- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-17
- Bylos Nr.
- ATP-22-380/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03865-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Advokatai
- Vidmantas Žylė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. M. atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. 2011 m. rugpjūčio 24 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 20 d., apie 01.01 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „SUBARU SVX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, neturėdamas civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, nepasirinko reikiamo saugaus greičio, neatsižvelgė į automobilio ypatumus, kelio dangą, metereologines sąlygas, nesuvaldė jo, kliudydamas šaligatvio bortelį nuvažiavo nuo kelio. Apie eismo įvykį nepranešė policijai, palikęs transporto priemonę įvykio vietoje pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas šaligatvio bortelis ir transporto priemonė. Tokiais veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 1 ir 5 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 10 d. priėmė nutarimą, kuriuo M. M. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal ATPK 123 str. 1 d. administracinę nuobaudą – 125 Lt baudą, pagal ATPK 123 str. 5 d. – 100 Lt baudą, pagal ATPK 127 str. 2 d. – 150 Lt baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 m. Vadovaujantis ATPK 33 str. galutinę subendrintą nuobaudą paskyrė 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 m.
Šalies argumentai
M. M. atstovas advokatas Vidmantas Žylė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-10 nutarimą ir administracinę bylą M. M. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, kad nėra paties administracinio pažeidimo įvykio, nes eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose ar privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas (Kelių eismo taisyklių 3 p.). Todėl, subjektui, eismo dalyviui ar su eismo įvykiu susijusiam vairuotojui neprivalu vykdyti Kelių eismo taisyklių 231 p. numatytų pareigų. Teigia, kad objektyviai nenustatytas nurodytus administracinius teisės pažeidimus padaręs asmuo, o visi byloje surinkti prieštaringi duomenys, tariamu pažeidėju nurodant M. M., vertintini patraukto administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Policijos pareigūnai, pateikdami teismui medžiagą, prieštaravimų nepanaikino, vadovavosi subjektyviais įvykio vietoje buvusio girto asmens S. R. paaiškinimais. Teigia, kad policijos pareigūnai neieškojo asmens, padariusio administracinį teisės pažeidimą, o tarnybinėse patalpose braižė įvykio vietos schemą, apklausę S. R., jį paleido namo, todėl dėl policijos pareigūnų neveikimo administracinės teisės pažeidimo subjektas nėra nustatytas. Be to, duomenų apie bortelio ar transporto priemonės apgadinimą byloje nėra. Nukentėjusiaisiais nepripažinti nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nei S. R., kas dar kartą patvirtina netinkamą situacijos pritaikymą eismo įvykio dispozicijai.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į M. M. apeliacinį skundą prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-10 priimtą nutarimą, nes apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog M. M. kaltė padarius ATPK 123 str. 1 ir 5 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus visiškai įrodyta.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų. Pažeidėjo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. M. M. kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinės teisės pažeidimų patvirtina policijos pareigūnų O. D. ir M. K. parodymai (b. l. 57-59). Teismas nutarimą paskirti administracines nuobaudas grindė ir kitais byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3-4), eismo įvykio vietos schema (b. l. 6-7), S. R. paaiškinimu (b. l. 8), M. M. paaiškinimu (b. l. 9, 35), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 24), kita byloje esančia medžiaga.
Kelių eismo taisyklėse apibrėžta, kad eismo įvykis yra įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kelių policijos biuro specialistas O. D. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2011-08-20 automobilio „SUBARU SVX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas kelio posūkyje nesuvaldė automobilio, kliudydamas šaligatvio bortelį nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis bei šaligatvio bortelis (b. l. 5). Automobilio „SUBARU SVX“ savininkas S. R. paaiškinime nurodė, kad jo automobilis buvo sudaužytas (b. l. 8). Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte pažymėta, kad transporto priemonė „SUBARU SVX“ apgadinta – išorinis galinis sparnas, galinis kairiosios pusės ratas, priekinis bamperis, priekinis dėšinysis sparnas ir posūkis (b. l. 24). M. M. paaiškinime nurodė, kad posūkyje, automobilis ratu atsitrenkė į šaligatvio bortelį, policijos nekvietė, nes sužeistų ar nukentėjusiųjų nebuvo, tik apgadino automobilį (b. l. 35). Byloje yra gynėjo pateikta fotolentelė, kurioje užfiksuotas apgadintas šaligatvio bortelis Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 (b. l. 48-50), bet nėra datos, kada buvo fotografuota, todėl neaišku kiek laiko praėjo po įvykio. Be to fotolentelėse matyti, kad bortelis sugadintas ne tik nuotraukose pažymėtoje vienoje vietoje, bet yra ir daugiau sugadinimų, tai patvirtina ir eismo įvykio vietos schema (b.l. 6). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šaligatvio bortelis nesugadintas. Iš aptartų duomenų, matyti, kad įvykio metu buvo apgadinta S. R. priklausanti transporto priemonė „SUBARU SVX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šaligatvio bortelis, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nebuvo administracinio teisės pažeidimo įvykio, t.y. eismo įvykio yra nepagrįstas.
Apeliaciniame skunde ginčijama, kad nenustatytas administracinius teisės pažeidimus padaręs asmuo, tačiau M. M. paaiškinimuose pripažino, kad 2011-08-19, vėlai vakare, vairavo transporto priemonę „SUBARU SVX“ ir atsitrenkė į šaligatvio bortelį (b. l. 9, 35). Policijos pareigūnai O. D. ir M. K. teismo posėdyje nurodė, kad pats automobilio savininkas kitą dieną atvedė asmenį, kuris vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį (b. l. 57,59). Duomenų, kurie prieštarautų M. M., O. D. ir M. K. parodymams administracinio teisės pažeidimo byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad M. M. vairavo transporto priemonę ir padarė eismo įvykį.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nei automobilio savininkas nėra pripažinti nukentėjusiaisiais, tačiau tai nereiškia, kad žala nebuvo padaryta. Iš byloje esančių objektyvių duomenų akivaizdu, kad įvykio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas – automobilis ir šaligatvio bortelis. M. M. pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, suprato, kad sugadino svetimą automobilį ir šaligatvio bortelį, padarė žalą kitiems asmenims. Todėl jis pats negalėjo įvertinti šios žalos ir nuspręsti, kad eismo įvykio nepadarė, o apie įvykį turėjo pranešti policijai. Jeigu praktikoje tokie šaligatvio bortelio apgadinimai nebūtų laikomi atitinkama žala ir nereikėtų šių padarinių pašalinti, tai nebūtų užtikrinamas kitų eismo dalyvių saugumas šiuose kelio ruožuose. Minėtą šaligatvio bortelį ir sugadintą automobilį būtina remontuoti, o tam būtinos išlaidos ir sąnaudos, kurios turi būti laikomos, kaip padaryta žala. Todėl šis skundo argumentas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. M. atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.