pateikusi dokumentus, patvirtinančius, kad ieškovė registruotu paštu siuntė atsakovui 2010 m. rugpjūčio 12 d. pranešimą, 2010 m. liepos 29 pranešimą, 2015 m. sausio 23 d. pranešimą, 2017 m. vasario 23 pakartotinį pranešimą. Byloje pateiktas pašto siuntų įteikimo įrašas patvirtina, kad 2017 m. vasario 24 d. pašto siunta įteikta atsakovui. Atsakovas, gavęs pranešimą, jokių veiksmų nesiėmė. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktų dokumentų ir atsakovo elgesio nevertino, skundžiamame sprendime dėl jų nepasisakė.
10.5. Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2009 m. spalio 1 d. iki bylos iškėlimo teisme, taip pat reikalavimą priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylą išnagrinėjęs teismas šių ieškovės reikalavimų nenagrinėjo, jų nesprendė ir dėl jų nepasisakė. Laikytina, jog bylą išnagrinėjęs teismas neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų, o tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsiliepimas
11. Atsakovas A. K. atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
11.1. Aiškinantis dėl ieškovės nurodomo tariamai Kaune 2009 m. spalio 1 d. įvykusio eismo įvykio, kurio pagrindu teoriškai būtų galėję atsirasti aikštelės savininko trečiojo asmens UAB „Adega“ ir 2007 m. parduoto automobilio Opel Vectra iki 2009 m. rudens preziumuojamo savininko (atsakovo) santykiai pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir jų pagrindu saugotojo UAB „Adega“ teisė reikalauti atlygio už saugojimą iš preziumuojamo automobilio savininko, ieškovė privalėjo įrodyti, kad 2009 m. spalio 1 d. eismo įvykis Kaune realiai buvo, taip pat, kad eismo įvykio metu atsakovas buvo ne vien preziumuojamu pagal VĮ „Regitra“ pasenusius duomenis, bet realiu automobilio Opel Vectra savininku. Ieškovė šių aplinkybių neįrodė. Byloje esantys valstybės institucijų išduoti įrodymai patvirtina, jog eismo įvykių registre jokio 2009 m. spalio 1 d. eismo įvykio su automobiliu Opel Vectra, valst. Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra.
11.2. Jeigu toks eismo įvykis 2009 m. spalio 1 d. realiai būtų įvykęs, pagal galiojančius teisės aktus atsakovas, tuo metu preziumuotas esant savininku, privalėjo būti skubiai informuotas apie priverstinai nuveždintą tariamai jam priklausančią transporto priemonę. Nei iš policijos, nei iš trečiojo asmens UAB „Adega“ po tariamo 2009 m. spalio 1 d. įvykio atsakovas niekada jokių pranešimų negavo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
12. Apeliacinis skundas tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
13. Byloje kilo ginčas dėl automobilio savininko pareigos atlyginti už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas bei mokėtino atlyginimo dydžio.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 -10-01 transporto priemonė Opel Vektra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2009-10-01 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą buvo transportuota į UAB „Adega“ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę; pažeidimo sudėtis - vairuotojas pažeidė KET 14 punkto reikalavimus; kas 2009-10-01 vairavo transporto priemonę Opel Vektra valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities VPK kelių policijos valdyba neturi. Byloje taip pat nustatyta, kad paminėta transporto priemonė nuo 2005-03-02 buvo įregistruota A. K. vardu; transporto priemonė buvo išregistruota 2012-11-17d.
15. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies nuostatuose numatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto stovėjimo aikštelę įstatymo nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. K. teikė įrodymus, kad 2007 m. po avarijos jis pardavė automobilį Opel Vektra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatytai bendrovei, tačiau automobilio pardavimo sutarties neįformino, duomenų apie savininko pasikeitimą viešajame registre nepakeitė, automobilio registravimo dokumentų VĮ „Regitra“ negrąžino. Automobilio pardavimo sandorio sudarymą atsakovas įrodinėjo liudytojų - buvusios sutuoktinės S. K. ir draugo T. V. parodymais; atsakovas taip pat nurodė, kad 2014-09-25 santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu byloje nurodytas automobilis nebuvo įtrauktas į dalintino turto sąrašą.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nepasisakė, kas buvo ginčo savininku ir kas turi pareiga atlyginti automobilio saugojimo išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu liudytojų parodymai apie tai, kad atsakovas pardavė automobilį neįvardintam ūkio subjektui ir automobilio nebuvimas dalintino turto sąraše neįrodo, kad automobilis buvo parduotas ir automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo metu jo savininku buvo kitas asmuo ar ūkio subjektas.
