Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

R. N. nuomone, praleistas vieno mėnesio laikotarpis šiuo atveju nėra ilgas, įvertinant aplinkybės, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas užtruko 25 metus ir skundžiamas atsakovo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, o analogiško pobūdžio bylose atsakovas su asmenimis, apskundusiais jo sprendimus, sudaro taikos sutartis ir vietoje sprendimo sumokėti piniginę kompensaciją išduoda išvadas, ko ir siekia pareiškėjas, todėl mano, kad šioje byloje atnaujinus praleistą terminą skundui pateikti, teisinių santykių stabilumas nebūtų pažeistas.

Pažymi, kad tiek R. N. amžius, tiek jo liga turėjo įtakos nepakankamam pareiškėjo atidumui ir nuovargiui skaitant atsakovo siųstą raštą, todėl šios aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip objektyvios ir sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Nurodo, kad teismui pateikė viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Bendrosios hematologijos skyriaus 2017 m. vasario 22 d. išrašą iš medicininių dokumentų, kurio skiltyje „Gydymas“ yra nurodyta, jog 2017 m. sausio mėnesį įvertinus kontrolinių tyrimų rezultatus ((duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini), (...), progresuojantis bendras silpnumas, naktinis prakaitavimas, konstatuojama ligos progresija. Skiltis „Tyrimai ir konsultacijos“ patvirtina, kad pacientui tyrimai buvo atlikti nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. vasario 22 d. Iš minėtame išraše pateiktų duomenų akivaizdu, kad pareiškėjas dėl pablogėjusios sveikatos būklės į Santariškių klinikas kreipėsi dar iki 2016 m. gruodžio 12 d. ir 09.47 val. buvo atliktas pilvo ultragarsinis tyrimas, nes šiam tyrimui atlikti yra būtina išankstinė registracija. Atsižvelgiant į tai, teismo teiginys dėl duomenų apie sveikatos pablogėjimus, galėjusius turėti įtakos pareiškėjo veiksmams, paduodant skundą teismui, nepateikimą vertinamuoju laikotarpiu yra nepagrįstas. Pažymi, kad vertinant ligą, kaip termino skundui paduoti praleidimo priežastį, šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad R. N. dėl jo ligos konkrečių padarinių, tokių kaip bendras silpnumas, ((duomenys neskelbtini), jo galimybės įgyvendinant savo teisę į teisminę gynybą buvo realiai apribotos. Pareiškėjo nuomone, nepagrįstas yra ir teismo teiginys, kad senyvas amžius, teisinių žinių trūkumas bei liga netrukdė R. N. paduoti skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kadangi būtent dėl visų šių teismo išvardintų priežasčių pareiškėjas ir kreipėsi ne į tą instituciją, į kurią privalėjo kreiptis. Nelogiška būtų teigti, kad pareiškėjas sąmoningai kreipėsi ne į tą skundus nagrinėjančią instituciją, žinodamas, kad sprendimas skundžiamas teismui, o ne Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, į kurią pareiškėjas kreipėsi. Akcentuoja, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 1 d. rašto matyti, jog būtent šiuo raštu pareiškėjui buvo išaiškinta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, t. y. kad skundams dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka netaikytina, šie sprendimai skundžiami tiesiogiai teismui. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti išnagrinėja ir nutartį priima teismo pirmininkas, teisėjas ar teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka per septynias darbo dienas nuo prašymo teismui su priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti išnagrinėjo pažeisdamas įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, bei į tai, kad atsakovas nuosavybės teises į žemę pareiškėjui atkūrinėjo 25 metus, ir vertinant nurodytus atsakovo bei teismo sprendimų priėmimo terminus proporcingumo aspektu, būtina įvertinti ir įgaliotų institucijų veiksmus iš gero administravimo principo kylančio reikalavimo veikti operatyviai aspektu. Teigia, kad Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nesilaikius protingo termino atliktiems veiksmams, turi būti įvertinta, ar to nelėmė šios įgaliotos institucijos nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas ir panašiai, todėl visos naštos, kilus ginčui dėl tinkamo bylos pradėjimo, perkėlimas pareiškėjui galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis socialinio teisingumo ir proporcingumo principų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti R. N. skundą, nustačius, kad yra praleistas skundo padavimo terminas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Nustatyta, kad prašomas panaikinti Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 8S-700-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui R. N.“ buvo priimtas 2016 m. gruodžio 6 d., taigi, skundas teismui dėl jo panaikinimo, atsižvelgiant į protingą šio sprendimo įteikimo pareiškėjui terminą, turėjo būti paduotas dar 2017 m. sausio mėnesio pirmoje pusėje. Tai reiškia, kad skundą, kuriame suformulavo reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 8S-700-(14.8.3.) pananikinimo, pirmosios instancijos teismui paštu išsiųsdamos 2017 m. vasario 15 d., pareiškėjas buvo praleidęs skundo padavimo terminą. R. N. fakto, kad skundas buvo pateiktas praleidus jo padavimo terminą, neginčija, tačiau, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė bei nepakankamai vertino skunde nurodomas aplinkybes dėl to, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, teismas prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo išnagrinėjo pažeisdamas įstatyme nustatytą terminą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 d. nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Termino skundui paduoti praleidimą R. N. argumentuoja sąžiningu klydimu (valstybinės institucijos darbuotojos suklaidinimu), garbiu savo amžiumi, sveikatos būklės bei teisinių žinių trūkumu.

