- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- e1-2893-548/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38037-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- G. Č.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorės R. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje:
G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. Č., 2022 m. spalio 5 d. apie 23.34 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,23 promilių neblaivumas.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji G. Č. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nurodė, kad psichinėmis ligomis nesirgo ir neserga, kuo yra įtariama supranta pilnai, dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Nori paaiškinti, kad nuo 2014 m. ji nuolatos gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), ten yra jos namai. Ji augina du mažamečius vaikus, jie (duomenys neskelbtini) mieste, ten kur jie gyvena, lanko ugdymo įstaigas. Jos dukrai 10 m., o sūnui 4 m. Ji (duomenys neskelbtini) dirba, į Lietuvą grįžta tik kartą per metus. 2022 m. spalio 4 d. ji su vaikais atskrido į Lietuvą. Lėktuvas leidosi Kauno oro uoste, Karmėlavoje. Ji uždarajoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu automobiliu ji grįžo į Žiežmarius pas mamą į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi ji gyvena (duomenys neskelbtini) vairuoti ji mokėsi ir vairuotojo pažymėjimą gavo toje šalyje. Lietuvoje ji nėra turėjusi lietuviško vairuotojo pažymėjimo. Nori paaiškinti, kad niekada nėra bausta administracine tvarka, neturėjo jokių nusižengimų. 2022 m. spalio 5 d. vakare ji mamos namuose kartu su mamos draugu M. V., vartojo alkoholį, išgėrė vyno. Tą patį vakarą, apie 23 val. 30 min. ji minėtu nuomotu automobiliu važiavo iki degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), nes norėjo nusipirkti cigarečių. Kartu su ja važiavo ir mamos draugas, kuris taip pat buvo neblaivus. Ji suprato, kad sėdo vairuoti automobilį būdama neblaivi, bet nesitikėjo, kad jos neblaivumas bus toks didelis. Tai pirmas atvejis, kai ji taip pasielgė, labai savo poelgio gailisi ir supranta, kad pasielgė nepateisinamai. Kai ją (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai, ji sustojo, paaiškino, kad yra išgėrusi, sutiko pasitikrinti neblaivumą. Ji nori paaiškinti, kad į Lietuvą ji atvyko tik savaitei atostogoms, nuolatinė jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko papildyti neturi (b. l.79-82).
Be kaltinamosios G. Č. visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. T. paaiškino, kad 2022 m. spalio 5 d., dirbant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja I. Ž. ir patruliuojant bei vykdant prevencinę blaivumo kontrolę (duomenys neskelbtini) gatvėje tie pastatu pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojamąją kelio dalimi važiuojantis automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris panaudojant garso bei šviesos signalus susistabdė patikrinimui. Patikrinimui sustabdytą automobilį vairavo G. Č., kuriai iš burnos sklido alkoholio kvapas, paklausus vairuotojos ar ši vartojo alkoholinius gėrimus, ji atsakė, kad prieš 1 valandą laiko išgėrė gal 4 taures vyno. G. Č. buvo patikrintas neblaivumas. Pirmojo patikrinimo metu vairuotojai buvo nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, o antrojo patikrinimo metu - 2,23 promilių neblaivumas. Taip pat minėtame automobilyje keleivio vietoje buvo rastas M. V., kuris kaip ir automobilio vairuotoja buvo akivaizdžiai neblaivus, dėl ko su asmeniu nebuvo galimybės atlikti procesinių veiksmų. Bendraujant su G. Č. ji paaiškino, kad Lietuvoje negyvena, čia yra atvykusi atostogų, jos pastovi gyvenamojo vieta yra Anglijoje, ten grįžti planuoja 2022 m. spalio 11 d.. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį. G. Č. su pažeidimu sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to, ką padarė. Transporto priemonė „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta vilkiku ir pastatyta į transporto priemonių stovėjimo aikštelę esančia adresu (duomenys neskelbtini). G. Č. paaiškino, kad automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jai nepriklauso, automobilį jį išsinuomojo iš įmonės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), tik atskridus į Lietuvą. Įvykio vietos apžiūros metu automobilyje buvo rastas G. Č. Jungtinėje Karalystėje išduotas vairuotojo pažymėjimas, kuris buvo paimtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b. l.28-31).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje apžiūrėtas automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po apžiūros paimtas ir nugabentas saugojimui į aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 13-22, 47-48).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad įvairiose kėbulo vietose matomi įvairūs apgadinimai ir apibraižymai (b .l. 23-25).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu nustatyta, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu (b. l. 49).
Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad G. Č. 2022 m. spalio 5 d. pirmu tikrinimu 23.37 val. nustatytas 2,44 promilių, antru tikrinimu – 23.54 val. 2,23 promilių neblaivumas (b. l. 41-44).
Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis nustatyta, kad automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) likutinė vertė 2022 m. spalio 6 d. yra 2486,54 eurų (b. l.52-54).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji G. Č., 2022 m. spalio 5 d. apie 23.34 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkoholio matuokliu nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, vairavo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas G. Č. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisų apribojimas netaikytas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
G. Č. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, teismo prašo jai paskirtą baudą bei automobilio vertę sumokėti per 2 metus, kadangi ji augina du mažamečius vaikus, mokosi koledže bei dirba tik savaitgaliais (b. l. 103-105).
Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams, procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 1 dalis, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).
Kaltinamoji G. Č. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Vertinant kaltinamosios asmenybę, pažymėtina, jog kaltinamoji anksčiau teismo neteista (b. l. 90-91), administracine tvarka nebausta (b. l. 92-93), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (b. l. 96), dirba Jungtinėje Karalystėje.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.
Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, prašo G. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones dviem metams. Teismo vertinimu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tiek ir nustatant jos trukmę, reikalinga įvertinti visas reikšmingos bylos aplinkybes, apibūdinančias G. Č. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybę. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos G. Č. pripažino visiškai, tačiau neginčytinai nustatyta, kad ji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jai 2022 m. spalio 5 d. 23.54 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius G. Č. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jos asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga jai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Teismas sprendžia, kad G. Č. nustatytinas prokurorės siūlomas draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. du metai.
Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. Č. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkei vairuojant automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nustatyta, kad šios transporto priemonės savininkas yra uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 49), kuri ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 11 d. grąžinta minėtos įmonės direktoriui E. S. (b. l. 63). Taigi byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilio savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausantis automobilis bus naudojamas baudžiamajame kodekse uždraustai veikai daryti, todėl konfiskuoti šį uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį netikslinga. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš G. Č. išieškotina konfiskuotino turto – transporto priemonės automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ vertę atitinkanti pinigų suma – 2 486,54 Eur.
Kaltinamajai G. Č. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 83-86) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paskirtos kardomosios priemonės panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonė – automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri ikiteisminio tyrimo metu grąžinta uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui (b. l. 60-64), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina savininkui disponuoti savo nuožiūra. G. Č. vardu Jungtinėje Karalystėje išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie baudžiamosios bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas Jungtinės Karalystės ambasadai Lietuvoje, pranešant apie specialiosios teisės – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, sustabdymo terminą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
G. Č. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai bausmę – 60 MGL (3000,00 Eur) (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. Č. bausmę – 40 MGL (2000,00 Eur) (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Nustatyti, kad G. Č. jai paskirtą baudą turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinkto banko biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti G. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (du) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 6 d.
Konfiskuoti iš G. Č. įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės (transporto priemonės „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 486,54 Eur (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 5 dalys).
Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 217, Gedimino g. 87, Kaišiadorys). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.
Kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paskirtas kardomąsias priemones panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, paliktinas savininkui naudotis ir disponuoti savo nuožiūra.
G. Č. vardu Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie baudžiamosios bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Jungtinės Karalystės ambasadai Lietuvoje, pranešant apie specialiosios teisės – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, sustabdymo terminą.
- nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltą, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.