17. Apeliantė pagrįstai nurodė, kad asmuo įregistruotas registre automobilio savininku, teigdamas, kad yra pardavęs automobilį kitam asmeniui, gali gintis sandorio sudarymo faktu, tačiau tokiu atveju atsakovas turi siekti, kad į bylos nagrinėjimą būtų įtraukta kita sandorio šalis ir pateikti įrodymus, patvirtinančius automobilio pardavimą. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nenurodė, kam buvo parduotas automobilis; nenustačius kas tapo parduoto automobilio savininkas, negalima daryti išvados, kad automobilio pardavimo sandoris buvo įvykęs ir atsakovas nebebuvo automobilio savininku jo priverstinio nutempimo metu 2009-10-01 ir automobilio saugojimo metu. Sprendžiama, kad automobilio savininku nuo 2009-10-01 iki 2012-11-17 buvo atsakovas A. K., jam priklauso pareiga atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.
18. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas neturi pareigos atlyginti automobilio saugojimo išlaidas ir dėl to, kad byloje nėra duomenų kad policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl autotransporto priemonės priverstinio nuvežimo, įvykdė Saugaus eismo automobilio keliais 33 straipsnio 4 dalies nuostatą ir pranešė atsakovui, kaip transporto priemonės savininkui apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimą. Teismas padarė išvadą, kad policijos pareigūnai, nors turėjo pareigą pagal įstatymą nustatyti transporto priemonės teisėtą valdytoją ir jį informuoti, kad transporto priemonė nuvežta priverstiniam saugojimui ir bus saugoma atlygintinai, atliko pasyvaus stebėtojo vaidmenį ir nesiėmė priemonių nustatyti automobilio savininką ir teisėtą valdytoją; tokių veiksmų nesiėmė ir trečiais asmuo - UAB „Adega“ .
19. Teisėjų kolegija su teismo išvada nesutinka. Bylos duomenimis ieškovė registruotu paštu siuntė atsakovui pranešimus 2010 m. rugpjūčio 12 d., 2010 m. liepos 29 d., 2015 m. sausio 23 d., 2017 m. vasario 23 d. t.y. stengėsi informuoti atsakovą apie tai, kad jo vardu įregistruotas automobilis yra saugomas aikštelėje. Byloje pateiktas pašto siuntų įteikimo įrašas patvirtina, kad 2017 m. vasario 24 d. pašto siunta įteikta atsakovui, tačiau atsakovas jokių veiksmų nesiėmė, jo vardu įregistruoto automobilio likimu nesidomėjo, nors automobilis buvo įregistruotas jo vardu iki 2012-11-17 d.
20. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens veiksmų teisinio vertinimo, konstatavęs, kad policijos pareigūnų veiksmai (neveikimas, nepranešimas apie automobilio priverstinį nuvežimą) sudarė pagrindą visiškai atleisti automobilio savininką nuo atsakomybes už automobilio saugojimo išvadas; dėl tokio teismo sprendimo ieškovė galėtų kelti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo policijai. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad nėra pagrindo atleisti visiškai atleisti automobilio savininką nuo atsakomybės visais atvejais, kai nėra įrodymų, kad policijos pareigūnai pranešė automobilio savininkui apie transporto priemonė priverstinį nuvežimą ir saugojimą, automobilio savininkas visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės atlyginti išlaidas, susijusias su automobilio priverstiniu nutempimu ir saugojimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje svarstytina, ar nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą iš dalies sumažinti priteistinų automobilio saugojimo išlaidų dydį tačiau pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino ieškovės prašomos priteisti saugojimo išlaidų sumos pagrįstumo, nesiaiškino, ar jos nurodytos išlaidos yra pagrįstos, ar jų dydis yra protingas ir sąžiningas t.y. neatskleidė bylos dalies dėl ieškovei priteistinų išlaidų dydžio esmės.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, kad pagal šiuo metu byloje esančius duomenis ir pateiktus įrodymus nėra įmanoma objektyviai nustatyti, kokio dydžio išlaidų suma turėtų būti atlyginta ieškovei; tuo atveju, jei visas šias aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista ginčo šalių teisė į apeliaciją – šalys netektų galimybės bent kartą apskųsti joms nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, negalėtų kvestionuoti teismo išvadų dėl ieškovei priteistinų išlaidų (kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių iš viso nevertino). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.