Kartu su R. N. skundu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad gavęs šioje administracinėje byloje ginčijamą 2016 m. gruodžio Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 8S-700-(14.8.3.), pareiškėjas jį skundė Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriui, tačiau sužinojęs, kad minėtas sprendimas turėjo būti skundžiamas tiesiogiai teismui, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Administrracinėje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus atstovė jį suklaidino, todėl teismas negali patikrinti nei ko konkrečiai buvo klausiama, nei koks tikslus atsakymas buvo pateiktas. Iš pareiškėjo teiginių galima daryti išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus darbuotoja jam išaiškino, jog šios institucijos priimti sprendimai gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui ir toks išaiškinimas yra teisingas, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju R. N. ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, o ne šios institucijos teritorinio skyriaus priimtą sprendimą. Akreiptinas dėmesys, kad Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimas Nr. 8S-700-(14.8.3.) pareiškėjui buvo išsiųstas kartu su Nacionalinės žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 8SD-7215-(14.8.9), kuriame ir buvo išaiškinta Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 8S-700-(14.8.3.) apskundimo tvarka, tačiau nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į garbų pareiškėjo amžių, sveikatos būklė bei teisinių žinių trūkumą, galėjo lemti jo sąžiningą klydimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad kiekviena iš R. N. nurodytų termino praleidimo priežasčių, vertinant jas atskirai, nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau vertinant šias priežastis kompleksiškai, yra pagrindas jas laikyti objektyviomis nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis priežastimis. (duomenys neskelbtini) gimusiam pareiškėjui (b. l. 26), gavus iš atsakovo ginčijamą sprendimą, jam buvo daugiau nei 80 metų, (duomenys neskelbtini) R. N. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), 2016 m. gruodžio 22 d. pareiškėjui buvo atliekami tyrimai dėl pareikštų nusiskundimų bendru silpnumu bei gausiu prakaitavimu naktimis, o tai reiškia, kad nusiskundimai jam pasireiškė anksčiau nei dėl šioje administracinėje byloje prašomo panaikinti sprendimo buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Be to, pareiškėjas turi inžinieriaus elektriko kvalifikaciją (b. l. 23), jokių duomenų apie jo turimą teisininko kvalifikaciją nėra pateikta. Įvertinusi šias aplinkybes kompleksiškai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad dėl ginčijamo sprendimo pirmiausia kreipdamasis į Nacionalinės žemės tarnybos direktorių, o ne teismą, pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti. Administracinėje byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti R. N. sąžiningumu, priešingai, jo aktyvus elgesys patvirtina, kad nėra piktnaudžiaujama teise. Išsiaiškinęs, kad skundas buvo pateiktas ne tai instucijai, kuriai jis privalėjo būti pateiktas, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į teismą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir praleistą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegijos nuomone, termino atnaujinimas konkrečiu atveju neprieštaraus teisinio saugumo principui, dėl kurio yra nustatytas procesinių terminų institutas. Pažymėtina, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas.

Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, kai teismo pirmininkas, teisėjas ar teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija mano, kad dėl prašymo atnaujinti terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti yra būtina gauti suinteresuotų asmenų nuomonę, toks prašymas turi būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų nuo jo gavimo. Nustatyta, kad R. N. patikslintas skundas, kuriame buvo suformuotas prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, teisme buvo gautas 2017 m. kovo 15 d., o atsakovo nuomonė, kurią buvo prašoma pateikti – 2017 m. kovo 29 d. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, termino atnaujinimo klausimas turėjo būti išnagrinėtas iki 2017 m. kovo 29 d. įskaitytinai, o tai reiškia, kad pareiškėjo teiginys, jog teismas prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo išnagrinėjo pažeisdamas įstatyme nustatytą terminą, yra pagrįstas.

Atsižvelgdama į aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl turi būti panaikinta. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl R. N. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą tenkinamas ir skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. N. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjo R. N. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti patenkinti ir terminą atnaujinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 kovo 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo R. N. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.